Pasaulyje apie 20–30 proc. visų dovanų grąžinamos ar padovanojamos kitiems, tad pridėti pirkimo čekį – labai vertinga, nors Lietuvoje tai vis dar nepopuliaru.
© Shutterstock nuotr.

Taip LRT radijui sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto direktorė Odeta Bložienė. Anot jos, lietuviai nori labai praktiškų dovanų – grynųjų pinigų, dovanų čekio, bet pasitaiko ir prabangos prekių: „Į norimų dovanų sąrašą patenka ir apsilankymas SPA, kelionės dovanų kuponas. Tai rodo, kad namų ūkių finansinė padėtis taisosi.“

Išlaikyti sąmoningumą – sunku

Renkantis kalėdines dovanas, svarbiausia yra žinoti, ko ieškoma ir kam ieškoma, sako O. Bložienė. Kaip teigia ji, reikia prisiminti, kad į pirkinių krepšelius patenka maždaug 30 proc. spontaniškų prekių: „Šventiniu laikotarpiu, kai tiek pagundų, sukyla daug emocijų, aplink vyrauja šventiškumas ir dovanos, visko norisi, tokių pirkinių būna ir daugiau. Svarbiausia – žinojimas, ką pirksiu ir žinojimas, kam pirksiu.“

Anot O. Bložienės, nupirkta papildoma dovana vėliau gali gulėti kur nors kampe. „Manau, kad vertinga turėti pirkinių lapelį ar sąrašą telefone. Reikėtų pabūti namuose, susirašyti visus žmones, kuriems ketinama parodyti dėmesį, taip susidėlioti idėjas. Aklas vaikščiojimas naudoja energiją, vėliau nuo to nukenčia finansai. Reikia prisiminti, kad niekas nemėgsta namų apkrauti daiktais, kurie kaupia dulkes“, – aiškina pašnekovė.

Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorės Jolantos Sondaitės teigimu, prieš šventes matomas bendras suaktyvėjimas: „Daugelis žmonių pradeda pirkti ir maistą, ir dar kažką, ko gali prireikti. Tuomet galima lengvai patekti į tokį nerimo sūkurį, užsikrėsti emocijomis.Tai labai išvargina.“

Pašnekovės manymu, apsipirkinėjant paskutinę savaitę prieš Kalėdas išlaikyti sąmoningumą labai sunku. „Dėl to tikrai geriau pagalvoti iš anksto, neskubėti ir pasiruošti. Prieššventiniu laikotarpiu labai padaugėja atvejų, kai žmogus negalvodamas prisiperka dalykų, kurie jam vėliau nereikalingi. Dalis žmonių pasiduoda tai masinei bangai“, – sako J. Sondaitė.

Pasak J. Sondaitės, apsipirkimas sukelia ir teigiamų emocijų: „Nustatyta, kad pirkdamas, tuo momentu, žmogus jaučia malonumą. Tačiau po to gali būti labai nemalonu, tad sąmoningumą verta išlaikyti. Prieššventinu laikotarpiu jį išlaikyti sunkiau, nes didelę įtaką turi ir žiniasklaida, ir kiti žmonės.“

Portalo Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys sako, kad jei kalėdinių dovanų pirkimas suvokiamas kaip tam tikras išsipirkimas nuo kalčių, tai tikrai gali asocijuotis su stresu.

„Manoma, kad, nors visus metus dėmesys nebuvo skiriamas, per Kalėdas užteks nupirkti dovaną ir viskas bus nuostabu. Tačiau yra nematerialių dovanų, tai – laiko dovanojimas. Galbūt tą laiką, kai vaikštoma po parduotuves, galima dovanoti tam žmogui“, – tikina pašnekovas.

