Pasak psichologų, reikia labiau kreipti dėmesį į kūrybiškumo ugdymą plačiąja prasme nei į rezultatų siekimą kokioje nors meno srityje.
Dažnai užmirštama, kad gabūs būna ne tik menininkai, bet ir pedagogai, vadybininkai, kulinarai, elektrikai ir net dirbantys pačius paprasčiausius darbus žmonės, sakykim, namų tvarkytojai.
Dauguma mažų vaikų yra kūrybiški, nes jų vaizduotė ir gyvenimo suvokimas dar nėra sužaloti stereotipų ir vidinių barjerų, ir jei tėvai ugdys šią savybę, turi daug galimybių išauginti laimingą vaiką, kuris jaus pasitenkinimą dirbdamas toje srityje, kurią pasirinko. Suvokimas, kad auginate paprastą vaiką, taip pat padės jums bendrauti su juo, t. y. nespausti dėl neegzistuojančių gabumų. Vaikus, kurie nuolatos junta, kad neatitinka tėvų lūkesčių, tai labai smarkiai demoralizuoja ir palieka pėdsakų visam likusiam gyvenimui.
Koks yra gabus vaikas?
Daiva Grakauskaitė-Karkockienė, parašiusi knygą „Kur dingsta kodėlčiukai? Kūrybiškumo ugdymo pagrindai“, teigia, kad pirmasis požymis, kuris skiria gabius vaikus, – jie anksti pradeda kalbėti ir iškart kalba taisyklingai, vaizdingai. Kalbai vystantis, vėlesniais metais jie išsiskiria turtingu žodynu, sudėtinga sakinių struktūra.
Gabius vaikus iš kitų vaikų išskiria smalsumas, gebėjimas pastebėti priežasties ir padarinio ryšį, suskirstyti daiktus ir sąvokas į kategorijas, sisteminti. Šie vaikai, priklausomai nuo amžiaus, su malonumu varto ar skaito enciklopedijas, patys sugalvoja taiklių žodžių ir mėgsta žaidimus bei veiklą, reikalaujančią protinių gebėjimų, deja, dažnai likdami abejingi fizinei veiklai – nuo sporto iki tvarkymosi.
Tokiems vaikams būdingas dėmesio sutelkimas ir užsispyrimas, tačiau dažniausiai tik tose srityse, kurios jiems patrauklios, jie dažnai imasi uždavinių, net viršijančių jų jėgas. Jeigu tėvai bandys nukreipti jų pastangas ta kryptimi, kuri jiems atrodo įdomi, gali būti, kad vaikai taps abejingi ir vangūs.
Aukšti reikalavimai
Gabūs vaikai turi ir kitų savybių, kurios, suaugusiųjų akimis, nors ir vertingos, dažnai nėra siejamos su gabumais. Iš tikrųjų posakis „Genijus ir blogis – nesuderinami“ nėra vien skambi frazė. Gabūs vaikai išsiskiria teisingumo jausmu, pasireiškiančiu labai anksti.
Kaip žinome, daugumai ikimokyklinio amžiaus vaikų būdingas egocentrizmas, dar vadinamas vienpusiu suvokimu, kai nesugebama suvokti kito žmogaus požiūrio, jeigu jis skiriasi nuo mūsiškio. Vaikai šią savybę „išauga“ skirtingu laiku (deja, kai kam ji neišnyksta net suaugus), beje, gabūs vaikai labai anksti supranta, kad egzistuoja ne tik interesai (todėl, kad aš to noriu), bet ir teisingumas (žaisliukas turi tekti broliui, nes taip bus teisinga).
Gabūs vaikai anksti pradeda reaguoti ir į pasaulyje bei visuomenėje iškylančią neteisybę (nori padėti badaujantiesiems ir t. t.), kelia didelius moralinius reikalavimus sau ir kitiems. Dėl to tėvai turi būti atsargūs – tokie vaikai būtinai pastebės, kad apkalbate giminaitį, su kuriuo susitikę meiliai šnekatės, arba kad nerūšiuojate šiukšlių, nesilaikote eismo taisyklių ir t. t.
