Kas dėl to kaltas: hormonai ar baimė, kad negebės deramai pasirūpinti vaikeliu? Kaip būsimos mamytės emocijos veikia užsimezgusią gyvybę?
Nerimas dėl galimo persileidimo
Neretai sužinojusi apie nėštumą moteris pradeda nerimauti, kad gali persileisti. Deja, jeigu persileidimas prasidėjo, jo išvengti jau neįmanoma. Didžiausia grėsmė kyla pirmąjį nėštumo trimestrą, t. y. iki 12-liktos nėštumo savaitės.
Įrodyta, kad persileidimą patiria apie 15 % nėščiųjų. Daugumai tai įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis, kai dar nežino, kad laukiasi. Taip nutinka dėl chromosomų anomalijų, todėl netgi išnešiotas kūdikis neišgyventų. Persileidimas gali įvykti ir dėl įvairių gimdos pakitimų ir moters ligų (širdies, inkstų, plaučių ir pan.), traumų ar apsinuodijimų, gimdos kaklelio nepakankamumo, sutrikusios apvaisinto kiaušinėlio raidos, vaisiaus apsigimimo, pastarojo ir motinos kraujo grupių nesuderinamumo bei socialinių ir ekonominių veiksnių.
Persileidimas dažniausiai pasireiškia skausmu pilvo apačioje, panašiu į sąrėmius, negausiomis kraujingomis išskyromis iš lytinių organų arba gausiu kraujavimu. Kartais su krauju gali pasišalinti audinių gabalėlių. Jeigu gimda pati neišsivalo, būtina atlikti abraziją.
Dažna persileidimą patyrusi moteris linkusi graužtis. Ši būsena vėliau gali peraugti į depresiją. Svarbiausia – neužsisklęsti. Padėti gali pokalbis su šeimos nariais, draugais arba psichologu.
Gimdymo baimė
Laukiantis pirmagimio natūralu nerimauti ir baimintis. Juk viskas nežinoma ir nauja. Mamos, močiutės, draugės, tetos ir bendradarbės skuba žarstyti patarimus. Tačiau kiekviena moteris nėštumą ir gimdymą išgyvena skirtingai.
Sumažinti gimdymo baimę padės tinkamas pasiruošimas. Šiais laikais knygų apie tai nors vežimu vežk. Be to, internete taip pat gausu informacijos. Negana to, organizuojami specialūs gimdymo kursai. Per juos moterys gauna daug naudingų patarimų, išmoksta taisyklingai kvėpuoti ir pan. Taip pat suteikiama psichologinė pagalba dėl būsimų fizinių ir psichologinių pokyčių.
Viena dažniausių priežasčių, kodėl moterys bijo gimdyti, – skausmo baimė. Kai kurios būsimos mamytės taip bijo, kad iš anksto prašo gydytojų suleisti vaistų nuo skausmo. Taip, medikai gali palengvinti gimdymo kančias, tačiau visiškai pašalinti skausmo nepavyks. Gimdymas – natūralus reiškinys. Jeigu skausmas būtų nepakeliamas, dailiosios lyties atstovės seniai negimdytų. Sumažinti gimdymo skausmus padeda tinkamas pasiruošimas: gimdyvių kursai arba joga nėščiosioms.
Užsienyje populiaru iš anksto pasirinkti gimdymo įstaigą. Tuomet būsimoji mamytė jaučiasi ramiau ir saugiau, labiau atsipalaiduoja, todėl gimdyti būna lengviau. Taip pat verta susipažinti su gimdymą priimsiančiu gydytoju. Jis, išklausęs nėščiosios nuogąstavimus ir baimes, duos naudingų patarimų ir papasakos, kaip viskas vyks.
Neretai būsimos mamos baiminasi, kad gimdymas neprasidėtų anksčiau. Todėl reikėtų iš anksto tam pasiruošti: susikrauti būtiniausius daiktus, pasirūpinti transportu ir pan.
Neišvengiami kūno pokyčiai
Kiekviena moteris nori būti graži. Todėl natūralu, kad dažna baiminasi dėl pakitusių kūno linijų po gimdymo. Užuot džiaugusi nėštumu, dažna būsimoji mama nerimauja, ar pavyks atgauti buvusį svorį. Žinoma, kūno pokyčių išvengti nepavyks. Per nėštumą, didėjant pilvukui ir augant svoriui, organizmas turi prisitaikyti prie staigių pokyčių. Paprastai būsimoji mamytė priauga 8–16 kg. Susirūpinti reikėtų, jeigu priaugama daugiau nei 20 kg. Tuomet patartina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs tinkamą gydymą.
