Kodėl ant balto paviršiaus dulkės atrodo juodos, o ant juodo – baltos

Toliau – atsakymai į šiuos ir kitus klausimus.

Kodėl per šalčius žuvys nesušąla?

Kada paspaudžia stiprus šaltukas, tvenkiniai ir kitokie vandens telkiniai, kaip žinia, užšąla. Bet kaipgi tada jaučiasi juose gyvenančios žuvys? Visų pirma, suledėja ne visas ežerų, upių ir jūrų vanduo. Tik jų paviršius pasidengia tam tikro storio ledo sluoksniu, bet po ledu vandens temperatūra būna netgi aukštesnė nei lauke. Antra, žuvys nesunkiai adaptuojasi prie įvairios temperatūros, todėl nejunta šalčio. Trečia, savo savybėmis žuvų kraujas labai primena antifrizą. Kraujyje esantys baltyminiai junginiai neleidžia žuvims sušalti net tvyrant rekordiškai žemai temperatūrai.

Kodėl vynuogės nekirmija?

© Shutterstock

Veikiausiai pastebėjote, kad vynuogės, nepaisant aplinkui zujančių mašalų, nebūna pagraužtos kirminų. Kodėl gi taip yra? Dalykas tas, kad lervoms būtinas deguonis, o lervai prasigraužus į kokį nors vaisių, deguonis patenka per išgraužtą tunelį. Juk aišku, kad vynuogėje išgraužtą tunelį kaipmat užlietų sultys, nes vynuogės ypač sultingos. Štai kodėl kirmijimas būdingas tik tiems vaisiams ir uogoms, kurių tekstūra tankesnė, pavyzdžiui, obuoliams, vyšnioms, kriaušėms.

Kodėl žodis AMBULANCE ant greitosios pagalbos automobilio užrašytas atbulai?

Atrodytų, kam gi taip komplikuoti dalykus, tačiau toks užrašo stilius turi labai konkrečią funkciją. Taip užrašytą žodį kitų transporto priemonių vairuotojams pavyksta patogiai perskaityti užpakalinio vaizdo veidrodėlyje. Veidrodyje, kaip žinia, regime priešingus daiktų atspindžius, todėl kai žodis užrašytas taip, tarsi būtų atspindėtas, veidrodyje jis atrodo įprastai ir jį pavyksta greitai perskaityti.

Kodėl senos knygos įgauna specifinį kvapą?

Tą kuo puikiausiai atpažįstamą aromatą apibūdinti labai sunku, bet būtent pagal kvapą kiekvienas sugebėtų nesuklysdamas pasakyti, kuri knyga yra sena, o kuri – nauja. Reikalas tas, kad popierių sudaro celiuliozė ir ligninas, o su laiku jie ima irti. Štai kodėl sendamos knygos ima skleisti aromatą, kuriam būdingos žemės, dūmų ir vanilės natos. Logiška, kad kuo knyga senesnė, tuo stipresniu kvapu nuo jos padvelkia.

Kodėl pingvinai šlapiomis kojomis neprilimpa prie ledo?

© Shutterstock nuotr.

Juk jei žmogus šlapia ranka atsiremtų į ledą, kai lauke tvyro –20 arba net –30 laipsnių šaltis, rankos oda neišvengiamai prisiklijuotų prie ledo paviršiaus. O štai pingvinai kuo ramiausiai išneria iš šalto vandens ir nutipena per ledą. Pasirodo, šituos skraidyti negebančius paukščius gamta apdovanojo tokia kraujotaka, kuri neleidžia jų kojelėms sušalti. Šaltas veninis kraujas iš kojų kyla aukštyn ir sušyla, o šiltas arterinis nuteka žemyn ir atvėsta. Kadangi taip yra, pingvinų kojos visada išlieka šaltos, todėl ir neprilimpa prie ledo.

Kodėl ugniagesių kibirai kūginiai, o ne įprastos formos?

Visų pirma, tokios formos kibiru lengviau pasemti vandens iš atvirų telkinių, vanduo ne taip taškosi, be to, prireikus smailiuoju kibiro galu galima pramušti ledą arba papurenti smėlį. Antra, kūgio pavidalo daiktus sunku pritaikyti buityje, todėl ant stendo sukabinto inventoriaus vagystės tikimybė sumažėja iki nulio.