Lietuviai – labai praktiški žmonės

O. Bložienė tvirtina, kad nėra vienos sumos, kurią rekomenduojama skirti dovanoms: „Tai pirmiausia priklauso nuo finansinių galimybių. Šventinis laikotarpis kelia stresą, tad, prieš einant apsipirkti, reikia pagalvoti – kam norisi skirti dėmesį, kas būtų geriausia dovana vienam ar kitam žmogui.“

Kalbėti apie dovanų sumą, anot O. Bložienės, yra sudėtinga. „Vienam namų ūkiui 300 eurų dovanoms yra prieinama suma, o kitam – labai didelė, gal net pusė mėnesio biudžeto. Viskas priklauso nuo pajamų lygio“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pasak O. Bložienės, lietuviai, pasirodo, yra labai praktiški žmonės: „Visi sako, kad nori dovanų čekio, grynųjų pinigų. Toliau eina tokios dovanos kaip kosmetika, kvepalai ir pan. Džiugu,kad dovanų sąraše dar yra ir knyga. Į norimų dovanų sąrašą patenka ir apsilankymas SPA, kelionės dovanų kuponas. Tai – prabangos prekės ir, pagal dovanoms skiriamą pajamų dalį, matyti, kad namų ūkių finansinė padėtis taisosi.“

J. Sondaitė, paklausta, kaip išsiaiškinti, kokia dovana tinkama žmogui, sako, kad jei žmogus tikrai pažįstamas, galima numanyti jo poreikius ar pomėgius. „Žinoma, vienas saugiausių dalykų yra apsitarti. Kartais juk gali būti didelis prasilenkimas, kai tik mums atrodo, kad dovana tikrai gera. Būna dovanų su užuomina – kartais vėluojančiam žmogui dovanojamas laikrodis. Tai gali žmogų paveikti neigiamai, įskaudinti“, – tikina ji.

Anot J.Sondaitės, palikti pasirinkimo laisvę, pavyzdžiui, įteikiant dovanų čekį, yra saugus dalykas: „Mes ir parodome dėmesį, ir paliekame žmogui galimybę pačiam rinktis. Jei nesame tikri ir patys renkame kažkokią dovaną, galime ir apsirikti. Jei žmogus turi savitą skonį, mėgsta kažką labai originalaus, nėra lengva tą skonį atspėti.“

D. Puslys sako, kad dovanų čekis yra tarsi būdas perkelti į jį kalėdinį stresą. „Manoma, kad štai tau čekis – eik ir pirk. Tačiau manau, kad galima suderinti du dalykus. Kodėl nepasikvietus žmogaus, kuriam renkama dovana, pavyzdžiui, į knygyną? Taip kartu praleidžiamas laikas ir išrenkama dovana – du zuikiai vienu šūviu“, – tikina pašnekovas.

Dalis dovanų – grąžinamos ar perdovanojamos kitiems

O. Bložienė teigia, kad Lietuvoje, kitaip nei Skandinavijoje, ne tik nepridedamas dovanos pirkimo čekis, bet įsitikinama, kad kaina tikrai nuplėšta: „Žmonėms nesmagu, kad kiti gali pagalvoti, jog skirta per mažai pinigų. Mes pernelyg matuojame dėmesį pinigais. Vertės perkėlimas į pinigus nėra geras dalykas.“

Anot pašnekovės, bet kuris etiketo specialistas pasakytų, kad pridėti pirkimo čekį prie dovanos – labai vertinga. „Jei žmogus norės, jis galės laisvai dovaną grąžinti ar pasikeisti į kokią kitą. Lietuvoje tai tikrai nepopuliaru, bet noriu priminti, kad visame pasaulyje apie 20–30 proc. dovanų yra grąžinamos arba perdovanojamos kitiems“, – aiškina O. Bložienė.

