aA
Priekabiavimą patiriantys vaikai nuolat jaučiasi nesaugūs. Kartais suaugusieji linkę numoti ranka į agresyvų vaikų bendravimą. Jie mano, kad tai menka problema, kuri nepilnamečius užgrūdins. Deja, patyčios žeidžia taip, kad gali tapti savižudybės priežastimi...
Berniukas, vaikas, smurtas
© Corbis/Scanpix
Man nusibodo būti stumdomam ir pašiepiamam, bet nežinau, ko griebtis, kad patyčios baigtųsi.

Nedrįstu apie smurtą pasakoti suaugusiems žmonėms, nes vaikai pravardžiuos mane skundų maišeliu, „stukačiumi" ir bus tik dar blogiau...

Mokykloje keli bendraklasiai nuolat atiminėja iš manęs daiktus ir mėto juos erzindami. Mama pyksta, kai namo grįžtu tai be sąsiuvinio, tai be naujų pieštukų, tai su sulaužyta liniuote. Mėginu paaiškinti, kad daiktus iš manęs atima ir sugadina klasės draugai, tačiau mama netiki, o mokytoja vis bara, kad neturiu pamokoms būtinų priemonių.

Tai nuotrupos iš skaudžių pasakojimų apie priekabiavimą - elgesį, kai vaikai tyčiojasi ir kitaip skaudina vieni kitus. Pasak sostinės Psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologės Vitos Čioraitienės, priekabiavimas - tai tyčinis, pasikartojantis agresyvus vaikų ir paauglių elgesys, nukreiptas prieš silpnesnį arba sau lygų žmogų.

„Vaikai retai tyčiojasi iš vyresnių, dažniausiai priekabiaujama prie bendraamžių arba jaunesnių vaikų. Agresyviu elgesiu siekiama sukelti fizinį arba emocinį skausmą. Priekabiautojai erzina, pravardžiuoja, atiminėja ir demonstratyviai mėto daiktus, kumščiuojasi, apkalba arba, priešingai, ignoruoja, atstumia, nepriima žaisti", - pasakoja Čioraitienė.

Bijo skundiko etiketės

Priekabiavimas, anot specialistės, - stresą kelianti situacija, kurioje blogai jaučiasi abu vaikai - ir tas, iš kurio tyčiojasi, ir tas, kuris tyčiojasi. „Noras agresyviai elgtis, smurtauti kyla dėl asmeninio nevisavertiškumo komplekso, nepasitikėjimo savimi, neretai ydingas elgesys atsinešamas iš namų, kasdienio šeimos bendravimo modelio.

Vaikai negimsta agresyvūs, priekabiauti jie išmoksta ir asmeninę patirtį pritaiko mokykloje ar užjos ribų", -įsitikinusi psichologė. Tyčiodamasis iš silpnesnio vaikas tarsi įtvirtina savo autoritetą, jaučiasi esąs galingas ir stiprus, todėl jam labai svarbi auditorija - jei nėra publikos, priekabiavimas neteikia tokio pasitenkinimo. Todėl į patyčias vienaip ar kitaip įsitraukia daugiau vaikų.

Patyčių kibirkštį įžiebia agresijos lyderis - vadinamasis puolimo iniciatorius, o kitus vaikus galima suskirstyti į kelias grupes. Vieni iš jų nepuola, tačiau mielai prisideda reakcijomis - pritariamai linksi galva, šypsosi arba kartu su patyčių lyderiu juokiasi. Antroji vaikų grupelė atlieka tylių stebėtojų vaidmenis: jie nesitraukia iš nemalonios situacijos, bet pasyviai žiūri iš šalies bijodami, kad agresija neatsisuktų ir į juos.

Trečiosios grupės vaikai labai skaudžiai reaguoja į neteisingą skriaudikų elgesį ir suskumba užtarti silpnesnį draugą. Ketvirtoji grupė pasitraukia iš nemalonios situacijos, nes šiems vaikams ji nepriimtina ir traumuojanti, jie nežino, kaip tinkamai elgtis, todėl pabėga. Jie dažnai jaučia kaltę, jog nepadeda priekabiavimą patinantiems vaikams, bet bijo pranešti kam nors apie tai ir tapti skundikais.

