aA
Nuolatinis odos paraudimas, išsausėjimas ir nesuvaldomas niežėjimas – tokie simptomai vargina apie 30 proc. pasaulio gyventojų. Gydytojo diagnozė nepaguodžia – tai egzema, liga, dažniausiai užklumpanti dar nė penkerių nesulaukusius vaikus. Pirmieji labai nemalonūs simptomai gali pasireikšti sulaukus vos kelių mėnesių ir sukelti daugybę problemų: nuolatinį vaiko irzlumą, nemigą, odos nusikasymą iki žaizdelių.
Klastinga ir nemaloni liga, varginanti apie 30 proc. pasaulio gyventojų, ir ypač paveikianti mažus vaikus
© Shutterstock

Egzema arba atopinis dermatitas – lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos plotai tampa paraudę, sutrūkinėję, niežtintys ir šiurkštūs. Neretai šią ligą papildo ir didesnis ar mažesnis bėrimas, vaikams labiau būdingas šlapiuojantis, kai atsiranda mažos pūslytės, kurios vėliau pasidengia šašais, rašoma pranešime spaudai.

„Suaugusiems odos uždegimas dažnai tampa lėtinis: matomas ryškus odos paraudimas, pleiskanojimas, nusikasymai. Atopinio dermatito dažniausios lokalizacijos – alkūnių linkiai, pakinklių, kaklo, akių vokų ir plaštakų sritys. Suaugusiems dėl ilgesnio uždegimo ir dirginimo, kai nuolat niežtinčios odos nepavyksta nesikasyti, oda sustorėja, pradeda pleiskanoti, matosi ryškesnis raukšlių tinklas, tam tikrose vietose oda parausta ar pabąla. Bėrimas taip pat skiriasi tam tikrose vietose, skiriasi ir tai, kas bėrimus provokuoja. Vaikams, ypač mažiems, tai gali būti maisto alergenai, o suaugusiems daugiau įtakos turi aplinkos alergenai, tokie kaip cheminės medžiagos, esančios muiluose, prausikliuose, šampūnuose.

Tyrimų duomenimis, egzema sergančių vaikų miego laikas dėl nuolatinio odos niežėjimo sutrumpėja maždaug 2 valandomis per parą, o augančiam organizmui tai yra didžiulis praradimas, ypač, kai vietoj miego vaikas patiria ligos sukeliamą diskomfortą. Tiesa, džiugina tai, kad metams bėgant daugumos egzema sergančių vaikų simptomai pradeda silpnėti, o iki dešimtųjų gyvenimo metų net 70 proc. vaikų egzemą „išauga“. Likusiam trečdaliui liga tampa nuolatine ir itin nemalonia gyvenimo palydove, su kuria tenka išmokti gyventi“, – sako „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė Aistė Audickaitė.

Ji pažymi, kad išsivysčiusiose šalyse sergamumas atopiniu dermatitu per paskutinius 30 metų išaugo tris kartus, ir dažniausiai paveikia vaikus – jų serga daugiau nei penktadalis. Nuo šios lėtinės ligos kenčiančių suaugusiųjų yra maždaug iki 10 proc. Sergamumas atopiniu dermatitu didėja, o tam įtakos turi gyvenimo būdas, naudojami produktai, pomėgiai, mityba, stresas.

Aistė Audickaitė
Aistė Audickaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Ligos priežastis neaiški

Nors atopinis dermatitas yra pasaulyje itin tiriama liga, gydytojai ir mokslininkai negali pateikti vienareikšmio atsakymo, kas ją sukelia. Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad egzemą sukelia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių tarpusavyje, atrodo, nesusijusių veiksnių kombinacija.

„Tarp svarbiausių egzemos kaltininkų – genetiniai ir aplinkos veiksniai, odą įjautrinantys produktai, viršutinio odos sluoksnio epidermio pakitimai, nulemiantys natūralios odos drėgmės praradimą, bei pakitusi imuninės sistemos funkcija“, – sako A. Audickaitė ir sergantiems pataria praustis vėsiu vandeniu, iš karto po maudynių naudoti emolientus (stipriai drėkinančius kremus) bei vadovautis trijų minučių taisykle: po maudymosi per tris minutes susitepti odą drėkinančiais kremais ir jų negailėti, vengti šiurkščių, galinčių odą suerzinti drabužių, rinktis laisvus medvilninius rūbus. Taip pat rekomenduojama vengti staigių temperatūros pokyčių ir, žinoma, esant alergijoms, jas išsitirti bei gydyti.

