Ji pastebi, kad neretai pasitikdami šį gyvenimo etapą tėvai linksta į kraštutinumus: arba būna pernelyg susirūpinę vaiko saugumu bei gerove manydami, kad atžalų mokykloje laukia labai sunki patirtis, todėl juos reikia apsaugoti nuo visų galimų pavojų, arba per mažas dėmesys šiam svarbiam vaiko gyvenimo įvykiui.
„Paprastai galvodami apie mokyklą tėvai pirmiausia rūpinasi akademiniais dalykais ir vaiko lavinimu, bet pamiršta, kad tai yra ir socialinio gyvenimo vieta, kurioje vaikas turės daug emocinių iššūkių: čia jam ne visada seksis draugauti, jis ko nors išsigąs, supyks, bus „blogesnis“ už kitą, todėl dar iki mokyklos įgyti geri socialinio bendravimo įgūdžiai padės vaikui jaustis ir būti saugesniam“, – pranešime spaudai sako A. Kurienė.
Anot jos, mokykloje pirmokui kyla ir daugiau klausimų: jį gali pasitikti nedraugiškas budėtojas, laukti painus ir nejaukus kelias iki tualeto ir atgal į klasę, jis gali pamesti svarbius daiktus ir t. t. Suaugusieji apie tokias situacijas paprastai nesusimąsto, o vaikui tai – didžiuliai iššūkiai, todėl juos reikėtų stengtis numatyti ir kartu aptarti.
Koją kiša tėvų nepasitikėjimas
Kalbėdama apie klaidas, kurias paprastai daro tėvai, išleisdami atžalas į pirmą klasę, vaikų psichologė A. Kurienė įvardija nepasitikėjimą, kad vaikai jau yra pasiruošę savarankiškai spręsti iškylančius klausimus: „Žinoma, savarankiškai nereiškia, kad jiems niekada nereikės pagalbos, tačiau labai daug tėvų perdėtai kontroliuoja savo vaikus, nerimaudami dėl jų saugumo.“
Anot specialistės, dėl tėvų nepasitikėjimo gali smarkiai nukentėti vaiko savivertė, nes jis nebus linkęs suprasti, jog turi pernelyg rūpestingus tėvus, tačiau ims manyti, kad geba mažiau nei jo bendraamžiai.
A. Kurienė pataria tėvams būti dėmesingiems savo vaikams, jais pasitikėti ir pamažu jiems suteikti vis daugiau laisvės, nes niekuomet nesužinosime, ką jie geba, jei neduosime pamėginti.
„Kiekvieno vaiko raida yra individuali: kai kurie jau pirmoje klasėje gebės patys nuvykti į mokyklą, o kitus reikės lydėti ir antroje klasėje. Tai nėra nieko netinkamo. Vieni bus drąsesni, o kitiems bus gerokai sunkiau įveikti kylančius iššūkius, pradedant susivokimu naujoje erdvėje ir baigiant naujais santykiais, kurie kuriasi mokykloje“, – sako specialistė.
Maži vaikai – mažos traumos
Pradėję lankyti mokyklą vaikai daugiau laiko praleidžia ne namie. Nuolat ilgėja laikas, kai jie būna be tėvų ar kitų suaugusiųjų priežiūros, todėl daugeliui tėvų mokyklos pradžia siejasi ir su įvairių traumų ar susižalojimo rizika.
Draudimo bendrovės „If“ vyriausioji žalų specialistė Alytė Balkuvienė pastebi, kad būtent prieš mokyklos pradžią tėvai pradeda rūpintis vaikų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Draudimo specialistė atkreipia dėmesį, kad pirmokai ar kiti pradinukai mokykloje dažniausiai patiria įvairių smulkių traumų: sumušimų, nubrozdinimų. Būna ir rimtesnių įvykių, kai išsimušami dantys ar griūvant lūžta kaulas (dažniausiai stipinkaulis).
„Reikia pripažinti, kad vaikai ir atsargumas retai būna kartu. Apsipratę ir atsipalaidavę naujoje aplinkoje moksleiviai įsidūksta, tuomet ir nutinka tų traumų tiek dėl neatsargumo, tiek dėl tyčinių kitų bendraamžių veiksmų“, – sako A. Balkuvienė.
Anot jos, gera žinia pirmokų tėvams, kad sunkesnes traumas mokiniai paprastai patiria sulaukę kiek vyresnio amžiaus, kai pradedama aktyviau sportuoti fizinio lavinimo pamokose, o mažų vaikų – smulkesnės ir traumos.
Kaip pasirūpinti vaiko saugumu mokykloje
- Su pirmoku aptarkite jo dieną mokykloje, stenkitės įsivardyti daugelį laukiančių iššūkių, su vaiku ieškokite būdų, kaip juos įveikti, pakalbėkite, kaip reikėtų elgtis, jei kas nors blogo nutiktų.
- Nuo pat ankstyvo amžiaus skatinkite vaikus pasisakyti, jei kas nors su jais pasielgė netinkamai ir jie pasijuto blogai. Neskubėkite ieškoti vaiko kaltės, nes taip sumažinsite jo motyvaciją dalytis.
- Nenuvertinkite vaiko teiginių kaip išsigalvojimų, nes taip galite praleisti labai pavojingus signalus, pavyzdžiui, apie patiriamą seksualinį priekabiavimą.
- Saugumo pamokoms pasitelkite žaidimo formą. Paieškokite saugumo mokančių žaidimų ir žaiskite juos su vaikais.
- Išmokykite vaikus pasitikėti kitais ir kreiptis pagalbos (netgi į policiją).
- Skatinkite vaikus elgtis draugiškai, pažinti vieniems kitus, vertinti kitų žmonių kitoniškumą, nežeminti silpnesnio ir nesišaipyti. Pasitikėkite savo vaikais ir nuolat suteikite jiems vis daugiau laisvės bei atsakomybės.
