„Ar mano vaikas manęs nemyli? Ar jis amžiams bus priverstas vaikščioti pas psichologus?“ - jaudinasi jie. Šios nuolatinės kovos su vaiku išsekina fiziškai ir dvasiškai, galiausiai galite pradėti jaustis visiškai bejėgiai.
Turėti vaikų nelengva. O būti tėvais yra, ko gera, vienas sunkiausių darbų pasaulyje. Ir nors negaliu pasiūlyti jums burtų lazdelės, kuria mostelėjus vaikai stebuklingai pasikeistų, tačiau galiu pasiūlyti svarbių įžvalgų, kurios padės pakeisti jūsų santykius. Esti šeši pagrindiniai raidos ypatumai, dėl kurių vaikas gali imti jūsų neklausyti. Jei suvoksite šias problemas, kur kas paprasčiau bus susitvarkyti su kylančiomis situacijomis ir bendradarbiauti su vaiku.
Vaikai yra natūraliai smalsūs. Jūsų kūdikis vėl ir vėl sieks šviesos jungiklio, nes tai jam įdomu. Kūdikiai myli gyvenimą ir siekia tyrinėti naujus dalykus, tačiau neturi supratimo, kokios gali būti pasekmės. Dėl to paties siekio vaikai bėgioja gatvėmis, laipioja ant kėdžių ir įsipainioja į problemas. Geriausias būdas, kaip galima elgtis su jaunuoju tyrinėtoju - apsaugoti savo namus: pripažinti vaikų smalsumą, aiškiai nustatyti ribas ir jas paaiškinti. Pavyzdžiui, galite vaikui pasakyti: „Matau, kad tau smalsu, kaip veikia viryklė. Būti smalsiam nėra blogai, tačiau viryklės liesti negalima. Ji karšta ir tu gali nudegti.“ Su vyresniais vaikais reikia elgtis panašiai.
Vaikai gyvena čia ir dabar. Jie nesupranta poreikio skubėti. Jei jūsų vaikas laimingai žaidžia su traukiniais, o jau metas eiti į darželį, jis nesuvoks skubėjimo prasmės. Jei suvoksite problemą, paaiškinsite priežastis ir pasiūlysite sprendimą, toks elgesys bus efektyvesnis nei riksmai. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Žinau, kad tau smagu žaisti su traukiniais, tačiau mes dabar turime eiti į darželį. Padėkime traukinius ant lentynos ir galėsi vėl žaisti su jais, kai tik sugrįši iš darželio.“ Galima pridėti ir papildomą motyvaciją, pavyzdžiui: „Paskubėkime, draugai tavęs jau veikiausiai laukia.“
Vaikai vadovaujasi malonumo principu. Jie šokinės ant jūsų lovos netgi tuomet, kai šauksite ant jų, kadangi tai linksma. Šiuo atveju galite pasakyti: „Nulipkite nuo lovos“. Tuomet paaiškinkite objektyvią priežastį, pavyzdžiui, „mes juk nenorime, kad baldai sulūžtų.“
Vaikai turi didžiulių norų ir stiprių troškimų. Įėjus į žaislų parduotuvę, natūralu, kad vaikai norės kiekvieno švytinčio žaislo iš ten. Jei pripažinsite vaiko norą, nustatysite ribas ir pasiūlysite sprendimą, jūsų vaikas mažiau rodys kaprizų. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Žinau, kad norėtum gauti iš čia viską, tačiau šiandien galime nusipirkti tik vieną žaislą. Atidėkime kitus ateičiai.“
Vaikai yra impulsyvūs. Jie pagriebs sausainį nuo stalo, net jei liepėte jo neliesti. Supykę vaikai gali suduoti, kadangi jie nemoka kontroliuoti emocijų. Nustatykite ribas, pavyzdžiui: „Matau, kad tu supykęs. Bet negalima muštis“. Tuomet pasiūlykite pozityvesnį pasirinkimą, pavyzdžiui: „Geriau išsisakyk žodžiais, pasakyk: „aš supykau“.
Vaikai turi stiprų poreikį įtvirtinti savo nepriklausomybę. Tai vaikystės esmė. Vaikai turi atsiskirti nuo tėvų ir tapti unikalūs individai. Žodis „ne“ tampa vienas pagrindinių žingsnių, kurių vaikas imasi norėdamas save įtvirtinti. Todėl labai svarbu parodyti, kad gerbiate vaiko nepriklausomybę. Pavyzdžiui, pasakykite jam: „Žinau, kad nori pabaigti piešti, bet dabar mums reikia eiti.“ Leiskite jam rinktis, pavyzdžiui: „Gali dėvėti juodas arba mėlynas kelnes.“
Jei į savo vaiko elgesį žvelgsite per šių raidos ypatumų prizmę, o ne kaip į paprastą neklausymą, jausitės galintys išsaugoti kontrolę ir tinkamai reaguoti. Galiausiai ir vaikas pradės labiau klausyti, kadangi jus, jog jį suprantate ir gerbiate.