Gabūs vaikai dažnai turi empatijos dovaną – geba jausti, kai kitam žmogui yra skaudu, taip pat yra labai jautrūs tvyrančiai įtampai, neharmoningiems santykiams šeimoje. Dėl tokių vaikų tikrai nevertėtų išsaugoti nedarnios šeimos, nes jie viską supras ir be žodžių, net jei tėvai nesibara, nesiaiškina santykių.
Sunku su bendraamžiais
Dėl šių savybių gabūs vaikai, deja, dažnai nepritampa prie bendraamžių, tad tėvai turi dėti labai daug pastangų, kad jie neįgytų nevisavertiškumo komplekso. Juk vaikams, ypač sulaukus paauglystės, itin svarbus bendraamžių pripažinimas, o kadangi nesijaučia išskirtiniai, nesupranta, jog kiti vaikai atstumia juos todėl, kad skiriasi jų vertybių sistemos, mano, jog yra nieko verti.
Tėvams dažnai kelia nerimą ir labai laki gabių vaikų vaizduotė, kai įsivaizduojamų dalykų jie kartais net neskiria nuo realybės (kartais susikuriami net neegzistuojantys broliai ir sesės, draugai).
Gabiems vaikams būdingas humoro jausmas, jie mėgaujasi žodžių žaismu, pastebi komiškas situacijas ir geba net pasijuokti iš savęs, kas daugeliui yra labai sunku.
Dėl gabių vaikų fizinio išsivystymo egzistuoja stereotipas, kad jie – liesi, pabalę, nešioja akinius ir turi sunkumų per kūno kultūros pamokas. Iš tikrųjų gabūs vaikai gali būti įvairaus sudėjimo, fizinio išsivystymo, be to, išsiskiria nemažu energijos užtaisu – neturi didelio miego poreikio, anksti liaujasi miegoti dieną.
Beje, būna atvejų, kai vaiko intelektualinė raida gerokai pranoksta fizinę ir motorinę raidą, tad, lyginant išsivystymą kitose srityse, jis atrodo mažesnis, nei yra iš tikrųjų. Tačiau dažniausiai būna taip, kad vaiko fizinė branda būna normali, vidutinė, tik tėvai tikisi, kad jis turi išsiskirti visapusiškai.
Svarbiausia – netrukdyti
Bet kokių gabumų turinčiam vaikui reikia padėti juos vystyti, anaiptol nesitikint, kad jis taps menininku – kūrybiškumas jam padės visose srityse, kad ir kur dirbtų. Tėvai turėtų toleruoti, jei vaikas iš pradžių nori lankyti kokį nors būrelį, o paskiau atsisako – tai padės jam atrasti save, suvokti bent jau tai, kas nepatinka. Be to, dažnai viskas priklauso ne nuo veiklos rūšies, o nuo pedagogo talento – vaikai nesugeba atsiriboti nuo žmogaus, su kuriuo tenka bendrauti. Tad kartais pakanka pakeisti ne veiklos sritį, o paieškoti geresnio pedagogo.
Šiuolaikiniai tėvai dažnai neturi daug laiko vaiko kūrybiškumui ugdyti, taigi vaikams reikia paprasčiausiai netrukdyti, kai jie užsiima tuo, kas jiems įdomu. Gabių vaikų paprastai nereikia skatinti, kad jie kuo nors susidomėtų. Taip pat svarbu namuose sukurti kūrybišką aplinką: leisti tvarkyti kambarį savo nuožiūra, sudaryti galimybes jame meistrauti, piešti, lipdyti, kurti interjerą, taip pat nedrausti ant grindų palikti nebaigtus darbus (t. y. neliepti susitvarkyti) ir kuo mažiau sakyti „negalima“.