...brangi Lina, tavęs jau nėra mėnesį su mumis... kalbėjomės telefonu, susirašinėjome žinutėmis kasdien, matėmės kas antrą dieną, neturėjome paslapčių, turėjome daug bendro. Išėjai patylomis, neatsisveikinus, nepasakius niekam nieko.
Prieš tą fistulės formavimo operaciją kalbėjome ilgai, norėjau palaikyti, dalinau tau patarimus nes žinojau, kad bijai. Palinkėjau stiprybės ir paprašiau, kai galėsi, iškart pranešk kaip jautiesi. Nei vakare, nei kitos dienos ryte nesulaukiau iš tavęs jokios žinutės. Į skambučius neatsakinėjai.
Kankino klausimas, kur tu, kas tau? Ir sužinau, ko net pagalvot negalėjau - Linai infarktas, reanimacijoj, gyvybę palaiko aparatai, kad pasveiks - vilties beveik nėra...
Lankydavo tave artimiausi ir brangiausi tau žmonės: mama, tėtis, vyras,sesė. Namuose liūdėjo ir vietos sau nerasdavo tavo augintinis šunelis Tobis, į kiekvieną krebždesį už durų reagavo, netingėjo pašokti ir nubėgti iki durų - o gal ten mano šeimininkė Linutė grįžo, duos skanėstų ir eisim pasivaikščioti. Laukė, bet nesulaukė, nes Linutė kovojo už gyvybę ir tą kovą pralaimėjo... O mes, draugai meldėmės ir prašėm pas Dievą tau pasveikimo, tikėjomės, kad grįši, tikrai grįši ir būsi su mumis, gal būsi silpnesnės sveikatos po ligos, bet... gyva.
Lina taip norėjo gyventi, mėgo keliones, ji norėjo keliauti, ji nebuvo namisėda, jai viskas buvo įdomu. LINA - linksma, miela, visada besišypsanti, energinga, dosni, visus mylėjo, užtardavo, paguosdavo. Tie, kas pažinojo ją, irgi mylėjo, nes tokio žmogaus kaip Lina negalima nemylėti, pamiršti.
Nuoširdžiausia užuojauta šeimos nariams: tėčiui Stasiui, sesei Skaistei, mamai Dalei. Mama ir Lina buvo neatskiriamos, lyg seserys dvynės, visur kartu, visada greta viena kitos, laimėj ir nelaimėj, varge ir džiaugsme. Ačiū, Dale už tokią begalinę meilę Linai.
Mėnuo, kai tavęs nėra su mumis, bet taip sunku be tavęs, man taip tavęs trūksta... žinau, kad negrįši, bet kaip gyventi be tavęs...? Lina, kodėl išėjai, kodėl mus palikai? Tėvams buvai dukra, sesei Skaistei - sesuo, vyrui Žydriui - žmona, mums - draugė, bet ne bet kokia draugė, o pati geriausia draugė... Kaip susitaikyti su tavo išėjimu? Gerai, kad liko gražūs prisiminimai, iš to laiko kai buvom kartu, liko daug mielų daikčiukų, kuriuos dovanodavai, dabar jie man brangiausias turtas, saugau ir branginu juos.
Vakar pirkau gėles - baltas chrizantemas, atsipeikėjus supratau, kad jas nešiu tau ant kapo, neįteiksiu tau į rankas. Ant kapo stovėjo kryžius su lentele, ant kurios užrašyta tavo gimimo ir mirties data, daug gėlių ir žvakių. Bažnyčioje meldėmės už tave ir verkėme, kapinėse stovėjome ir verkėme, lijo lietus, net dangus verkė, kad toks geras žmogus kaip tu, Lina, išėjai. Visiems tavęs gaila, visi gedi tavęs, lipome į mašiną su ašaromis akyse, nes reikėjo palikti tave vieną čia, kapinėse...
Ilsėkis ramybėje, BRANGI LINUTE...
Liūdinti ir mylinti tave Jadvyga
