Motinos ir Tėvo dienų šventimo tradicijos Lietuvoje dar neskaičiuoja nė šimtmečio. Tačiau jos nesikeičia kone nuo pirmųjų dienų – stengiamasi tėvus nudžiuginti, apdovanoti. Tik štai po švenčių išaušta ilgos ilgesio dienos...
© Shutterstock nuotr.

Vieni lieka lūkuriuoti iš emigracijos sugrįžtančių vaikų, kiti nesulaukia jų, ištrūkstančių iš darbų karuselės, treti išgyvena dvasinę krizę, mat jaučiasi nebereikalingi vaikams. Kodėl vis mažiau pasiilgstama tėvų? Kur pradingsta pagarba ir meilė jiems?

Vaikai ir tėvai tampa draugais

Net XXI amžiaus vaikai puikiai žino pasaką apie sūnų, išvežusį seną tėvą rogutėmis į mišką. Vargu ar kas dabartiniais laikais išdrįstų savo tėvus gabenti į miškus, tačiau kai kurie be didesnės širdgėlos ištremia juos į senelių namus, prieglaudas, pensionatus. Ir nors šiandien tai suprantama, ypač tėvams sunkiai pasiligojus, kone prieš šimtmetį tokie vaikai būtų sulaukę pasmerkimo.

Netoleruotina būdavo ir į tėvus kreiptis vardu, prieštarauti, nepaklusti, o ypač įžeidinėti, žeminti ar šiurkščiai elgtis. Pasvalietė Simona Šilkūnaitė, studijuojanti Šiaurės Lietuvos kolegijoje Šiauliuose renginių verslo vadybą, pastebi, kad jos kartos žmonės kur kas dažniau su tėvais elgiasi nepagarbiai. Tačiau ryškėja ir naujos tėvų ir vaikų santykių tendencijos: nemažai tėvų, užuot laikęsi pagarbaus atstumo, mieliau tampa artimais savo vaikų draugais.

„Pažįstu vieną moterį, kuri būdama 47 metų vis dar bijo savo tėvų. Niekada nieko jiems nepasakoja. O šiandieniniai vaikai jau nuo mažumės daugiau ir atviriau kalbasi, diskutuoja. Mano mamai netgi patinka, kai aš į ją kreipiuosi vardu“, – dalijasi mintimis studentė.

Simonos nuomone, didėja ir santykių prag­matizmas. Dalis vaikų tėvus prisimena tik tada, kai šie yra naudingi: prireikus pinigų ar ypatingomis progomis – per gimtadienius, Motinos ar Tėvo dieną. Retai paskambina tiek išvažiavę studijuoti į kitus miestus, tiek išvykę dirbti į užsienį. O tėvai, ypač jeigu nebėra sutuoktinio, išgyvena didžiulę vienatvę.

Vienatvė sukelia ligas

S. Šilkūnaitė pastebi, kad kai kurie tėvai išgyvena vienatvę ir tais atvejais, kai pasijunta nebereikalingi: jų nuomonė vaikams tampa nebesvarbi, požiūris – atgyvenęs, o jie patys – nebepatogūs.

„Labai dažnai jauni žmonės leng­viau priima naujos antrosios pusės trūkumus negu visą savo gyvenimą jiems atidavusių tėvų“, – sako studentė.

Šeimos psichologės Linos Gudaitės teigimu, sugebėti priimti tėvų individualumą, netobulumą yra vienas iš pagarbos ženklų. Pagarba tėvams neatsiejama nuo meilės, rūpesčio, dėmesingumo bei dėkingumo už gyvybės dovaną, už tai, kad tėvai išaugino ir suteikė gerus pamatus tolesniam gyvenimui.

Taip pat – nuo pareigos tėvams, pagalbos ir rūpesčio tada, kai tėvai dėl negalios ar senatvės negali pasirūpinti savimi.

Didžiosios Britanijos psichologai įspėja, kad vienatvė senyvo žmogaus sveikatai yra tokia pat žalinga, kaip ir rūkymas ar nutukimas. Šiuo metu šioje lietuvių prieglobsčiu tapusioje turtingoje šalyje maždaug 3,5 milijono žmonių laukia vienišas gyvenimas be šeimos, draugų ir net kaimynų pagalbos. Kiek tokių vienišų žmonių yra Lietuvoje, sunku pasakyti, tačiau, specialistų teigimu, jų tikrai nemažės, ypač sparčiai daugėjant 80 metų ir vyresnio amžiaus asmenų. Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos prognozėmis, ir toliau numatomas spartus Lietuvos gyventojų senėjimas. Tikėtina, kad 2060 metų pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės.

