Medijų ir informacinis raštingumas – tai gebėjimas identifikuoti, gauti, vertinti, atrinkti ir etiškai bei atsakingai naudoti reikalingą informaciją iš įvairių informacijos šaltinių, tokių, kaip žiniasklaida, socialinės medijos ir kt.
© Shutterstock nuotr.

Deja, kaip tik su šiuo gebėjimu jaunajai kartai kyla nemažai problemų, sakoma pranešime spaudai.

Šiandien žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose pasirodo ypač daug netikrų naujienų (fake news) – šališkos, abejotinos, užsakomosios informacijos, propagandos. Jas skleisti gali bet kas: reitingų ir simpatijų besivaikantys politikai, atkreipti dėmesį į savo prekę, paslaugą trokštantys rinkos dalyviai, pridengti karinę agresiją siekiantys „kaimynai“...

Socialinei medijai Facebook, Twitter ir kt. tapus kasdienybės dalimi, netikroms naujienoms sklisti ypač palanku – jaunoji karta atprato (o gal taip ir neišmoko?) atsirinkti, atskirti nešališkų faktų nuo nuomonių ir emocijų. Jaunimui dar trūksta patirties, noro gilintis ir lyginti, kantrybės ieškoti priežasčių bei būtinybės apmąstyti pasekmes.

Tai, kad moksleiviai nesuka sau galvos dėl informacijos šaltinių patikimumo, o paprašyti įvertinti informacijos nešališkumą sunkiai susitvarko su užduotimi, patvirtina ir 2016 gruodį Stanfordo universitete atlikti tyrimai. Užpildyti šią spragą teks mokytojams.

Kaip padėti vaikams atpažinti šališkas naujienas (fake news)?

Specialistai pasakytų, jog pradėti reikėtų nuo kritinio mąstymo – gebėjimo atsirinkti patikimą informaciją, ją analizuoti. Nors apie kritinio mąstymo ugdymą kalbama jau seniai, jo svarba ypač išaugo populiarėjant socialinei medijai.

Rašytojas ir pedagogas Howard Rheingold būtent kritinį mąstymą vadina esminiu XXI amžiaus gebėjimu, kadangi kaip tik jo pagalba galime identifikuoti informacinį šlamštą (crap detection), užimantį vis daugiau vietos bendrame informacijos sraute. H. Rheingold dar 2009 m. kalbėjo apie tai, jog jeigu didžioji žmonių dalis neišmoks atpažinti internetinio šlamšto bei kritiškai vertinti gaunamos informacijos, interneto, kaip nepriklausomo patikimos informacijos šaltinio, era labai greitai baigsis.

Nuo ko pradėti?

Visų pirma, nuo įpročio kiekvieną naują informaciją, kurią mokiniai perskaito ar išgirsta, patikrinti kituose, patikimuose informacijos šaltiniuose. Išsiugdyti įprotį abejoti, patikrinti, susidaryti ryškesnį vaizdą vaikams turėtų padėti mokytojai.

Jau pirmoje klasėje vaikus reikėtų išmokyti atskirti reklamą, užsakomąją ar remiamą informaciją nuo objektyvios. Praktikuotis galima peržvelgiant tuos interneto puslapius, kuriuos vaikai dažniausiai naršo: elektroninius dienynus, edukacinių žaidimų puslapius, informacijos portalus. Ši paprasta užduotis padės pradėti vaikams vizualiai atskirti informacijos blokus nuo reklamos.

Su jaunesniaisiais moksleiviais vertėtų diskutuoti apie tai, kas apskritai yra reklama, kam ir kodėl ji reikalinga, kaip ji padeda parduoti prekę ar idėją, patraukliai pristatyti asmenį, kodėl reklamai pasirinktas būtent šis (kuriame ji rasta) internetinis puslapis.

Būtų naudinga kartu su vaikais aptarti patikimus ir nepatikimus interneto puslapius savo dėstomo dalyko tema ir palyginti informacijos įdomumą, naudingumą, aiškumą vienuose ir kituose.