Mikrobai, bakterijos ir alergenai lemia ligos sunkumą

Atopinis dermatitas
Atopinis dermatitas
© Shutterstock


Žmogaus odos paviršiuje visuomet gyvena įvairiausių rūšių mikroorganizmų, tačiau kiekvieno žmogaus mikroorganizmų kiekis ir rūšys skiriasi – įtakos tam turi lytis, amžius, klimato sąlygos, prakaitavimas, kūno higiena, infekcijos, kitos ligos bei imuninės sistemos būklė.

„Reikia pastebėti, kad didžioji dauguma odos problemų dažnai yra būtent pažeistos odos mikrobiomos rezultatas. Teigiama, kad 30 – 80 proc. suaugusiųjų ir 5 – 27 proc. vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, yra jautrūs Malassezia spp. mieliagrybiui, o sergant atopiniu dermatitu oda nebeatlieka apsauginės barjerinės funkcijos. Todėl gydydami egzemą dažnai skiriame ir priešgrybelinius šampūnus. Esant pažeistam odos barjerui, ji greičiau išgarina vandenį, todėl labai svarbu naudoti drėkinančius kremus, kad būtų papildomas ir palaikomas normalus drėgmės balansas“, – pasakoja A. Audickaitė.

Medikė ragina nebijoti vaistų, nes dauguma žmonių labai nenoriai naudoja kortikosteroidus, bijodami, kad jie pakenks.

„Tai netiesa. Gydytojas, įvertinęs ligos sunkumą, paskirs tuo metu saugiausius ir tinkamiausius vaistus. Atminkite, kad atopiška oda yra sausa ir jautri, todėl pagrindinis darbas yra ją nuolat gausiai drėkinti. Jei atsiranda odos uždegimo požymių – paraudimas, šlapiavimas, šašeliai ar nukasymai, – mes skiriame medikamentinį gydymą, ir vaistai turi būti tepami ant egzemos pažeistos odos plotų, raudonų niežtinčių dėmių ar bėrimų“, – pasakoja dermatovenerologė.

Anot A. Audickaitės, dar naudojami tepami vaistai su imunomoduliatoriais, odos priežiūros priemonės su cinku, o jei yra daug nukasymų, infekcijos profilaktikai gydytojai gali paskirti antiseptikų arba antimikrobinių vaistų. Geriami antihistamininiai vaistai skiriami siekiant sumažinti niežėjimą ir alergijos simptomus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Top naujienos

Laisvės TV tyrimas. Slaptame įraše – Šiaulių gydytojos priešmirtinis liudijimas: savižudybė dirbti Lietuvoje

Nusižudžiusi Šiaulių gydytoja Laura Šilinskytė jautėsi persekiojama ligoninės vadovų, todėl...

Kandrotas – Celofanas pakilo į kovą prieš jo bylą nagrinėjantį teisėją (43)

Celofano pravarde gerai žinomas aršus vadžios kritikas Kauno rajono gyventojas Antanas Kandrotas...

Ekspertai aptarė pasikeitusį vaikų sergamumą: Kėvalas išskyrė, kuo skiriasi vakcinos ir kuria skiepyti vaikus (38)

Prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų taryba ir Lietuvos pediatrų draugijos nariais...

Premjerė – apie JAV sankcijas Baltarusijai: jų taikymas Lietuvoje dar neaiškus

Jungtinių Valstijų sankcijos Baltarusijai „turi specifikų“, todėl dar neaišku, kaip jos bus...

Širinskienė pasirinko naują frakciją (34)

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją pirmadienį palikusi...

Prieš Putino ir Bideno pokalbį dėl Ukrainos – nerimą keliantis scenarijus: Rusija gali ryžtis kruvinam konfliktui (147)

Galbūt paskutinė viltis susitarti dėl taikos. Taip jau vertinamas numatytas JAV ir Rusijos...

Bilotaitė: migrantai eina ne tik pėsčiomis, bet ir gabenami krovininiais sunkvežimiais (8)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad neteisėtos migracijos krizėje matomos...

Premjerė: vaikai nuo 5 metų bus pradėti skiepyti antroje gruodžio pusėje

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vaikai nuo 5 metų Lietuvoje bus pradėti skiepyti antroje...

Kitąmet augs vaiko pinigai, padidintos globos išmokos (1)

Kitąmet vaiko pinigai augs 3,5 euro, nes didės bazinė socialinė išmoka, globos išmokos skirsis...

„Girtekos“ vadovas Liachovičius apie augančias kainas: per 25 metus mačiau visko, bet ši situacija unikali (6)

„Per 25 darbo transporto sektoriuje metus mačiau ir patyriau daug įvairių logistikos rinkos...