aA
Šiandien kalbos šeimoje apie sumažintą atlyginimą, atidedamas atostogas tampa norma. Specialistai bandė išsiaiškinti, kaip suaugusiųjų baimė veikia vaikus, kurie per pastaruosius 15 metų savo vertę įprato matuoti pagal mobilaus telefono ar kompiuterio modelį. Ar normalu, kai paauglys, kurio motina neišgali įpirkti naujo telefono, nusižudo? Kaip vertinti tik neseniai skaičiuoti išmokusio pyplio baimę, kad šeima nebeturi už ką gyventi, nes „mamytei sumažino atlyginimą“? Tuo tarpu kita mama, sumažėjus pajamoms, patiria tokį „smūgį“, kad iš prekybos centro grįžta su briliantais.
Berniukas
Berniukas
© Corbis

Kai taupyti nemoka tėvai

Vaikų psichologė Žydrė Arlauskaitė pastebi, kad šiandieninės visuomenės psichologinė branda, lyginant su ankstesnėmis kartomis, yra sumažėjusi. Jei anksčiau 18-metis jau gyvendavo savarankiškai, šiandieninis 19-metis – neretai dar vaikas, nemokantis racionaliai elgtis nei su pinigais, nei su savo gyvenimu.

„Mano laikais užsidirbti pinigų buvo žymiai sunkiau, todėl pasitenkinimą tekdavo atidėti. O būtinybė palaukti augina brandą. Jei 3 metų vaikas, žiūrėdamas į obuolį varvina seilę, bet jo nesuvalgo, nes mama už susilaikymą jam pažadėjo antrą obuolį, ateityje, kaip rodo tyrimai, bus sėkmingesnis.

Per pastaruosius 10-15 metų daugumą savo norų galėjome įgyvendinti, todėl vaikai neturėjo šanso išmokti pakentėti. Todėl šiandieniniams jaunuoliams išgyventi šią krizę labai sunku. Tai jaučiu iš klausimų, su kuriais jie ateina. Mes matėme daug baisesnių krizių, bet jie – ne. Jie visada gaudavo beveik viską, todėl dabar, negalėdami kažko įsigyti, jaučiasi nevertingi. Vienas berniukas nusižudė, nes jo neįgali motina neišgalėjo jam nupirkti naujo mobilaus telefono. Žinoma, jei būtų įtarusi, kad tai gyvybės klausimas, per galvą verstųsi“, - svarstė psichologė.

Anot jos, vertės susiejimą su daiktais skatina patys tėvai. Neturėdami laiko su savo atžalomis bendrauti, jie problemas sprendžia labai paprastai – „būsi geras, gausi tą ir tą“. Tėvai nepagalvoja apie tai, kad vieną dieną jis gali nieko ir negauti.

„Į mane kreipiasi tėvai, kai jų vaikai iš jų pradeda vogti. Viena vertus, kiekvienas yra ką nors pavogęs – pavyzdžiui, ne vietoje padėtą pieštuką ar trintuką. Tačiau kai 6-7-metis iš piniginės pasisavina 200 litų, tai jau stambi vagystė. Tuo tarpu vaikas tiesiog nesuvokia, kad tai didelė suma“, - sakė pašnekovė.

Taigi mokyti vaikus elgtis su pinigais būtina. „Labai sveika, kai vaikai girdi tariantis tėvus. „Sumažino atlyginimą, kaip dabar planuosime gyvenimą?“ „Artėja rugsėjo 1-oji, bus daug išlaidų“. Kai vaikas girdi, kaip priimamas sprendimas, jam formuojasi pinigų vertės suvokimas. Tuo tarpu jei mama iš nervų parduotuvėje prisikrauna pilną vežimėlį prekių tik todėl, kad jos parduodamos su nuolaida, kokį pavyzdį ji rodo vaikui? Juk vaikai mokosi iš šeimos modelių“, - teigė Ž. Arlauskaitė.

Psichologė pataria tėvams pirmiausiai patiems laikytis nuoseklumo – sumažėjus išlaidoms neprisipirkti briliantų, nes tai esą gera investicija. Kita vertus, pasikeitus šeimos finansinei padėčiai, taip pat neverta verstis per galvą. „Kartais tėvai skundžiasi: „Ką daryti, pinigų nėra, o aš pažadėjau vaikams kelionę“. Vaikui reikia tiesiai šviesiai paaiškinti, kad ne visi norai virsta realybe. Tačiau nereikia panikuoti, apie sumažėjusias pajamas kalbant kaip apie pasaulio pabaigą. Žinau atvejį, kai vienas tėvas, baimindamasis dėl šeimos ateities, savo dukrai netgi įvarė panikos priepuolius“, - pasakojo pašnekovė.