Kita dažna problema – įvairiose kūno vietose atsiradusios strijos ir po gimdymo nukaręs pilvukas. Oda ir sveikata būtina rūpintis visą nėštumą. Senovėje moterys naudodavo plačias skaras pilvui parišti. Jos prilaikydavo pilvuką, todėl būdavo mažiau apkraunamas stuburas.
Šiandien yra kitų alternatyvių priemonių, t. y. galima naudoti elastinius diržus arba kelnaites su diržu. Pastarąsias nešioti patariama 1–3 mėn. po gimdymo. Įrodyta, kad dėvint tokias kelnaites pilvas susitraukia 2–3 kartus greičiau. Norint išvengti strijų, rekomenduojama naudoti specialias priemones joms sumažinti. Puikiai padeda kakavos sviestas. Jis drėkina ir maitina odą.
Nėštumas – ne liga! Tačiau dažna nėščioji šį gyvenimo laikotarpį labai sureikšmina. Per nėštumą gali kilti įvairių keistų norų. Pavyzdžiui, būsimoji mamytė naktį gali užsimanyti saldumynų arba raugintų agurkų su uogiene, mėsos su šokoladu ir pan. Gydytojui pasakius, jog reikia daugiau ilsėtis ir riboti intymius santykius, moteris galvoja, kad turi tik gulėti lovoje ir ignoruoti vyrą.
Žinoma, gydytojo nurodymų būtina paisyti, tačiau nieko neveikti irgi nevalia. Reguliari mankšta ar jogos užsiėmimai padės išvengti depresijos, pakels nuotaiką ir sustiprins raumenis. Kiekviena moteris žino ir jaučia, ko jos organizmui reikia, tačiau visur turi būti saikas.
Neigiamų emocijų padariniai
Nerimas, baimė, jaudulys ir stresas – didžiausi nėščiųjų priešai. Per nėštumą moteris būna itin jautri dėl hormonų pokyčių. Tuomet labai greitai susijaudina, pravirksta arba supyksta, todėl artimieji turi pasirūpinti, kad nėščioji patirtų kuo mažiau streso.
Leveno universitete (Belgija) daugiau nei prieš 20 m. buvo atliktas tyrimas. Jis parodė, kad per nėštumą patirtos neigiamos emocijos gali lemti vaiko gebėjimą apdoroti informaciją. Didžiausią įtaką daro 12–22 nėštumo savaitę motinos patirtos neigiamos emocijos.
Tuomet gali sutrikti vaisiaus smegenų vystymasis, kuris lemia tolesnę kūdikio raidą. Pasekmės gali būti labai skaudžios, o šį reiškinį kontroliuoja ta smegenų dalis, kuri vystosi maždaug iki 25 m. Anot mokslininkų, per nėštumą nerimą patyrusių moterų atžalos gali susigrąžinti prarastus gebėjimus, tačiau tik po 25 m., kai minėta smegenų dalis visiškai išsivysto.
Taigi svarbu suprasti, kad nėštumas – viena gražiausių moters būsenų, o kūdikis – didžiausia dovana.
Įdomu
Gimdymo baimė vadinama tokofobija.
Svoris auga tik per pirmuosius 6 nėštumo mėnesius.
Per nėštumą kylančias emocijas lemia tam tikri hormonai. Adrenalinas stiprina širdies ritmą ir didina kraujospūdį, todėl nėščioji gali jausti didesnį nervingumą. Endorfinai – laimės hormonai – suteikia ramybę ir poilsį. Kortizolis nėščiąsias veikia taip, kaip
sportininkus dopingas. Estrogenai ir progesteronas palaiko normalią nėštumo eigą ir gimdymą. Prolaktinas išsiskiria tam, kad moters organizmas pasiruoštų žindymui. Jis ir dopaminas (sekso hormonas) kelia susijaudinimą.
Žindyvės sudegina apie 500 kalorijų per dieną daugiau. Be to, per žindymą susitraukinėjantys raumenys padeda greičiau atgauti dailų pilvuką.
Tik 5 % moterų per gimdymą jaučia didžiulius skausmus arba gali pasigirti, kad joms visiškai neskauda. 95 % dailiosios lyties atstovių skausmas būna pakeliamas.