Negalima idealizuoti praeities

Etnologė Rūta Stankuvienė pastebi, kad nemažai žmonių mėgsta prisiminti praėjusius laikus, kaip kupinus moralinių vertybių, meilės, pagarbos. Tačiau, etnologės teigimu, idealizuoti praeitį būtų ir naivu, ir neteisinga, mat pasaulyje tikriausiai nėra nei idealios kultūros, nei idealios visuomenės.

„Kategoriškai teigti, kad vaikai anksčiau kur kas labiau gerbė tėvus, būtų neteisinga. Ir anksčiau, ir dabar yra įvairių pavyzdžių – sveikintinų ir kritikuotinų. Tą puikiai atskleidžia patarlės, kurių paisyti šiandien net būtų draudžiama: „Motinos mušimas – sviesto tepimas“, „Tėvo diržas nešiurkštus, o brolio – kietas“, „Diržas – pirmutinė liekarstva.“ Tačiau randame ir kitokių liaudies pamokymų, pavyzdžiui, „Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą.“

Be šios tėvus mokančius gerbti patarlės yra ir tokia: „Tėvų klausiau tol, kol žąsino bijojau.“ Ir anksčiau žmonės gyvendavo skirtingus gyvenimus, skirtingai ir elgdavosi. Vis dėlto gana uždaroje ir mažai mobilioje XIX amžiaus ar XX amžiaus pradžios bendruomenėje, tiksliau – kaime, kasdienės pagarbos tėvams buvo daugiau.

Drastiškų, išsišokančių poelgių netoleruodavo visas kaimas, bendruomenė, bažnyčia. Kuo sėslesnis, mažiau apsiskaitęs žmogus, tuo labiau linkęs laikytis tradicijų. Keičiantis laikams, vystantis pramonei, su vis didesniu naujų žinių ir pasaulio pažinimu pradeda ryškėti individualus žmogaus požiūris, gal savitas ar kitoks pagarbos tėvams suvokimas – dažnai nepriimtinas vyresniajai kartai.

Paprastai kaime tai vadindavo tiesiog nepagarba. Išvažiavę į užsienius ar užjūrius ne visi vaikai prisimindavo savo tėvus, kiti visai nutraukdavo bendravimą su šeima, tik vieną kitą laišką teparašydavo. Taigi, praeityje buvo visko – ir gražių santykių, galinčių būti pavyzdžiais šiandieninei visuomenei, ir nepagarbos tiek tėvams, tiek ir vaikams“, – teigia R. Stankuvienė.

Vaikas – ne nuosavybė

Šeimos psichologė Lina Gudaitė įsitikinusi, kad pagarbos tėvams mažėja tiek, kiek mažėja pagarbos vaikams.

„Kaip vaikai elgsis su tėvais ir būdami maži, ir užaugę, labai priklauso nuo pačių tėvų auklėjimo bei rodomo pavyzdžio. Pagarba tėvams yra tarsi tam tikras atlygis už įdėtas pastangas, meilę ir pasiaukojimą. Tačiau jeigu vaikas mato tėvų nepagarbius tarpusavio santykius, jeigu tėvai patys negerbia vaiko, tai vargu ar vaikas išmoks gerbti tėvus“, – sako L. Gudaitė.

Psichologė atkreipia dėmesį, kad kai kurių tėvų požiūris į vaikus ir auklėjimą mažai kuo skiriasi nuo viduramžių – labai dažnai pagarba tėvams vis dar skiepijama per baimę. Vaikui sunku gerbti tėvus, jeigu jis yra auklėjamas smurtu: muša, bara, šaukia, kritikuoja, menkina, nuvertina, grasina, gąsdina, nepatenkina vaiko poreikių, ignoruoja, nepastebi, neišklauso.

„Neretai tėvai į vaiką žiūri ne kaip į atskirą, savaime vertingą žmogų, asmenybę, o vertina kaip savo nuosavybę, kaip savo dalį, vaikas privalo besąlygiškai visada paklusti ir juos gerbti, o dažnai – ir bijoti.

