Seimui pradėjus svarstyti Šeimos politikos koncepciją, pasigirdo nuomonių, kad iki šiol Lietuvoje šeimos politikos nebuvo, o egzistuojanti pašalpų sistema palanki nebent socialinės rizikos šeimoms ar pavieniams asmenims. Todėl pabandėme peržvelgti, kokiame kontekste socialinės paramos įstatymuose vartojama sąvoka „šeima“ ir kaip keistųsi šio įstatymo subjektai, įteisinus naująją šeimos sampratą.
Šeima
© Corbis
Anot parengtos Šeimos politikos koncepcijos, kūdikis gimsta šeimoje tik tuomet, jei jo tėvai santuoką yra įteisinę. Tokia šeima bus gerbiama bei, tikėtina, gaus įvairiapusę valstybės paramą. Iki šiol, pasak koncepcijos rengėjų, finansinė parama šeimas pasiekdavo tik per socialinę pagalbą vargingai gyvenantiems žmonės.

Šie įstatymai esą niekur nedings, kaip ir parama vaikams. Tačiau peržiūrėję socialinės paramos teisės aktus, nustebsite, kaip dažnai juose vartojama sąvoka „šeima“.

Šeima – tai vaiko tėvai

Tiesa, per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama 100 proc. kompensuojamo uždarbio pašalpa visoms moterims, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso. Nėščioms nedirbančioms moterims iki gimdymo likus 70 kalendorinių dienų, išmokama 260 litų vienkartinė išmoka.

Iki vaikui sukaks vieneri metai, vienam iš tėvų ar globėjui mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio motinystės (tėvystės) pašalpa, iki vaikui sukaks dveji metai - 85 proc. pašalpa. Jei vienu metu gimsta du arba daugiau vaikų, ši pašalpa yra didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių. Gimus kiekvienam kūdikiui taip pat skiriama 1040 litų vienkartinė išmoka.

Nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sueis vienas mėnuo, išeiti tėvystės atostogų, gaudamas 100 proc. kompensuojamojo uždarbio pašalpą, gali ir vaiko tėvystę pripažinęs vyras.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, taikomas 475 litų per mėnesį neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). Už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką jis didėja dar 50 litų.

Tėvams, kurie vaikus augina vieni, taikomas 370 litų per mėnesį neapmokestinamų pajamų dydis. Už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką jis didinamas 60 litų (kitiems mokesčių mokėtojams jis yra 320 litų).

Nuo kitų metų pradžios už vieną vaiką auginantiems tėvams ar globėjams prie pagrindinio NPD kiekvieną mėnesį bus pridedama po 20 proc. NPD (64 litus), už antrą - 50 proc. (160 litų), o už trečią ir kiekvieną kitą vaiką - po 100 proc. NPD (320 litų).

Visiems vaikams nuo 3 iki 18 metų ir vyresniems, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, skiriama 52 litų išmoka – vadinamieji vaiko pinigai. Jei šeimoje auga vienas ar du vaikai, nuo vaiko gimimo iki jam sukaks 3 metai mokama 97,5 litų išmoka per mėnesį. Štai ir prasideda sąvokų painiava - o jei vaikas augs, pagal koncepciją, nepilnoje šeimoje arba jų tėvai nesusituokę? Tiesa, kol kas tai tik retorinis klausimas.

Taip pat kiekvienam vaikui iki 3 metų iš daugiavaikės šeimos skiriama 143 litų išmoka per mėnesį, o nuo 3 iki 18 metų ir mokykloje besimokantiems vyresniems, - 52 litų išmoka per mėnesį.

Pagalba – tik skurdžiausiems

Šeimoms, kurių pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (285 litus), turtas neviršija nustatyto normatyvo, o šeimos nariai atitinka tam tikrus nustatytus reikalavimus, skiriama socialinė pašalpa. Ji sudaro 90 proc. skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį.

Pavyzdžiui, jei šeima visai neturi pajamų, pašalpą sudarys remiamos pajamos, padaugintos iš 0,9 (apie 256 litus). Jei šeima turi pajamų, iš šių remiamų pajamų atimamos vidutinės kiekvieno šeimos nario pajamos ir dauginamos iš 0,9 proc.

