Ar vaikui būtina kritiškai mąstyti? Kaip pradėti ugdyti kritinį mąstymą? Tokie klausimai nuolat kyla tiek tėvams, tiek mokytojams. „Kritinio mąstymo ugdymas turėtų būti vienas pagrindinių visos mūsų švietimo sistemos uždavinių, ypač nuo paauglystės, kai vaikai pradeda gebėti mąstyti abstrakčiai“, – teigia psichologas Tadas Stumbrys.
© Organizatorių nuotr.

Šiuolaikinėje visuomenėje žmones nuolat veikia didžiulis informacijos, kuri labai dažnai būna prieštaringa, srautas. „Kiekvienam požiūriui, argumentui galima rasti tiek jį patvirtinančios, tiek jį paneigiančios informacijos. Vienas svarbiausių mūsų informacinės kartos iššūkių – išmokti laviruoti šiame nesibaigiančiame informacijos sraute ir gebėti atsirinkti bei suformuoti savo asmeninę nuomonę. O tam kritinis mąstymas yra labai svarbus“, – pranešime spaudai teigia psichologas.

Nagrinėti dalykus iš skirtingų perspektyvų

T. Stumbrys kartu su kultūros ir mokslo sričių – žiniasklaidos, teatro, kino, architektūros, gamtos mokslų – profesionalais šiuo metu dalyvauja Britų tarybos ir asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vykdomame projekte „Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“, skirtame kritiniam mąstymui, kūrybingumui ir kitoms XXI amžiaus kompetencijoms ugdyti.

Projektas vyksta Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Visagino ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose. Mokiniai ir mokytojai kartu su kūrėjais ieško būdų, kaip būti kūrybiškiems šiuolaikinėje mokykloje, kaip išmokti bendradarbiauti, savarankiškai priimti sprendimus, dalyvauti mokymosi ir tyrinėjimo procese.

Pasak psichologo, tyrinėjimą skatinantys projektai itin naudingi vaikams, kurie pradeda išmokti priimti kitą nuomonę, pažvelgti į problemą kitu kampu. Prie kritinio mąstymo ugdymo galėtų prisidėti ir tėvai.

„Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta klausinėti. Tėvai, užuot pateikę gatavus atsakymus, galėtų paklausti, o kaip pačiam vaikui atrodo ir kodėl. Taip pat vertinga būtų su vaikais panagrinėti dalykus iš skirtingų perspektyvų, paskatinti juos suprasti kitus požiūrius, susidūrus su problema – apsvarstyti įvairius galimus sprendimų variantus. Pravartu dažniau paklausti vaiko nuomonės ir argumentų, kodėl jis galvoja taip, o ne kitaip“, – sako psichologas.

Jis kartu su kino režisiere Kristina Buožyte Vilniaus Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje tyrinėja draugiškumo temą – draugystę, bendradarbiavimą, tarpasmeninius santykius.

Į visus klausimus „kodėl“ turi būti atsakyta

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius sako, kad kritinio mąstymo ugdymas – imlus laikui procesas. „Kad ugdant vaikų kritinį mąstymą reikia laiko ir kantrybės, pirmiausiai turi suprasti tie tėvai, kurie vaikams skiria iki 7 minučių laiko. Pagrindinis patarimas – į visus klausimus „kodėl“ turi būti atsakyta. Atsakymas „Nežinau“ netinka, jis turėtų būti bent jau toks: „Nežinau, bet tu gali pats tai sužinoti“, – sako A. Gaidamavičius.

Jis Visagino „Draugystės“ progimnazijoje su 11-12 metų amžiaus mokiniais ir meno kuratore Kristina Jakubauskaite-Veršeliene įgyvendina projektą „Gamta yra internetas“. Jo pagrindinis tikslas – per gamtos reiškinių analogiją pažinti save ir daugiau prisiliesti prie lietuvių kalbos, nes dalis vaikų nekalba lietuviškai.

Pastarąją problemą labiausiai akcentavo mokytojai planavimo sesijų metu. O kūrėjai suprato, kad norint vaikams susipažinti su XXI amžiaus gebėjimais – bendradarbiavimu, kritiniu mąstymu, gebėjimu kūrybiškai mąstyti, asmeniniu tobulėjimu ir lyderyste – jiems pirmiausia reikia įdiegti XX amžiaus gebėjimus: gebėjimą klausytis, susikaupti, gerbti save ir kitus.

A. Gaidamavičius visas aštuonias projekto veiklas pavadino pagal skirtingo greičio gamtos internetą, t.y. nuo 1G iki 8G. Pavyzdžiui, pirmoji veikla (1G) buvo apie tai, kaip gamtoje suprantame vieni kitus. „Vaikai klausėsi paukščių ir vilkų olos garsų, bandė įsivaizduoti, kas joje vyksta, suprasti, ką reiškia girdimi garsai. Kartu buvo susipažinta su mažąja tautosaka – paukščių pamėgdžiojimais. Refleksijų metu analizavome, kaip klasėje vaikai supranta vieni kitus“, – pasakoja gamtininkas.