Kai kurie tėvai mano, jog vaikas turi užsitarnauti jų meilę ir pagarbą, turi būti nuolat geras, atitikti visus tėvų lūkesčius. Tai klaidingas požiūris. Sukeldami vaikui baimę, nesaugumą, vartodami emocinę prievartą, tėvai nesulauks pagarbos. Jos nepelnys ir taikantieji dvigubus standartus: vienaip elgiasi patys, o iš vaiko reikalauja tinkamo elgesio ir pagarbos, ir meilės bei dėmesio trūkumą besistengiantieji kompensuoti dovanomis, daiktais, pinigais“, – pastebi L. Gudaitė.

Dovanoti meilę, o ne madą

Per Motinos dieną pasvalietė Simona Šilkūnaitė planuoja mamai padovanoti „dukros ir mamos dieną“. „Mano mama mėgsta keliones, SPA. Taigi abi kartu vyksime į Druskininkus ir ten praleisime savaitgalį“, – dalijasi planais studentė.

Jos nuomone, šią dieną kiekviena mama turėtų pasijusti ypatinga, mylima. Ir nesvarbu, ar vaikai tai padarys leisdami mamai neatlikti kasdienių darbų, ar palepindami maloniomis dovanomis, pramogomis. Daugeliui motinų didžiausia šventė – namo sugrįžę vaikai.

„Tie, kurie negali patys pasveikinti tėvų, pavyzdžiui, gyvenantieji užsienyje, stengiasi, kad mamos gautų kuo šiltesnį sveikinimą. Kartu su gėlėmis mamas dažnai pasiekia ir ranka rašyti laiškai. Labai daug žmonių nori, kad gėles mamai į namus atneštų ir įteiktų žmogus, persirengęs mamos mėgstamu personažu, dainininku ar aktoriumi“, – pastebi renginių verslo vadybą studijuojanti S. Šilkūnaitė ir priduria, kad svarbiausia ne sekti madomis, o žinoti, kas labiausiai pradžiugintų mamą.

Etnologė Rūta Stankuvienė pasakoja, jog patarimas pirmiausia išsiaiškinti, kas mamai yra dovana, šventė, ir tik tai dovanoti, yra gajus kone nuo Motinos dienos šventimo pradžios.

„Viename 1929 metų moterims skirtame žurnale buvo straipsnis, kuriame pateikiama dešimt rekomendacijų, kaip švęsti Motinos dieną. Siūloma pavaduoti motiną darbe, gėlėmis papuošti motinos stalą arba kėdę, gyvenant kitur – pasiųsti padėkos laišką su gerais linkėjimais, aplankyti mirusios motinos kapą, padėti neturtingoms, skurstančios motinoms, lankyti ligoninėje vargšes sergančias motinas.

Parodyti dėmesį gatvėje sutiktoms senoms motinoms, o prireikus joms padėti ir apdovanoti. Palengvinti motinoms vargus bei rūpesčius ir minėti Motinos dieną paraginti kitus, nes tai atneš visai tautai palaimą“, – vardija R. Stankuvienė.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (135)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (91)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

Lietuvių atostogas Lenkijoje apkartino grėsmę sveikatai keliantis jūros vanduo (18)

Praeitame pasakojime apie Lenkijos pajūrį išsiaiškinome, kad sąvoka “pasijausti ponais” gal...

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (54)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (113)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

Tikriems lietuviškiems lašiniams iškilo rimtas pavojus (56)

Naujas kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) planas grasina tautinio paveldo mėsos produktų gamybai...

Doveika įvertino Vėlyvio provokaciją bažnyčioje: ar nusišlapinti ant artimo žmogaus kapo taip pat būtų labai meniška? (441)

„Čia nieko originalaus. Nieko. Tuščia. Čia garbėtroškos priemonė“, – apie Emilio Vėlyvo...

Dvylika efektyviausių būdų, kaip sujaudinti moterį (3)

Mokslininkai išsiaiškino, kad norint susijaudinti prieš seksą, moterims reikia daugiau laiko nei...

Mama pasibaisėjo kitų patarimais: motinos pieną ragino keisti ryžių nuoviru (6)

Konkursui „Mano istorija – esu kitokia mama negu visos“ savo pasakojimą atsiuntusi Justina...

Niekšai bites išmetė į šiukšlių konteinerį

Klaipėdoje, Mokyklos gatvėje, prie šiukšlių konteinerio žmonės pastebėjo besisukantį bičių...