Net ir su pradinukais dirbantiems mokytojams vertėtų naudotis tomis pačiomis skaitmeninėmis technologijomis, kuriomis naudojasi jų mokiniai. Kadangi technologijos XXI amžiuje integruotos visose gyvenimo srityse, mokytojai (bet kurio dalyko) nebeturi kito pasirinkimo, kaip tik papildyti jomis kasdienines mokinių užduotis. Metodikų, kaip tai padaryti, nesunkiai galima rasti ir internete.

Vyresnėse klasėse labai praverstų gilesnis konkrečių atvejų nagrinėjimas, atkreipiant dėmesį į:

informacijos šaltinio patikimumą, autoriaus nešališkumą
informacijos pobūdį – ar pateikiami faktai, tyrimų duomenys, ekspertų vertinimai, ar subjektyvi nuomonė, emocijos? Viena/vienoda pozicija ar kelios, visų suinteresuotų pusių?

teksto antraštę – ar pavadinimas atspindi esmę?

interesus – kam pateikiama informacija galėtų būti naudinga, o kam nepalanki?

atgarsius – kaip informaciją komentuoja socialinių tinklų naršytojai?

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras atkreipia dėmesį jog kritinis mąstymas, vienas svarbiausių gebėjimų, kurį turime padėti ugdytis jaunajai kartai. Tai jiems padės atpažinti šališką informaciją, propagandą ir teisingai įvertinti padėtį. O tai nėra lengva. Esminė detalė, kodėl netikra informacija veikia mūsų širdis ir protus – čia visada yra tik dalis tiesos. Būtent tai verčia suabejoti tuo, kuo buvo tikėta iki tol.

Svarbiausias ginklas kovojant prieš šališkumą ar net propagandą – pakankamai didelė neabejingų, gebančių kritiškai mąstyti visuomenės narių dalis, drįstančių pasakyti tiesą. Tad skatinkime mokinius nenuleisti rankų, nepasiduoti, netylėti.​

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Iškėlė versiją, kodėl dingo baikeris: viskas prasidėjo dar vasarą (272)

Mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus draugai ir artimieji surėmė pečius su policijos...

Sprendžiamas 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių likimas (65)

Konkurencijos tarybai leidus susijungti prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ , bendrovės...

Su vyru bengališką kebabinę įkūrusi lietuvė: pradžia buvo lyg ėjimas užminuotu lauku (126)

Lietuvė Jolita Aktar ir jos vyras, bengalas Faridas Aktaras šiandien yra ne tik laiminga šeima, bet...

Liberalų agonija: laikinuoju pirmininku patvirtino E. Gentvilą, bet ir dėl to skraidė žiežirbos (289)

Penktadienį susirinkusi Liberalų sąjūdžio valdyba priėmė pirmininko Remigijaus Šimašiaus...

Tritaškių badą Maskvoje kentęs „Žalgiris“ neprilygo atletiškajam „Chimki“ klubui (236)

Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai neišlaikė pirmojo rungtynių egzamino svečiuose. Antrose...

Šiaulių arenos gimtadienyje – ir A. Šedžius: atvyko ne su žmona (79)

Penktadienio vakarą Šiauliuose skambėjo dainos ir sveikinimai. Dešimtmečio jubiliejų...

Su I. Norkute skirtingais keliais pasukęs A. Žvinys renginyje pasirodė su žavia bičiule (2)

Dar kovą pranešę apie savo skyrybas aktoriai Inga Norkutė ir Aurimas Žvynys pasuko...

Išsiaiškinta, kokie triukai lovoje išties pasiteisina (10)

Psichologine mūsų sveikata ir puikia savijauta besirūpinantys specialistai nepaliauja žarstę...

Užburiančios nuotraukos: susipažinkite su kemperiu keliaujančia ožka (1)

Frankie Rae – kiečiausia keliaujanti ožka , kokią tik jums yra tekę matyti. Tai ne pokštas:...

Netikėčiausi lietuvių norai: nuo prašymų sekti žmoną iki Biblijos programėlės (3)

Telekomunikacijų paslaugas teikiančių bendrovių salonuose dirbantys ekspertai kasdien padeda...