Pavyzdžiui, trečioji veikla (3G) buvo apie paukščių laikrodį ir lietuviškas sutartines. „Kiekvienas paukštis ryte ar vakare pradeda giedoti skirtingą valandą. Pamokoje vaikai „pavirto“ tais paukščiais ir išmokę savo giesmę sukūrė savotišką „paukščių sutartinę“. Vėliau bandėme padainuoti ir tikras sutartines. Vaikams labai patiko. Refleksijų metu kalbėjome apie biologinio laikrodžio svarbą žmogui“, – pasakoja projekto „Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“ kūrėjas.

Galima tobulinti visą gyvenimą

Psichologas T. Stumbrys teigia, kad gebėjimas kritiškai mąstyti yra tai, ką galima tobulinti visą gyvenimą. „Manau, kad labai pravartu neretai savęs paklausti – o kodėl mano požiūris į kažkokį dalyką yra būtent toks? Kokiais argumentais aš remiuosi? Kokių turiu įrodymų? Kiek jie yra svarūs? Bendravimas su kitaip mąstančiais, bandymas juos išgirsti bei suprasti kitą požiūrį gali taip pat būti labai vertingas“, – teigia psichologas.

Pagirių gimnazijoje projektą įgyvendinanti aktorė Brigita Arsobaitė teigia, kad bene svarbiausias kritinio mąstymo bruožas – gebėjimas savarankiškai analizuoti aplinką, gaunamą informaciją ir santykį su kitais žmonėmis.

„Gera pastebėti, kad vaikai analizuoja save ir kitus, aplink juos vykstančius veiksmus – o to ir reikia gyvenime, norint būti sąmoningu žmogumi“, – sako aktorė.

Pagirių gimnazijoje mokiniai kūrė šešėlių teatrą, vaidino etiudus, atliko kitas vaidybines užduotis, fotografavo, o vėliau analizavo, kokios savybės lėmė rezultatą, kaip atsirado grupės lyderis, kaip jie įvairias savybes pastebėjo vieni kituose, kas lėmė vieną ar kitą veiksmą.

Projektas „Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“ yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos, vykdomos visose trijose Baltijos šalyse, dalis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Teks prisitaikyti prie naujo klimato: nei vasaros, nei žiemos nebebus tokios, kaip anksčiau (16)

Ekstremalūs orų pokyčiai, kai vienus kraštus skandina potvyniai, o kitus kepina nebūdingas...

Andrius Tapinas. Dienos, kai valstiečiams eina (282)

Kolega Rimvydas Valatka įdomiai rašo apie paskutinius neribotos valstiečių arogancijos metus.

Kraupūs vaizdai iš Lietuvos fermų: štai kokį pragarą turi iškęsti bejėgiai žvėreliai (155)

DELFI pasiekė šokiruojanti filmuota medžiaga iš Lietuvoje esančių kailinių žvėrelių ūkių....

Pavojus dėl tymų grėsmingai auga: susirgo rekordiškai daug europiečių (12)

Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Europoje tymais...

Afganistano sostinė atakuota raketomis, vyksta susirėmimai atnaujinta 10:58 (55)

Šalia Afganistano sostinės diplomatinio rajono antradienį anksti ryte nukrito mažiausiai...

Autentiška sodyba atveria duris Molėtų rajone: siūlys praustis kamine (1)

Verslininkas Kazimieras Jakutis užsimojo naujiems tikslams: jam priklausančią autentišką, kone...

Japonų menininkas internetą užkariavo iliustracijomis, kasdienes situacijas pripildančiomis humoru

Japonų menininkas, žinomas Keigo vardu, sužavėjo internetą paprastais, tačiau mielais ir...

Pasibaisėjo komentarais dėl nunuodyto šuns: ar jūs tikrai pateisinate nusikaltėlius? (31)

Po paskutinės paviešintos istorijos , kai buvo nunuodytas pasaulyje gerai žinomas šuo,...

Palangoje žuvimi prekiaujanti vieniša Petro Gražulio dukros mama džiaugiasi pelninga vasara: geriausi pirkėjai – rusai (59)

Palangos verslininkai džiaugiasi – pagaliau po daugelio metų vasara karšta ir labai pelninga....

Javapjūtė: ūkininkai pjauna ne tik javus, bet ir elektros stulpus (7)

Šiemet nuo metų pradžios užfiksuoti 53 įvykiai, kai dėl žemės ūkio technikos kliudytų ar...