aA
Medijų ir informacinis raštingumas – tai gebėjimas identifikuoti, gauti, vertinti, atrinkti ir etiškai bei atsakingai naudoti reikalingą informaciją iš įvairių informacijos šaltinių, tokių, kaip žiniasklaida, socialinės medijos ir kt.
© Shutterstock nuotr.

Deja, kaip tik su šiuo gebėjimu jaunajai kartai kyla nemažai problemų, sakoma pranešime spaudai.

Šiandien žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose pasirodo ypač daug netikrų naujienų (fake news) – šališkos, abejotinos, užsakomosios informacijos, propagandos. Jas skleisti gali bet kas: reitingų ir simpatijų besivaikantys politikai, atkreipti dėmesį į savo prekę, paslaugą trokštantys rinkos dalyviai, pridengti karinę agresiją siekiantys „kaimynai“...

Socialinei medijai Facebook, Twitter ir kt. tapus kasdienybės dalimi, netikroms naujienoms sklisti ypač palanku – jaunoji karta atprato (o gal taip ir neišmoko?) atsirinkti, atskirti nešališkų faktų nuo nuomonių ir emocijų. Jaunimui dar trūksta patirties, noro gilintis ir lyginti, kantrybės ieškoti priežasčių bei būtinybės apmąstyti pasekmes.

Tai, kad moksleiviai nesuka sau galvos dėl informacijos šaltinių patikimumo, o paprašyti įvertinti informacijos nešališkumą sunkiai susitvarko su užduotimi, patvirtina ir 2016 gruodį Stanfordo universitete atlikti tyrimai. Užpildyti šią spragą teks mokytojams.

Kaip padėti vaikams atpažinti šališkas naujienas (fake news)?

Specialistai pasakytų, jog pradėti reikėtų nuo kritinio mąstymo – gebėjimo atsirinkti patikimą informaciją, ją analizuoti. Nors apie kritinio mąstymo ugdymą kalbama jau seniai, jo svarba ypač išaugo populiarėjant socialinei medijai.

Rašytojas ir pedagogas Howard Rheingold būtent kritinį mąstymą vadina esminiu XXI amžiaus gebėjimu, kadangi kaip tik jo pagalba galime identifikuoti informacinį šlamštą (crap detection), užimantį vis daugiau vietos bendrame informacijos sraute. H. Rheingold dar 2009 m. kalbėjo apie tai, jog jeigu didžioji žmonių dalis neišmoks atpažinti internetinio šlamšto bei kritiškai vertinti gaunamos informacijos, interneto, kaip nepriklausomo patikimos informacijos šaltinio, era labai greitai baigsis.

Nuo ko pradėti?

Visų pirma, nuo įpročio kiekvieną naują informaciją, kurią mokiniai perskaito ar išgirsta, patikrinti kituose, patikimuose informacijos šaltiniuose. Išsiugdyti įprotį abejoti, patikrinti, susidaryti ryškesnį vaizdą vaikams turėtų padėti mokytojai.

Jau pirmoje klasėje vaikus reikėtų išmokyti atskirti reklamą, užsakomąją ar remiamą informaciją nuo objektyvios. Praktikuotis galima peržvelgiant tuos interneto puslapius, kuriuos vaikai dažniausiai naršo: elektroninius dienynus, edukacinių žaidimų puslapius, informacijos portalus. Ši paprasta užduotis padės pradėti vaikams vizualiai atskirti informacijos blokus nuo reklamos.

Su jaunesniaisiais moksleiviais vertėtų diskutuoti apie tai, kas apskritai yra reklama, kam ir kodėl ji reikalinga, kaip ji padeda parduoti prekę ar idėją, patraukliai pristatyti asmenį, kodėl reklamai pasirinktas būtent šis (kuriame ji rasta) internetinis puslapis.

Būtų naudinga kartu su vaikais aptarti patikimus ir nepatikimus interneto puslapius savo dėstomo dalyko tema ir palyginti informacijos įdomumą, naudingumą, aiškumą vienuose ir kituose.