J. Sondaitė įsitikinusi, kad reikia mokėti dovaną priimti: „Nors mes ir turime posakį, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Aš palaikau nuoširdumą ir jei tai artimi santykiai, nereikia, kad žmogus apsimestų, jog dovana jam patinka. Dovanojimas taip pat yra būdas bendrauti, labiau pažinti vienas kitą.“

Pašnekovės manymu, reikia žinoti, kokius santykius norime kurti. „Svarbu, ar norisi atvirų ir nuoširdžių santykių. Jei negalime išreikšti ir slepiame savo tikruosius jausmus, tai santykiai nėra labai geri, artimi ar nuoširdūs“, – sako J. Sondaitė.

D. Puslys, kalbėdamas apie Kalėdų karštinę, teigia, kad į tai pasineriama kaip į pareigą: „Pradedame galvoti, kad reikia kažką daryti, pirkti, bėgti, pavargti. Ir kai ateina ar praeina Kalėdos, sakoma – štai, dabar galima pailsėti. Man aktualus dar vienas dalykas, tai – pasninkas. Tai gali tapti juokingu dalyku, kai nevalgoma mėsa, bet suvalgomas tuno ar lašišos kepsnys, kuris gerokai brangesnis.“

Pasak pašnekovo, pasninko prasmė iškreipiama. „Derėtų pastebėti tą, kuris kenčia atskirtį. Galvojame apie artimuosius, kurie sulauks dovanų, bet yra žmonių, kurie jų negaus, kurie neišgali jų nupirkti. Mes galime prie to prisidėti – yra puikių iniciatyvų, pavyzdžiui, vaikų svajonių pildymas. Kartais užtenka apsilankyti vaikų namuose, tada matai vaikų akis, – juk pas juos kažkas atvažiavo“, – tikina D. Puslys.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Penkiamečio tragedija: motina stojo ginti patėvio (8)

„Grasino įkišti pimpaliuką jam į užpakalį“, – toks kaltinimas buvo įrašytas byloje,...

Tėvo ligoninėje netekęs vyras: traktuoju tai kaip žmogžudystę ir aplaidų darbą (161)

Jūrininkas Tomas Zigmantavičius atostogų metu Klaipėdoje planavo atšokti artimųjų vestuves ir...

Dėl išskirtinės nuotraukos lietuvė tapo žinoma visoje Italijoje: mane tai papiktino (5)

Trejus metus Milane gyvenanti Gintarė Sutkevičiūtė vadina save sušių menininke. Ji kuria...

Lietuvių kelionė į Iraną: neleidžiama miegoti poromis, o viešbutyje karšta lyg dykumoje (52)

Mūsų šios dienos herojus – dar vienas iš pasaulio blogiukų – Irano Islamo respublika. Iranas...

Šalia Vilniaus įvyko didelė avarija: sužaloti 2 žmonės, viena vairuotojų girta atnaujinta 21.30 (36)

Magistraliniame kelyje A4 (Vilnius–Druskininkai), prie Paluknio miestelio, pirmadienio vakarą...

Tokio košmaro nė nesapnavo: nuomos nemokėjo, butą suniokojo, išsinešė viską (198)

Užsienyje gyvenanti Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – DELFI), grįžusi į nuomojamą...

Kas nutiktų, jei visi lėktuvo keleiviai prijungtų savo telefonus krautis?

Šiuolaikiniai lėktuvai yra išties neįtikėtini technologiniai šedevrai. Tai – tarsi...

Ašaros po sekso: ar tai normalu?

Neįtikėtina, bet ašaros po lytinės sueities, nors ir gali trikdyti, yra gana paplitęs dalykas....

CSKA toliau košmariškai nesiseka Belgrade: visa komanda išlaipinta iš lėktuvo (129)

„Žalgirio“ krepšininkai pirmadienio pavakarę grįžo iš Belgrado į Kauną, kuriame jiems buvo...

„Žalgirio“ vyrai nusilenkė Rotušės aikštėje susirinkusiems sirgaliams Kauno meras prašė Šaro pasilikti (271)

Fantastišką sezoną Eurolygoje sužaidęs Kauno „Žalgiris“ paneigė krepšinio ekspertų...