Kita vertus, jei tėvai pirmadienį pažadėjo vaikui duoti pinigų, o jam atėjus praneša, kad jų dėl neaiškių priežasčių nėra, vaikui ima formuotis nuostata, kad gyvenimas yra chaotiškas. Suaugusieji turėtų laikytis savo žodžio. Taip pat dažna suaugusiųjų klaida, kai vaikas, išgirdęs apie finansinius sunkumus, bando išsiaiškinti, ar tai labai tragiška, o tėvai tik numoja ranka – esą užaugsi sužinosi, o dabar nelįsk ne į savo reikalus.

Kišenpinigiai – tik dienai arba savaitei

Psichologė pataria vaikams duoti kišenpinigių – tai ženklas, kad tėvai pasitiki vaiku. Tačiau sumą turėtų nustatyti pati šeima pagal savo išgales ir nepasiduoti vaiko manipuliacijoms – esą kiti gauna daugiau. Suma neturi būti per didelė, kad tėvai galėtų kontroliuoti, kam pinigai išleidžiami, ir kad nekiltų rizika, jog juos norės atimti kiti. Kišenpinigius patartina duoti vienai dienai arba savaitei ir net vyresniems vaikams nevertėtų jų duoti mėnesiui.

Namų ruoša, anot jos, neturėtų būti apmokama. Juk tėvai atlygio už tai negauna. Apmokami gali būti tik neįprasti darbai – pavyzdžiui, mašinos nuplovimas. Tiesa, suma už tokį darbą turi būti proto ribose – ne 50 litų.

„Kai vaikas turi daug pinigų, jam atsiranda daugybė pagundų. Kaip „pasimaunama“ ant rūkymo, alkoholio, narkotikų? Pati dirbu mokykloje ir žinau, kad aplink mokyklą pilna narkotikų pasiūlos. Tereikia turėti pinigų“,- teigė pašnekovė.

Anot „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertės Odetos Čičkauskaitės, tyrimai rodo, kad net 94 proc. tėvų mano, kad už vaikų finansinį švietimą jie atsakingi patys. Trečdalis tėvų įsitikinę, kad geriausias pavyzdys vaikams finansų tvarkymo srityje – tėvai, 40 proc. – patirties turintis žmogus, kuris neretai vėlgi siejamas su tėvais. Kita vertus, tėvai nėra linkę su vaikais kalbėtis apie pinigus.

O. Čičkauskaitė įsitikinusi, kad dar iki 6 metų vaikai gali būti mokami atskirti kupiūras ar monetas pagal spalvą ir svorį. Nuo 6 metų jie jau gali pradėti skaičiuoti. „Galima pažaisti: pavyzdžiui, šis žaislas kainuoja 20 porcijų ledų. Jau su tokio amžiaus vaikais reikia eiti apsipirkti, sudarinėti prekių sąrašą, mokyti pasirinkti prekes, lyginti kainas, mokyti skirti norus ir poreikius, kai spontaniškai vaikas, pavyzdžiui, užsimano saldumynų“, - patarė O. Čičkauskaitė.

Kišenpinigius ekspertė pataria kasmet didinti aptarta suma. Jaunesnio mažiaus vaikas 10 proc. kišenpinigių turėtų skirti taupymui, 10 proc. labdaringiems tikslams ir 80 proc. – savo reikmėms. Vyresnio amžiaus paauglys savo kasdienėms reikmėms turėtų išleisti jau tik 60 proc. kišenpinigių.

Skatinant vaikus taupyti, galima patarti sudaryti norų sąrašą (svarbu, kad jie nebūtų labai ilgalaikiai) ir pažadėti tam tikrą sumą pridėti. Taip pat galima sukurti vadinamąjį tėvų banką, kai vaikas skolina pinigus tėvams, o vėliau už juos gauna palūkanas. „Tačiau jei vaikas nori panaudoti savo pinigus, negalima drausti, net jei tėvams atrodo, kad pirkinys neracionalus. Iš klaidų mokamasi. Tegu vaikas klysta disponuodamas mažesnėmis sumomis nei vėliau klys su kur kas didesniais pinigais“, - svarstė ekspertė.