Kodėl gyvūnai nekalba?

Gyvūnai, be jokio abejo, sugeba tam tikru būdu bendrauti, tačiau kalbėti kaip žmonės jie negali, ir taip yra dėl fiziologinių jų ypatumų. Viena vertus, jie turi visai kitokios struktūros artikuliacinį aparatą, o, kita vertus, jų smegenys nesugeba suvokti kalbos. Mokslininkai mano, kad žmonės bendrauti garsais pradėjo nuo tada, kada atsirado darbo įrankiai. Kadangi rankos neretai būdavo užimtos, bendrauti gestais pavykdavo ne visada, tad teko ieškoti kito būdo komunikuoti. Štai kokia, esą, buvo priežastis, dėl kurios pirmykščiai žmonės pradėjo leisti įvairius garsus, vėliau pavirtusius žodžiais.

Kodėl ant balto paviršiaus dulkės atrodo juodos, o ant juodo – baltos?

Dulkės yra tiek nepakenčiamos, kad matosi tiek ant tamsių, tiek ant šviesių paviršių, tačiau kadangi yra itin smulkios, tiksliai nustatyti, kokios jos spalvos, praktiškai neįmanoma. Nevalia pamiršti dar ir riboto mūsų regos jautrumo spalvoms, dėl kurio matome tiktai kontrastą tarp dulkių ir jų fono. Iš tikro dulkės yra pilkos.

Kodėl bananai juoduoja?

Bananai

© Shutterstock

Juodi taškeliai ant bananų žievės yra audinių apmirimo požymis. Kad vyksta toks procesas, stebėtis nederėtų – juk vaisiai buvo nuskinti nuo medžio, vadinasi, atskirti nuo maistinių medžiagų šaltinio. Procesas inicijuojamas genetiniu ląstelių lygmeniu, todėl patamsėjimų palaipsniui atsiranda ant viso žievės paviršiaus. Tiktai jų baimintis neverta – žmonėms jie nekelia jokios grėsmės.

Kodėl musės, it kokios sąmokslininkės, aktyviai trina kojelėmis?

Galbūt atrodo, kad tie vabzdžiai sumanė kokią nors niekšybę? Tikrai ne. Taip musės švarinasi, pradėdamos sparnais, tada pereidamos prie nugaros ir baigdamos kojelėmis. Joms musės skiria ypač daug dėmesio ir daro tai ne šiaip sau. Vabzdžių kojelių pakraščiuose yra po porą „letenėlių“ ir plaukeliais apaugusių mini siurbtukų, išskiriančių klijų konsistencijos medžiagą. Jeigu kojelės aplimpa dulkėmis arba nešvarumais, musėms darosi sudėtinga migruoti pasvirais paviršiais ir jausti skonį. Štai kodėl jos šitaip kruopščiai plaunasi kojeles.

Kodėl ant laidų sutūpusių paukščių nenukrečia elektra?

Senos elektros linijų atramos paukščiams gali tapti spąstais

© Shutterstock

Tiesa ta, kad elektra nupurto ir paukščius, bet tik tam tikromis aplinkybėmis. Jei paukštis tiesiog tupi ant laido ir nesiliečia prie jokio objekto, gali ir toliau ramiai tupėti. Tarp laido ir, pavyzdžiui, žvirblio nesukuriama įtampų skirtumo, todėl srovė į paukštį neprateka. Visgi jei žvirblis sparnu priliestų gretimą laidą, jį kaipmat nupurtytų elektra.

Kodėl zebras dryžuotas?

Vienu metu mokslininkai manė, kad juodi ir balti kailio dryžiai padeda šiems porakanopiams užsimaskuoti nuo grobuonių, tačiau ne per seniausiai britų mokslininkų atliktas tyrimas tokią teoriją paneigė. Dryžiai, kaip paaiškėjo, gelbsti zebrus nuo įkyrių vabzdžių. Akliai ir musės ant dryžuoto kailio sunkiau orientuojasi, todėl mažiau vargina gyvūnus.