Priekabiavimas tapo epidemija

Patyčias išgyvenantis vaikas nuolat jaučiasi nesaugus, išsigandęs ir bejėgis, jam skaudu, liūdna ir pikta, ilgainiui ima kamuoti nevisavertiškumo kompleksas, vaikas pradeda jaustis kaltas ir ieško priežasčių, kodėl šaipomasi būtent iš jo.

„Dažnai galvojame, kad pagalbos nusipelno tik auka, o tas, kuris tyčiojasi, yra niekdarys ir vertas tik barimo ir bausmių. Padėti reikia abiem, nes yra vaikų, kurie iš tikrųjų nesuvokia, kad priekabiavimas žmones skaudina ir žeidžia", - kalba Čioraitienė.

Anot specialistės, suaugusiųjų reakcija vaikams papasakojus apie priekabiavimą dažniausiai būna dvejopa. Vieni numoja ranka ir vaikui pataria nekreipti į priekabiautojus dėmesio, apsimesti negirdinčiam įžeidinėjimų ir pašaipių replikų. Priekabiavimą patys išgyvenę tėvai įsitikinę, kad kitaip ir būti negali. Klaidingai manoma, kad problema išsisprendžia savaime.

„Ignoruoti psichologinį smurtą tolygu nustumti jį į tamsų kampą, nes tamsoje nieko nesimato. Vis dėlto nešalinamos agresyvaus elgesio problemos savaime nedingsta: dėl nuolatinių priekabių ir bejėgiškumo vaikams gali kilti minčių apie savižudybę. Be to, neretai pasitaiko, kad besityčiojantys nepilnamečiai anksčiau yra patys nukentėję nuo bendraamžių. Vaikystėje patirtas priekabiavimas gali atsiliepti ir vyresniame amžiuje - tai reiškiasi net nusikalstamu elgesiu", - teigia pašnekovė.

Dažnai tėvai pasiūlo vaikams ir kitą išeitį: nesileisti skriaudžiamiems, bet gintis ir duoti atgal. Manoma, kad susidoroti su bėdomis vaikas turi savarankiškai, tai esą jį užgrūdins, paruoš ateities sunkumams. Tai vienas neteisingiausių požiūrių, nes dėl jo vaikų agresija plinta - Lietuvoje priekabiavimas virto pagreitį įgaunančia epidemija.

Svarbiausia kreipti dėmesį, įsiklausyti į vaiko pasakojimus, išklausyti ir parodyti, kad juo tikite ir palaikote. Jei smurtas nukreiptas prieš vieną vaiką, reikėtų suorganizuoti klasės auklėtojos, tėvų, vaikų ir mokyklos psichologo susirinkimą, kurio metu derėtų pabrėžti, kad mokyklos bendruomenėje patyčios nėra toleruojamos, kad bendraklasiai privalo mylėti ir rūpintis vieni kitais.

Psichologė Vita Čioraitienė sako, kad tėvai privalo nuo mažens mokyti vaikus vienodai gerbti visus žmones, nepriklausomai nuo jų išvaizdos ar socialinio sluoksnio.

Kaip padėti vaikui, patiriančiam bendraamžių patyčias?

Pirmiausia išklausykite jį: leiskite išsipasakoti, kas jam nutiko.

Pasakodamas apie bendraamžių patyčias vaikas gali laikyti save skundiku. Būtinai pabrėžkite, kad jis gerai pasielgė jums apie tai papasakojęs.

Nepulkite sakyti: „Nebūk skystablauzdis, juk tave tik erzina!", „Visa tai praeis...", „Sukis kaip išmanai pats". Vaikas vienas priekabiavimo neįveiks. Jei jis pasakoja apie tai, vadinasi, prašo jūsų pagalbos.

Nekaltinkite vaiko dėl patiriamų patyčių, nesakykite, pavyzdžiui: „Pats esi kaltas dėl to". Vaikai nėra kalti, kad iš jų tyčiojamasi.

