Nemistifikuojant terminų – EQ yra gebėjimas suprasti save ir supančios aplinkos siunčiamus signalus bei adekvačiai į juos reaguoti. Vaikystėje tai ypatingai opi problema, nes mažieji dar tik bando pažinti save ir savo emocijas. Kaip mes, suaugusieji, galėtume jiems padėti?
Įsijauskite į vaiko išgyvenimus
Net jeigu jums atrodo, kad vaikas hiperbolizuoja problemą, o jo liūdesys ar pyktis yra perdėtas, pamėginkite ramiai įsigilinti į vaiko emocijas. Įsijautimas ir suvokimas, ką išgyvena jūsų vaikas, neturi reikšti ir nereiškia, kad jūs sutinkate su tokia vaiko emocijų raiška, tai tik būdas suteikti vaikui palaikymą ir padėti nusiraminti. Emocijoms nurimus bus kur kas paprasčiau kalbėti apie problemas ir kaip jas „deramai“ išgyventi. Taip jūs rodysite pavyzdį kaip svarbu išklausyti ir ugdytis empatiją.
Leiskite rodyti emocijas
Mažieji dažnai negali atskirti ir suvokti savų emocijų, suprasti kodėl būtent tokie jausmai kyla. Priimkite savo vaikų rodomas emocijas, o ne ignoruokite ar neikite pastarąsias.
Savo pavyzdžiu rodykite kaip svarbu jausmus priimti, juos permąstyti, reflektuoti situacijas kurios juos sukėlė. Elgdamiesi priešingai, išsižadėdami vienokių ar kitokių emocijų siųsime mažiesiems signalą, kad kai kurie jausmai yra gėdingi ir nereikalingi. Tokia pozicija gali padaryti „meškos paslaugą“, kurios dėka vaikai ne tik kad negebės suprasti kaip jie jaučiasi, bet ir gėdysis savo emocinių išgyvenimų.
Išklausykite vaikų jausmus
Dažnai vaikams tereikia galimybės būti išklausytiems. Kuomet vaikai išlies savo nuogąstavimus, nusiramins ir koncentruosis į kitus dalykus. Nereikėtų pamiršti, kad dėmesys ir saugumo pajauta išklausant mažiesiems leis pasijusti svarbiems ir reikalingiems.
Spręskite problemas
Pavykus vaikams nusiraminti, pakalbėkite apie problemas, kurios iššaukė negatyvias emocijas. Iš pradžių kalbėtis apie neigiamų jausmų pliūpsnius ir jų priežastis gali būti sudėtinga. Pralaužti ledus gali padėti ir jūsų inicijuojamas „minčių lietus“. Pasidalinkite savo idėjomis dėl kokių priežasčių jus kankina liūdesys ar nerimas ir kaip su tuo susitvarkote, kas jums padeda; leiskite mažiesiems išklausyti jūsų pasakojimo ir įsiterpti su savuoju. Kai sužinosite problemos priežastį, bus kur kas paprasčiau ją spręsti.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pataria tėveliams būti patarėjais, o ne sprendimų priėmėjais. Skatinti vaikus patiems ieškoti išeičių iš gyvenimiškų situacijų ir tik reikalui esant padėti, patarti. Taip bus ugdomas vaikų savarankiškumas, problemų sprendimo įgūdis. Mažieji išmoks suvokti save, savo jausmus, o šie įgūdžiai leis sklandžiau bendradarbiauti su juos supančia aplinka, rašoma pranešime spaudai.
