aA
Gyvendami gausios informacijos sraute jau esame įpratę atsirinkti tai, kas mums svarbu, o kas – ne taip. Suaugusieji nesunkiai atsiriboja nuo visur dėmesį traukiančių reklamų, tačiau kur kas pavojingesnis jų poveikis vaikams.
© Shutterstock

Apie tai, kokią žalą daro reklama ir kaip jos išvengti vaikų ugdymo ir žaidimų aplinkoje, atsiųstame pranešime spaudai kalba Asta Blandė, vaikų ir paauglių psichologė, Tadas Pukas, „Šviesos“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas, ir Adas Griškevičius, vienas iš vaikų žaidimų programėles kuriančios bendrovės „Pepi Play“ įkūrėjų.

Stiprus dėmesio dirgiklis

„Vaikus reklama ypač veikia – greit besikeičiantys vaizdai ir didesnis garsas nei prieš tai žiūrėto filmuko ar laidos prikausto ir sunkiai paleidžia. Vaikai dar nevaldo savo impulsų ir troškimų, todėl natūralu, kad norisi visko, kas patrauklu ir atspindi vaikiškas svajones“, – teigia psichologė A. Blandė, knygos „Vaikas pokyčių kelyje“ autorė.

Ji atkreipia dėmesį, kad reklama veikia kaip savotiška vartojimo programa, kuri vaikui diegiama jam dar nesugebant pasipriešinti. Su psichologės požiūriu sutinka ir programėlių vaikams kūrėjas A. Griškevičius.

„Ypač kai kalbame apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, kurie nepriima sprendimo pirkti ar parsisiųsti žaidimą, akivaizdu, kad pasirinkimas rodyti jiems reklamą yra neetiškas. Kita vertus, realybė tokia, kad egzistuoja nemažai gamintojų, kuriems etika nerūpi. Parduotuvės kol kas nededa itin didelių pastangų kovoti už etiškus žaidimus vaikams. Pavyzdžiui, elektroninėje programėlių parduotuvėje šalia aprašymo yra ženkliukas, žymintis, kad aplikacijoje bus rodoma reklama, bet tik tiek“, – teigia A. Griškevičius.

Kodėl vaikus reikia saugoti nuo reklamos?
© Organizatorių archyvas

Verslo etikos problema

A. Griškevičius sutinka, kad daug vartotojų yra tiesiog pripratę prie nemokamų aplikacijų su reklamomis ir per daug nesusimąsto apie etiką ir pasekmes, kad vaikas gali iš žaidimo „peršokti“ į visai kitokį turinį. JAV ir Vakarų Europos rinkose etikos klausimą verslininkas išgirsta gerokai dažniau, bet mano, kad Lietuvoje dar turėtų būti daug kas nuveikta.

Mokymuisi skirtas programas, virtualią aplinką ir elektroninį „Eduka dienyną“ kuriančiai komandai vadovaujantis Tadas Pukas sutinka, kad suaugusieji turėtų jausti atsakomybę už saugią vaikų aplinką, apsaugotą nuo perteklinių dirgiklių. Pasak jo, pramogines programėles bent jau gali stebėti, rinktis ar atsisakyti tėvai, tačiau kur kas blogiau, jeigu reklama transliuojama mokymusi skirtoje aplinkoje.

„Pristatėme elektroninį „Eduka dienyną“ be jokios reklamos, nes tai – mokyklos darbo įrankis, svarbi moksleivių ugdymo dalis, kur ne vieta skatinti kažką pirkti. Be to, šiuolaikinės mokymuisi skirtos programos ir virtualios aplinkos eina tokiu keliu, kad vartotojams būtų kuo paprasčiau ir patogiau jomis naudotis – pagrindinis dėmesys čia turi būti sutelktas į ugdymo procesą, moksleivio tobulėjimą, mokytojo pastabas ir kitas mokyklos reikmes, o ne į išpardavimus ir akcijas“, – teigia T. Pukas.

Kodėl vaikus reikia saugoti nuo reklamos?
© Organizatorių archyvas

Vartotojas negali mokėti du kartus

Verslo požiūriu reklama yra pajamų šaltinis. Pasak A. Griškevičiaus, kuriant skaitmeninius produktus iš esmės egzistuoja du monetizacijos būdai: arba vartotojas moka už programą, žaidimą ar puslapio skaitymą, arba už jį sumoka reklamos talpintojai.

„Mes savo veikloje vadovaujamės principu, kad jei jau kuriame turinį mažiausiems vartotojams, turime paisyti etikos normų. Aišku, reikia balansuoti tarp to, kad išsilaikytume, galėtume patogiai dirbti ir kurti naujus projektus. Paskutiniame mūsų žaidime „Pepi House“, „Android“ skirtoje versijoje, žengėme pirmą eksperimentinį žingsnį. Tie vartotojai, kurie nenori mokėti, bet labai nori mūsų žaidimo, gali jį atrakinti ribotam laikui pažiūrėję reklamą. Bet tai gali padaryti tik vyresni vaikai ar suaugusieji, nes prieš paleidžiant reklamą suveikia užraktas. Monetizacijos prasme, tai nėra labai pelningas būdas, bet ieškom tokių variantų, kad vaikai būtų saugūs“, – teigia A. Griškevičius.

Su tokiu principu sutinka ir T. Pukas. Pasak jo, vartotojas negali būti verčiamas du kartus susimokėti už tą patį produktą, turi būti pasirinktas arba vienas, arba kitas kelias.

Darant atranką, kokias programas žaidimams ar mokymuisi naudoti, svarbus vaidmuo tenka tėvams – jų nuomonės ir pageidavimų paisoma ir mokykloje. A. Blandė pataria kiekvienu atveju įvertinti poveikį vaikui.

„Kuo mažesni vaikai, tuo labiau jie patiki kiekvienu žodžiu, nes dar negeba kritiškai mąstyti. Todėl bet koks intensyvus reklamos brukimas vaikui – tai nuolatinis dirgiklis, stimuliuojantis nervų sistemą ir stiprinantis norą „čia ir dabar“ gauti visko, kas ekrane atrodo patraukliai. Dėmesį blaškančios informacijos lavina ilgainiui trukdo vaikui nuosekliai, iki galo atlikti užduotis ir ilgiau susikoncentruoti prie vienos veiklos, ypač jeigu ji nėra tokia žaisminga, triukšminga ir greit besikeičianti kaip reklama“, – teigia psichologė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (9)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (90)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (123)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (107)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (73)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Neįtikėtinas rašytojos Colette gyvenimas: vyras vogė jos talentą, o ši keršijo romanais su jo 16-mečiu posūniu ir kitomis moterimis

Netrukus kelionę po Lietuvos kino teatrus pradės juosta „Koletė“ – dar vienas svarbus...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (98)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (5)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...

Suvalgę kažko saldaus patiriate nemalonius simptomus? Mitybos ekspertai aiškina, kokiais atvejais gali tekti atsisakyti cukraus

Daugumos mūsų santykis su cukrumi svyruoja nuo meilės iki neapykantos. Mums patinka saldumynai, jie...