Galbūt nujaučiate, kad jūsų vaikas patiria priekabiavimą, tačiau nedrįsta jums nieko pasakoti. Pasiteiraukite apie tai vaiko draugų ar mokytojų.

Kai vaikas pasakoja apie patyčias, labai svarbu, kaip jūs reaguojate ir elgiatės toliau. Nevertėtų elgtis skubotai, pavyzdžiui, pulti susitikti su priekabiaujančio vaiko tėvais. Galimas daiktas, kad būtent šito jūsų vaikas ir bijo. Jis gali būgštauti, kad dėl to priekabiavimas tik dar labiau sustiprės.

Aptarkite galimybę drauge nueiti pasikalbėti su mokytojais. Gal vaikas norės kalbėtis ne su auklėtoju, bet su kitu mokytoju, su kuriuo jaučiasi saugiai.

Labai svarbu, kad apie patyčias kalbėtumėtės su mokytojais, kad jie žinotų, kas vyksta. Gal šaipomasi ne tik iš jūsų vaiko, bet ir iš kitų. Nemanykite, kad gaišinate mokytojų laiką.

Prisiminkite, kad sustabdyti ar sumažinti priekabiavimą - ne vieno žmogaus jėgoms. Efektyviam problemos sprendimui reikia aktyvių mokytojų, administracijos, tėvų ir moksleivių pastangų.

Priekabiavimas nesiliauja iš karto. Tam reikia laiko. Padrąsinkite savo vaiką ir toliau pasakoti apie tai, kas vyksta.

Neužmirškite sakyti vaikui, kad jį mylite ir stengiatės padaryti viską, kas įmanoma, kad jis jaustųsi saugus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kauno centre, prie ligoninės, mirė vyras: liudininkė negalėjo patikėti personalo abejingumu (452)

Penktadienį grupelė kauniečių su mirtimi susidūrė tiesiog vienoje miesto centro gatvių. Čia...

Medžioklė tęsiasi: naujas „Žalgirio“ magas ir pagrindinis Šaro tikslas šių metų Eurolygoje (22)

Kauno „Žalgirio“ vyrai iš medžioklės Nemuno saloje pagaliau grįžo su laimikiu: penktadienį...

„Baltarusiškų“ krevečių eros pabaiga: Rusija kaimynei metė rimtus kaltinimus dėl sankcijų pažeidimų patyrė milijoninius nuostolius (30)

Rusija eilinį kartą apkaltino Baltarusijos valdžią sankcionuotos produkcijos reeksportu iš...

Ekspertai: nueinanti prezidentė valdantiesiems dar gali sugadinti reikalus (440)

Artėjant prezidento rinkimams pasigirsta pačių netikėčiausių teorijų. Viena jų – kad...

Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį (171)

Montrė miestelis Šveicarijoje daug metų buvo legendinio Freddie Mercury slėptuvė nuo viso...

Kineziterapeutė rekomenduoja: gražios ir stiprios rankos – be svorių kilnojimo ar atsispaudimų paprasčiau nebūna (18)

Kineziterapeutė Jūratė Kliukaitė šįkart labiausiai kreipiasi į moteris. Ypač tas, kurios...

Išdalinti „Žmonių“ apdovanojimai: paskelbti metų svarbiausieji, jautri Vido Bareikio žinutė ir skandalu tapęs įvykis (285)

Penktadienio vakarą šou pasaulio žvaigždės rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto...

Kalėjimų sistemą toliau drebina skandalai: už pinigus, kuriuos sumokėjo, turėtų stovėti prabangūs viešbučiai (9)

Apie kalėjimų sistemos ydas viešai prabilusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo...

Aklas pasimatymas su kandidatu. Maldeikienė visą skyrių savo knygoje paskirs Tapinui (124)

Parlamentarė Aušra Maldeikienė teigė, kad jos dalyvavimo prezidento rinkimuose tikslas nėra...

Justina ir Ramūnas Rudokai netikėtai turėjo praleisti „Žmonių“ apdovanojimus: neslėpsiu, buvo ir ašarų (72)

Penktadienio vakarą griausmingai paminėti jau tretieji „Žmonių“ apdovanojimai, kurių metu...