Jūs nugyvenote kartu ne vienerius metus, daug ką patyrėte, nemažai pasiekėte ir dabar atsisukate atgal – ar viskas pavyko taip, kaip kažkada norėjote? Ir staiga suvokiate, kad jūsų santuoka neprilygsta tam idealui, kurį regėjote savo rožinėse jaunystės svajonėse. Juk troškote pagimdyti keturis vaikus (būtinai du berniukus ir dvi mergaites), o pajėgėte vos vieną. Įsivaizdavote, kad gyvensite dideliame nuosavame name tarp šimtamečių pušų, tačiau iki šiol glaudžiatės dviejų kambarių bute miegamajame rajone, o savaitgaliais važiuojate į tėvų sodą.
Tikėjotės, kad išmaišysite visą pasaulį, o iš tikrųjų pavyko nuvykti tik į Antaliją Turkijoje, Hurgadą Egipte – ir tai vos po vieną kartą. Svajojote apie puikią profesinę ateitį, tačiau karjeros laiptais taip ir nepavyko užkopti. Vylėtės, kad vyras imsis nuosavo verslo, tačiau jis taip ir liko paprastu darbininku, lenkiančiu nugarą kitam.
Paprasčiausia tokiu atveju padaryti išvadą „gyvenimas nenusisekė“ ir ta proga pulti į depresiją. Dar sunkesnė šios ligos forma garantuota tuo atveju, jai atsitiktinai sutiksite draugę, klasiokę ar tame pačiame kurse besimokiusią merginą, kuri paporins, kad jos gyvenimas tiesiog tobulas: mažuosius prižiūri guvernantės, vyresnieji mokose Kembridžuose ir Itonuose, šeima turi vilą užmiestyje, augina retos veislės šunį, sutuoktinis (beje, jau trečias!) – pusiau milijonierius, o pati ji atrodo neįtikėtinai jaunatviškai, yra pasitempusi, graži ir daug pasiekusi profesiniame gyvenime. Klausimas vienas – kaip visa tai išgyventi? Juk draugių niekada nebepavyks pavyti...
Psichologai tai vadina šeimos savitapatybės krize. Jūs lyginate, ar jūsiškė reali šiandieninė visuomenės ląstelė atitinka kažkada suplanuotą paveikslą ar pasaulinį standartą, ir, deja, dauguma atvejų suvokiate, kad atsakymas į šį klausimą – neigiamas. Jūsiškė šeima ne tik kad neatitinka idealo, bet net neprimena jo.
Vienos dėl to pasiduoda saviplakai, versdamos aplinkinius spėlioti, kas staiga atsitiko žmonai ir mamai? Kitos susimąsto: „Ar nepadariau klaidos, susiedama savo gyvenimą su šituo žmogumi? Jeigu būčiau sukūrusi šeimą su kitų vyru, likimas būtų susiklostęs visiškai kitaip (tai yra puikiai)! Jeigu mintys apie neteisingą partnerio pasirinkimą įsitvirtina, o jausmas apie nenusisekusį šeimyninį gyvenimą stiprėja, santykiuose su artimaisiais kils tikrų tikriausia krizė. Bet ar tikrai viskas taip jau blogai?
Palyginimai turi būti teisingi
Pirma, kitų šeimų pasiekimai neretai yra išpučiami, nes pašaliniai neturi galimybių patekti į svetimus namus ir savomis akimis pamatyti, kaip kitų akyse idealūs sutuoktiniai, likę vienumoje, susiremia bet kokia pasitaikiusia proga, kaip negali pakęsti vienas kito giminaičių, kaip kaunasi dėl kiekvieno cento ir už menkiausią nusižengimą lupa vaikus, siekdami, kad tie aplinkinių akyse atrodytų tiesiog šilkiniai.
Žmonės bendrai yra linkę nutylėti santuokines ar šeimynines problemas, afišuoja tik šypsenas, laikymąsi už rankų ir mažybinius kreipinius. Nusivylimai, nuoskaudos ir kančios lieka, taip sakant, „vidaus naudojimui“.