Nepasiturinčioms šeimoms taip pat kompensuojamos būsto šildymo išlaidos bei išlaidos šaltam ir karštam vandeniui. Šeima už būsto šildymą moka ne daugiau kaip 20 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų ir minimalių pajamų vienam šeimos nariui, už karštą vandenį 5 proc. šeimos pajamų, už šaltą vandenį - 2 proc. šeimos pajamų.

Beje, abi šios lengvatos galioja ir pavieniams asmenims ir būtent jos sulaukia daugiausiai diskusijų. Mat pasitaiko atvejų, kai vaikus auginantys žmonės specialiai nesituokia, kad vieno iš tėvų pajamos nebūtų priskiriamos šeimos biudžetui.

Jei vaikas auga su vienu iš tėvų, 50 proc. mažėja mokestis už darželį. Ši lengvata taikoma ir tris ar daugiau vaikų auginančiai šeimai, jei tėvas atlieka tikrąją karinę tarnybą arba vaikas auga moksleivių ar studentų šeimoje.

Jei šeimos pajamos per mėnesį vienam nariui yra mažesnės nei 427,5 lito, vaikui skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje. Jei šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės nei 285 litai, prieš mokslo metus skiriama iki 156 litų pašalpa mokinio reikmenims įsigyti.

Kokios paramos reikia šeimai

„Išmokos šeimai ir vaikams egzistuoja visoje Europoje. Todėl kalbant apie paramą šeimai, turėti tokią sistemą būtina. Tam tikrose srityse, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuva netgi dosnesnė. Pavyzdžiui, motinystės (tėvystės) atostogos yra ilgiausios Europoje“, - teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Violeta Murauskaitė.

„Pinigines išmokas būtina derinti su paslaugomis, kurios pagelbėtų šeimai. Kai ką padaryti mums pasisekė. Pavyzdžiui, atsirado dienos centrai vaikams iš vargingų šeimų. Tačiau kalbant apie šeimos politiką, labai svarbu sudaryti galimybę šeimą derinti su darbu. Nors teisiškai ši sritis reglamentuota, praktiškai dar reikia labai pasistengti, kad darbdavys palankiai vertintų vaikus auginančias šeimas“, - įsitikinusi V. Murauskaitė.

Anot pašnekovės, Lietuvoje dirba apie 63 proc. moterų – tai gan aukštas rodiklis. Aukštąsias mokyklas taip pat baigia daugiau silpnosios lyties atstovių, todėl profesinių ambicijų turinčioms moterims iš tiesų nėra lengva ir tobulėti siekiant karjeros ir tempti namų ūkio naštą.

Sekretorė daug tikisi iš kitais metais prasidėsiančios vaikų darželių reformos. Mat tai viena svarbiausių prielaidų, leidžiančių vaikus auginančiai moteriai dirbti ir užsidirbti. Jų infrastruktūros pertvarkai turėtų būti skirti ne tik valstybės biudžeto, bet ir ES pinigai. „Šeimos politika – tai didžiulis įvairių priemonių ir paslaugų kompleksas“, - įsitikinusi pašnekovė.

Paklausta, kaip vertinanti šiuo metu Seime svarstomą Šeimos politikos koncepciją, V. Murauskaitė priminė Vyriausybės išvadą.

„Iš esmės koncepcijoje yra daug teisingų ir reikalingų dalykų. Tačiau šeimos apibrėžimas yra diskriminacinis. Niekas negali nuginčyti, kad vaikui svarbu turėti mamą ir tėtį. Tačiau vaikas, kuris auga saugiai, neklausia, ar tėvai susituokę. Negerai, jei tokie vaikai pasijus kitokie, tarsi būtų rūšiuojami. Tai ypač liečia ne pilnas šeimas“, - svarstė ministerijos sekretorė.

Europa šaiposi

Socialinių tyrimų centro Demografijos centro vadovė habil. dr. Vlada Stankūnienė įsitikinusi, kad iki šiol Lietuvoje buvo visai nebloga šeimos politika, kol nepersistengėme su motinystės atostogomis, prailginę jas iki dvejų metų.

„Kad nebuvo gerai akcentuoti prioritetai – sutinku. Išmokos – gan populistinis dalykas. Tačiau kalbant apie naują koncepciją, pirmiausia reikėtų pakeisti jos pavadinimą. Tai ne šeimos politikos, o šeimos koncepcija, per kurią valstybė nutarė įsikišti reglamentuodama, kas yra šeima ir kas nėra šeima“, - teigė sociologė.