Net ir su pradinukais dirbantiems mokytojams vertėtų naudotis tomis pačiomis skaitmeninėmis technologijomis, kuriomis naudojasi jų mokiniai. Kadangi technologijos XXI amžiuje integruotos visose gyvenimo srityse, mokytojai (bet kurio dalyko) nebeturi kito pasirinkimo, kaip tik papildyti jomis kasdienines mokinių užduotis. Metodikų, kaip tai padaryti, nesunkiai galima rasti ir internete.

Vyresnėse klasėse labai praverstų gilesnis konkrečių atvejų nagrinėjimas, atkreipiant dėmesį į:

informacijos šaltinio patikimumą, autoriaus nešališkumą
informacijos pobūdį – ar pateikiami faktai, tyrimų duomenys, ekspertų vertinimai, ar subjektyvi nuomonė, emocijos? Viena/vienoda pozicija ar kelios, visų suinteresuotų pusių?

teksto antraštę – ar pavadinimas atspindi esmę?

interesus – kam pateikiama informacija galėtų būti naudinga, o kam nepalanki?

atgarsius – kaip informaciją komentuoja socialinių tinklų naršytojai?

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras atkreipia dėmesį jog kritinis mąstymas, vienas svarbiausių gebėjimų, kurį turime padėti ugdytis jaunajai kartai. Tai jiems padės atpažinti šališką informaciją, propagandą ir teisingai įvertinti padėtį. O tai nėra lengva. Esminė detalė, kodėl netikra informacija veikia mūsų širdis ir protus – čia visada yra tik dalis tiesos. Būtent tai verčia suabejoti tuo, kuo buvo tikėta iki tol.

Svarbiausias ginklas kovojant prieš šališkumą ar net propagandą – pakankamai didelė neabejingų, gebančių kritiškai mąstyti visuomenės narių dalis, drįstančių pasakyti tiesą. Tad skatinkime mokinius nenuleisti rankų, nepasiduoti, netylėti.​

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pasiekė karjeros viršūnę Vokietijoje ir grįžo į Lietuvą: niekur kitur būti dabar nenorėtų (110)

Skaičiuojama, kad 78 proc. į užsienį emigravusių lietuvių ketina grįžti į Lietuvą. 31-erių...

Sudėliojo visus tašku ant „i“: trinktelėsi durelėmis – pildysi deklaraciją (107)

Ar ateis diena, kai radę įbrėžtas ar įlenktas savo automobilio dureles galėsime kviesti...

Tarp mulais vadinamų narkotikų kurjerių – ne vienas lietuvis: po tokių „atostogų“ kai kurie namo ir nebegrįžta (102)

Mulai – taip vadinami sutikusieji dirbti narkotikų kurjeriais. Dalis jų dienas leidžia Pietų ar...

Kaip sulaukti 100 metų ir turėti šviesų protą: 10 mokslininkų rekomendacijų (17)

Vis daugiau žmonių gyvena ilgai – kai kurie 100 metų ir ilgiau. Mokslininkai bando suprasti, kaip...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl „geltonosios liemenės“ laimėjo, o „Paskutinis skambutis“ liko neišgirstas? (172)

Andriaus Tapino ir dešimčių profesinių sąjungų organizuotoje „Paskutinio skambučio“...

Ko dar mes galime laukti ir tikėtis iš žiemos? (37)

Lietuvoje gruodžio vidurys, beveik pačių tamsiausių dienų metas. Sakome „beveik“, nes kas yra...

Miunchene – Krampuso viršus: kaip „Žalgirio“ vyrus sprukti privertė vokiškas siaubūnas pažymiai žaidėjams (58)

Kauno „Žalgirio“ vyrai antrą sezoną iš eilės iš Vokietijos savo gerbėjams lauktuvių...

Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į finalą (12)

Simonas Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo...

Nomedos Kazlaus partneris dėl vienos ypatybės išgirsta itin nekorektiškų klausimų (20)

Graži gruodžio tradicija tęsiama: lietuvių operos solistė sopranas Nomeda Kazlaus vėl kviečia...

Spalvingasis Laosas – maža, bet didelių stebuklų kupina šalis (2)

Laosas – tarsi balta varna Azijoje. Ji dažnai aplenkiama keliaujant į Vietnamą, Tailandą ar...