Antra, visada galima palyginimui susirasti šeimą, kurios fone jūsų santuoka ir šeimos pasiekimai atrodys netgi labai gerai. Kažkas po senovei gyvena bendrabutyje arba blaškosi po nuomojamus butus, o jūs visgi turite nuosavą būstą.
Kažkas visas santaupas išleido dirbtinio apvaisinimo procedūroms, tačiau atžalų taip ir nesulaukė, o jūs turite sveiką vaiką ir susilaukėte jo pačiu natūraliausiu būdu. Kažkas jau seniai neteko gimdytojų ir nebegali išsiverkti tėčiui ir mamai, o jūs vis dar turite gyvus ir ganėtinai sveikus tėvus, reguliariai su jais susitinkate ir visada žinote, kad galite vieni kitais pasikliauti.
Net ir grįžus prie tos pačios trečią kartą ištekėjusios draugės, susimąstykite – mažiausiai du kartus ji išgyveno neįveikiamas šeimynines krizes, pasibaigusias skyrybomis. O jūs savo visas krizes įveikėte ir iki šiol esate kartu. Jai nepavyko išsaugoti savo šeimos, o jums jūsiškę – pavyko! O tai ne taip jau ir mažai! Turbūt nustebsite, bet ir jums kažkas pavydi, nes tiki, kad jūsų santuoka kone ideali, o šeima – draugiška ir tvirta.
Prisiminkite savo kelią
Kuo giliau panirsite į prisiminimus, tuo aiškiau suvoksite savo šeimos vertybes ir pasiekimus. Nostalgiški vakarai, kai peržiūrite esmines jūsų šeimos istorijos akimirkas „įsiminusias“ nuotraukas ar tik jums ir jūsų artimiesiems mielas smulkmenas, labai „išblaivina“ nuo išsigalvotų problemų. Juk jūs pastatėte ant kojų savo atžalą, išauginote puikų sodą, savo rankomis seną butą pavertėte jaukiu šeimos lizdu, suformavote puikias šeimos tradicijas ir garbingai išgyvenote negandas. Vadinasi, jus kartu esate ne veltui!
Gal tai ir ne patys didingiausi pasiekimai, bet jie neabejotinai verti pagarbos. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu iš jūsų visa tai kažkas atimtų – sunku net pagalvoti, nes savo šeimą labai branginate. Gal kažkas turi daugiau kvadratinių metrų, tačiau, vaizdingai tariant, iš jūsiškių atsiveria vaizdas į saulėtąją gyvenimo pusę.
Pasinėrėte į praeitį, įsitikinote, jog jūsų šeimos istorija pernelyg brangi jums, kad viską nubrauktumėte, ir iškart žvelkite į ateitį. Juk tai, ko jums trūksta iki idealo, jūs greičiausiai dar spėsite pasiekti. Svarbiausia, kad niekada neprarastumėte iš akiračio to, kas iš tikrųjų svarbu ir kas yra santykių jūsų šeimoje pagrindas.
Nieko neatidėkite vėlesniam laikui
Pirma, tas „vėliau“ gali taip ir neišaušti. Antra, nėra jokių garantijų, kad jums vėliau norėsis to, ko norite dabar. Tada kaltinsite partnerį, tėvus ir savo vaikus, kad kažkada dėl šeimos atsisakėte to, ko troškote. Tai neteisingas kaltinimas – dėl visų neįgyvendintų svajonių visada esame kalti tik mes patys. Todėl neatsisakykite šiandien džiaugsmą teikiančių dalykų, troškimų ir malonumų, neatidėkite jų vėlesniam laikui, kad vėliau nesijaustumėte nuskriausta dėl to, jog iš gyvenimo kažko negavote.