11-15 metų paaugliai, anot pašnekovės, jau turi didesnių poreikių, todėl turėtų disponuoti ir didesnėmis sumomis. „Jiems galima patikėti didesnius sprendimus, leisti patiems susimokėti už būrelius, įtraukti juos į komunalinių paslaugų apmokėjimą – pavyzdžiui, paprašius nurašyti skaitiklių duomenis ir apskaičiuoti, kiek teks mokėti. Taip jie suvoks, kad elektrą ir vandenį reikia taupyti“, - patarė O. Čičkauskaitė.

Anot ekspertės, 16-18 metų paaugliai jau turėtų būti išsiunčiami savarankiškai apsipirkti. Jeigu jie nori įsigyti kažkokį daiktą, jiems jau galima skolinti pinigų, aiškiai aptarus grąžinimo terminus. Taip pat tėvai su vaikais turėtų aptarti, kiek metų jie išlaikys studentus ir kokį biudžetą jiems numatys.

Mokėjimo kortelė – ir vaikams

Paaugliai jau antrus metus savo finansinius įgūdžius gali tobulinti internete „Swedbank“ iniciatyva atsiradusioje jaunimo finansinės edukacijos programoje ZOOM – planuoti savo išlaidas, taupyti ir mokytis investavimo. Nuo lapkričio atsiras speciali mokėjimo kortelė ir 7-13 m. vaikams, kuri turės visas debeto kortelės funkcijas, tačiau jai suteiktos papildomos saugumo priemonės – standartiniai dienos ir operacijų limitai yra 100 litų.

Tėvams pageidaujant, vaiko kortelei galima nustatyti individualius pasirinkimus, pavyzdžiui, visiškai apriboti galimybę išsiimti grynųjų pinigų iš bankomato ir palikti tik galimybę atsiskaityti už pirkinius parduotuvėje.

Interneto banke vaikas ar paauglys galės tik stebėti sąskaitos likučius ir išrašus. Apribotos bet kokios galimybės interneto banko pagalba disponuoti lėšomis, pavyzdžiui, daryti pavedimus ar sudaryti sutartis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nuo viruso pavargusiems lietuviams surado kaimą, kur jo nėra (28)

Sunku patikėti, bet Europoje dar liko vietų, kur koronavirusas tarsi neegzistuoja. DELFI Kelionių...

Prisiminė Skandinavijos medikų ir Verygos kivirčą: moksle taip yra nedaroma (77)

Įvesdamas reikalavimą dėvėti kaukes uždarose patalpose Aurelijus Veryga rėmėsi Norvegijos...

Profesorius Usonis įspėjo apie galimas COVID-19 pasekmes, kurias parodė mirusiųjų tyrimai (336)

Lietuvoje naujų susirgimų koronavirusu atvejų skaičius pasiekė iki šiol šalyje neregėtas...

Nauja mada – į pensiją nuo 40-ies: ekspertas pataria, kiek reikia būt sukaupus (108)

Norėdami anksti išeiti į pensiją jauni žmonės griebiasi drastiškiausių priemonių –...

„Thermo Fisher Scientific“: Vilniuje nėra gaminamos koronaviruso vakcinos (3)

Biotechnologijų įmonė „ Thermo Fisher Scientific “ teigia, kad Vilniaus padalinyje nėra...

Nutrauktas lytinis aktas ir kiti natūralūs kontracepcijos būdai: ginekologas pasakė, kiek jie iš tiesų yra patikimi (17)

Jei turite pastovų partnerį ar sutuoktinį, tikėtina, kad ne visada naudojatės medicininėmis...

Metalinių garažų savininkus ragina paskubėti: nebendradarbiaujantiems gresia baudos perkelta jau beveik 2000 garažų (20)

Vilniaus miesto savivaldybė ragina paskubėti metalinių garažų savininkus nusikelti ant...

Šalia baravykų bumo išdygo ir musmirių supirkėjai – siūlo daugiau nei už įprastus grybus (84)

Tautiečiams džiaugiantis, kad pilnomis bagažinėmis iš miško tempia baravykus, sujudo ir kitokių...

Rolandas Mackevičius | D+ nariams

Nepatogūs klausimai su Rolandu Mackevičiumi: svečiuose – Linas Kleiza

Nepatogūs klausimai grįžo! Naujas sezonas, nauji svečiai, bet tie patys ir toliau nepatogūs...

Dingo Kalesnikavos advokatė – skubėjusi į teismą, atsidūrė areštinėje (103)

Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narės Maryjos Kalesnikavos advokatė...

|Maža didelių žinių kaina