Anot jos, šeimos politika pirmiausiai susijusi su pagalba šeimai. „Ką mes darome, kad šeimai būtų geriau? Tokiai šeimai, kokią mes turime? Kaip skatinti, kad ji atliktų savo funkcijas? Taip pat labai atsargiai galima išsakyti ir trokštamos šeimos viziją. Tačiau negalima demokratinėje valstybėje važiuoti tanku“, - įsitikinusi V. Stankūnienė. Kai Seime buvo svarstoma Šeimos politikos koncepcija, kuriai po svarstymo buvo pritarta, mokslininkė Ženevoje diskutavo apie šeimos politiką Europoje.

„Bene daugiausiai buvo kalbama apie tai, kad norint užtikrinti šeimos gerovę, reikia sudaryti sąlygas žmonėms derinti šeimą ir darbą.

Tam reikia trijų pagrindinių dalykų: lanksčios vaikų priežiūros atostogų sistemos, kokybiškų vaikų priežiūros paslaugų bei draugiškos šeimai darbo rinkos, pradedant lanksčiu darbo grafiku, baigiant įstaigoje steigiamu darželiu. Ir tik tuomet galima kalbėti apie išmokas“, - teigė sociologė.

Anot jos, kaip gali jaustis šeima, kuriai sakoma – esą jeigu atsidursi žemiau skurdo ribos, mes tau padėsime. Tačiau reikia padėti taip, kad to nenutiktų.

„Kai sužinojau, kiek Seimo narių balsavo už šią koncepciją, pamaniau, kad nebeskaito Seimo nariai, už ką pakelia ranką. Turbūt jie nubalsuotų ir už Lietuvos nepriklausomybės panaikinimą, jei tekstas būtų į skambias frazes įvilktas, - pusiau juokais, pusiau rimtai samprotavo V. Stankūnienė. – Kita vertus, dabar Europoje tapome labai populiarūs.

Vos tik prabylame kokioje nors konferencijoje apie Šeimos politikos koncepciją, visi net pasičepsėdami mūsų klausosi ir kikena į saują – ką gi tie lietuviai sugalvojo“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Už laisvę kovojo akmenimis ir kryžiais: sodyba, kurioje komunistai žemai nusilenkdavo (20)

Orvidų sodyba – iš kryžių ir akmenų pastatytas gyvas paminklas pasipriešinimui prieš...

Sensacija Kipre – gynyboje užsidariusi „Sūduva“ iš turnyro eliminavo APOEL klubą (206)

UEFA Čempionų lygoje debiutuojantys Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai Kipre pateikė...

Baltijos jūroje stebi Rusijos povandeninius laivus: jų medžioti skrenda iš Šiaulių (373)

Dar praėjusią savaitę dėmesiui nukrypus į audringą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje,...

Ką daryti, kai netenkina atlikti remonto darbai (52)

Kai vieni nesugebame ko nors pasidaryti, kviečiame pagalbą – tai įprasta. Pagalbos prireikė ir...

Prabilo po kontroversiško finalo nušvilptas teisėjas: didžiuojuosi savo darbu – tai širdyje aš nešiosiu amžinai (125)

Ne Kylianas Mbappe , ne Antoine'as Griezmannas ir ne Paulis Pogba . Taip pat ir ne Luka Modričius...

MH17 tragedija: rusų propagandistai ėmėsi neįtikėtinų triukų (591)

Lygiai prieš ketverius metus – 2014 metų liepos 17 dieną – Ukrainos Donecko srityje buvo...

Geriausi būdai, kaip sustiprinti savo libido

Regis, esate visai ne prieš pasimylėti su savo antrąja puse, tačiau atėjus tam skirtam metui...

Vietoje vilniečių pamėgtos legendinės kavinės duris atvėrė nauja vieta: pažiūrėkite, kaip atrodo dabar (19)

Gedimino prospekte esančiame prekybos centre GO9 šešerius metus veikęs restoklubas „Studio 9“...

Sunku pamiršti vienos nakties nuotykį – jaučiasi save suteršusi (33)

Nors ir sakoma, kad neverta galėtis to, kas padaryta, nes nieko nesugrąžinsi ir nepakeisi, aš jau...

Prie Šiaulių įvyko didelė avarija – sužaloti 4 žmonės patikslinta (8)

Prie Šiaulių įvyko didelė avarija, ugniagesiai iš automobilio ištraukė du žmones....