Visada svajojote apsilankyti Venecijoje? Skubiai užsisakykite kelionę į šį nuostabų miestą ir pakuokite lagaminus. Norėjote išmokti šokti tango? Jau ryt užsirašykite į šokių pamokas. Vylėtės išbandyti sekso žaidimus ant stalo, tačiau partneris to taip ir neatspėjo? Palaukite, kol liksite namuose vienu du ir pati jam tai pasiūlykite.
Dažniau renkite šeimos vakarėlius
Kai atsiduriame tarp žmonių, kurių gyvenimas tekėjo lygiagrečiai, ir tų, kurie juo dalijosi kartu su jumis, daug geriau ir tiksliau įvertiname savo šeimyninius pasiekimus bei šeimoje susiklosčiusius santykius. O kai dar svečiai pradeda sakyti komplimentus jūsų porai, gėrėtis namais ir girti jūsų nuostabius vaikus ar kažkiek net pavydėti, dar kartą turime galimybę įsitikinti – pavyko sukurti puikią šeimą.
Tokių susitikimų atmosfera (jeigu tai tikrai jums labai artimi ir brangūs žmonės) paprastai padeda atsikratyti nereikalingos įtampos ir neutralizuoti besiformuojančias krizes. Belieka nuoširdžiai pasilinksminti malonioje kompanijoje ir pajausti tą malonumų gamą, kurią mums gali suteikti iš esmės sėkmingai susiklostęs šeimyninis gyvenimas. O tai pasiekia tikrai ne visi.
Žiūrėkite į vidų, o ne išorę
Žmogaus atramos taškas turi būti šeimos viduje, o ne svetimų nuomonių ir pasiekimų teritorijoje. Suformuokite vidinius pasiekimų vertinimo kriterijus ir vadovaukitės jais. Jeigu partnerio požiūris sutampa su jūsiškiu, judu abu sutariate, jog iš esmės gyvenate neblogai, nėra jokio tikslo ieškoti įrodymų, kad yra kitaip, stebėti kitas poras ar įsiklausyti į kažkieno kritiką.
Tik žinokite, kad krizių neišvengia nei viena šeima. Pirminis partnerių suderinamumas, jų temperamentas ir kartu šeimoje nugyventų metų skaičius lemia tokių krizių dažnumą. Statistika rodo, kad 60 procentų šeimų patiria krizes kas septynerius metus, 30 procentų krizes įveikia kas trejus, o 10 procentų – kas metus ar net kas pusmetį.
Septynerių metų ciklas
Kodėl šeimyniniame gyvenime dažnai pasireiškia septynerių metų ciklas? Mokslininkai turi teoriją, pagal kurią vyro organizmas psichologiškai ir fiziologiškai atsinaujina kas septynerius metus. Kitaip tariant, kas septynerius metus pradedame gyventi iš esmės su kitu žmogumi, kuriam norisi pokyčių. O pirma mintis, šaunanti tokiu metu jam į galvą – pakeisti gyvenimo partnerę.
Moterų atveju toks „perskaičiavimas“ vyksta pagal jų ciklą, tai yra kas mėnesį ir palengva, be jokių išsišokimų. Ji per septynerius metus kaip tik prisiderina prie partnerio, prisitaiko prie jo ypatumų, todėl jam pradėjus jaukti santykius ir ieškoti nuotykių už šeimos ribų, reaguoja į tai labai skausmingai. Jai net nekyla įtarimas, kad pats jis dar visai „naujutis“, lyg ką tik būtų „nuo konvejerio“. Todėl ir meilės jam reikia jeigu ne naujos, tai bent jau atsinaujinusios.
Taigi, krizės metus vertinkite rimtai ir neužsimerkite, jei pastebėjote nerimą keliančius simptomus. Kad tai rimta, byloja ir skyrybų statistika, mat pirmaisiais bendro gyvenimo metais išsiskiria 16 procentų, trečiaisiais – 18 procentų, penktaisiais – taip pat 18 procentų, o septintais-devintais – net 28 procentai porų.
