aA
Šis laiškas atsiųstas konkursui „Laiškas žmogui, kurio niekada nepamiršiu“. Dėkojame autorei. Kviečiame dalyvauti ir jus.
© Shutterstock nuotr.

Mama,

atleisk, kad Tavęs neaplankau, Tau nepaskambinu. Bet aš tikrai apie Tave galvoju kasdien ir turbūt galvosiu iki paskutinės gyvenimo dienos. Galvoju apie Tave tuomet, kai kančia perveria kiekvieną mano kaulelį, kai jaučiuosi pats vienišiausias žmogus pasaulyje, kai Kūčių vakarą vienišai žvelgiu į krintančias snaiges. Aš apie Tave galvoju su meile, kartoju atleidimo žodžius, tačiau, žinai, man visada labai skauda...

Aš labai norėčiau Tau paskambinti ir papasakoti apie savo sužeistą gyvenimą, labai norėčiau nors kartą kaip mažas išsigandęs vaikas susigūžti prie Tavęs, bet... Bet greičiausiai šią akimirką Tu skęsti alkoholio jūroje, kurios bangos nepasiekia jokio žmogiškumo, tik egzistavimą laike.

Girdžiu, jog valdžia užsimojo, kad sugrąžins man Tave, sugrąžins man save, kontroliuodami prieigą prie nuodų, bet jie net nenutuokia, ką reiškia gyventi alkoholio pragare. Mes abi tą žinom. Bet kaip jiems pasakyti, kad jie mus išgirstų? Jie nori atimti iš mūsų tą įrankį, kuriuo reiškiasi mūsų mirusios širdies dalis. Bet ji vis tiek bus mirusi ir mus abi naikins kitais būdais. O juk niekas nekalba apie pagalbą mums.

Mama, o ar Tu žinai, kad aš esu suaugęs alkoholikų vaikas? Tikriausiai manimi didžiuojiesi, kad puikiai baigiau universitetą, kad sugebu pasirūpinti savimi. Bet, mama, aš sunkiai sergu. Aš esu alkoholikė ir man nebūtina svaigintis nuodais, kad ja vadinčiausi. Aš nemyliu savęs, aš nepasitikiu savimi, aš nemoku atsipalaiduoti, aš vieniša, aš negyvenu, aš NE-LAI-MIN-GA. Aš nenoriu gyventi... Aš save nuolat kaltinu, visko bijau, viską noriu kontroliuoti, aš esu priklausoma nuo meilės, aš darboholikė... Mane nuolat aplanko depresija. Mano gyvenimas yra viena didelė drama-tragedija, kurios nemoku suvaldyti. Aš esu tokia kaip Tu, kai būni girta... Bet aš esu tokia nuolatos, taip atrodo mano visas gyvenimas... Mano visos reakcijos tarsi apsvaigusios, bet aš nemoku kitaip. Nežinau kaip kitaip...

Suprantu, kad jie visi pyksta ant Tavęs, kad gyveni iš pašalpų ir kainuoji valstybei. Kai buvau vaikas ir nešiau atsakomybę didesnę nei pajėgiau, aš Tavęs nesupratau. Bet dabar... Dabar aš Tau empatiška. Tikriausiai Tavo tėvai buvo tokie patys... Tu juk irgi sunkiai dirbai, stengeisi, buvai darboholikė, tačiau Tu negalėjai gyventi oriai. Tau trūko pinigų, pramogų, kažko šviesaus ir vienintelis pigiausias ir lengviausiai prieinamas atsipalaidavimo būdas buvo Tau gerai pažįstamas iš Tavo vaikystės. Aš irgi jau esu pajutusi šio būdo skonį. Kažin kiek ilgai suksimės šioje karuselėje, kuri veda į mirtį, mama?

Aš nuolat galvoju, ar kam nors iš tiesų mes abi rūpime? Ar kam nors rūpime, mes visi? Ar rūpi savižudybių skaičius, perpildyti krizių centrai, nelaimingi veidai, emigruojantys žmonės? Ar kas nors iš tiesų mąsto, kad mes nešame atsakomybę už gyvenimus, bet mūsų kojos per silpnos, mes nestovime tvirtai ir oriai, todėl krintame kaip snaigės žemėn? Ar kas nors supranta, ką reiškia žodis ,,pagalba“. Nors šitie pertekę veršiai, turbūt žino tik vieną pagalbos būdą – materialinę, nes tuo kemša savo tuščias iškamšas.

Mama, dabar, kai supratau, kad sėdžiu toje pačioje valtyje kaip Tu, norėčiau pasakyti, kad Tave MYLIU, bet aš nežinau, kas yra meilė. Mano meilė tai priklausomybė ir atleidimas bet kam, nes Tau atleisti turėjau ir turiu viską, nes Tu buvai ir esi mano mama. Atleidžiu ir valdininkams, nes jie nesupranta, kad remontuoja kaminą, kuris akivaizdžiai rūksta, tačiau nemato, kad valstybės pamatai sudėti iš žmonių, pūvančių viduje. Kad valstybės kertiniai akmenys yra nemeilė sau.

Ir, mama, aš Tau atleidžiu. Tikiuosi, kad ir mano vaikai, man atleis. Aš Tavęs niekada nepamiršiu, nes Tavo mirusi širdis persodinta man. Tai mūsų šeimos relikvija.

Suaugęs alkoholikų vaikas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (1264)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (133)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (27)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (32)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (125)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Jurga Klimaitė-Riebling nusivylė šventiniu Vilniumi: žinau, kodėl sostinės eglutė gavo į skudurus (23)

Šiemet kalėdinis laikotarpis daugeliui lietuvių sukėlė ne tik džiugias emocijas, bet ir...

Didelė dalis nežino, kad yra alergiški kasdien vartojamiems produktams: Unikauskas siūlo pasitikrinti patiems (8)

Tam tikru momentu savo gyvenime kiekvienas žmogus gali patirti jautrumą maistu, LRT TELEVIZIJOS...

Skvernelis nepanoro LVŽS frakcijos narių priimti į vyriausybę (148)

Nors ir nedidelė tikimybė, kaip parodė balsavimas Seime, bet, jeigu daugiausia konservatorių...

Psichologines bėdas pripažinęs Suttonas – apie santykius su Adomaičiu ir „Instagram“ žinutes (24)

Rungtynėse Europos taurėje ir su Panevėžio „Lietkabeliu“ prastai pasirodęs Dominique‘as...

Lūžis parduotuvių lentynose: lietuviški obuoliai brangesni už bananus (151)

Šį rudenį parduotuvių lentynose pakankamai daug permainų, kurios stebina. Kinta tiek kainos, tiek...