aA
Ne tik sodžiaus gyvulių augintojams, bet ir miestiečiams, laikantiems gyvūnus, veterinaro telefono numeris visada po ranka. O veterinarijos gydytojo poilsiadienius, darbo dienos trukmę koreguoja savųjų negalavimų nepapasakojantys keturkojai pacientai, už kuriuos dvigubai nerimauja jų šeimininkai. Jau keturiolika metų Utenoje dirbantis veterinarijos gydytojas Audrius Kimontas kaip tas Daktaras Aiskauda važiuoja ir pas pačius mažiausius.
Karvei pedikiūras dėl sveikatos
© "Šeimininkė"

Įsimintiniausias atvejis – cezario pjūvis Pietų Amerikos graužiko degu patelei, kuomet it juvelyrui teko kruopščiai susiūti miniatiūrinę pelytės gimdą.

Kasdien trasoje

„Laba diena, – paskambinus atsiliepia veterinaras, – trumpai papietauju ir vėl į trasą. Jeigu tinka laikas – prašom drauge.“

Jo pietų laikas – 16 val. 26 min. – labiau panašus į pavakarius, bet taip kone kasdien. Išvykstame į Vyžuonų vienkiemį – savai karvutei kviečiasi seni pažįstami Rimanta ir Jonas Tarvydai. Vos išvažiavus iš miesto tenka sustoti: skambina miestelėnė, norinti, kad paskiepytų šunį.

„Šiandien vargiai spėsiu, rytoj į seminarą Kaune išvykstu. Užsirašau ir penktadienį greičiausiai atvažiuosiu“, – pažada.

„Mūsų gerasis daktarėlis, – kieme pasitinka šeimininkė Rimanta, vesdamasi į ganyklą. – Antra savaitė po veršelio, guli ir guli. Jei atsikelia trumpai, užpakalinę koją pakėlusi stovi. Gal kaulų suminkštėjimas, nors daviau visokių priedų. Net pieno dešimčia litrų sumažėjo.“

„Viskas aišku, – apžiūrėjęs užpakalinę koją taria Audrius, – verskit savo Liūtą (tokį vardą karvei išrinko šmaikšti šeimininkė – aut.) aukštyn papais, darysim pedikiūrą.“

Šeimininkams niekaip nepavyksta parversti, pats vienas veterinaras tai padaro ir rodo: „Pažiūrėkit, kokios nagos. Ten jau pūlinys susidaręs. Reikia apipjaustyti prieš ganiavą, ir ne rečiau kaip kas pusmetį.“

Pedikiūras baigtas, suleisti vaistai, ir 17 val. 17 min. išvažiuojame į Šeibokiškių kaimą pas ūkininką Joną Limbą.

„Tikriausiai teko nukentėti nuo savo pacientų?“ – klausiu pakeliui.

„Mėlynių, subraižymų nebepaisau. Vieną žiemą tvarte karvė užspeitė į kampą, griūdama užgulė ir sulaužė koją: sugipsavo nuo kirkšnies iki kulkšnies. Kitąkart kelį išsuko. Užgriūna gyvulys – nepastumsi. Bet man skaudžiausias – tai žodis įnoringų šeimininkų, dažniausiai iš miesto, niekaip nesuvokiančių, kaip tu gali negalėti. Vienąkart skambinusiai atsakiau, jog esu pavargęs, vos ant kojų laikausi, ir pasiūliau kolegos telefoną. O šis neaiškiai kalba. Žinokit, skundą parašė.

Veterinarų neprisišaukiu: vienas girtas, vos ant kojų pastovi, antras žodžio nebeištaria. O mudu tokie gėrėjai – alaus butelio gana. Bet aš linkęs prisiminti tai, kas gera, šilta, nuoširdu, – tokie sodiečiai, – toliau pasakojo. – Pasitaikė panašus atvejis. Keičiau automobilio ratą, buvau išgėręs alaus, nes nebesiruošiau važiuoti, skambina, paaiškinu, o man sako: patys nusivešim ir parvešim.

Nuvykstu, o ten švenčia kažką, ir mane po procedūrų vaišina. Grįždamas ir sakau: dar taip nebuvo, kad žmogus pats ir už kelionę sumokėtų, ir už gyvulio gydymą, ir dar pavaišintų. O tos kaimų močiutės... Išsipasakoja, aš jų visų gyvenimus žinau. O kiek gražiai besitvarkančių jaunų šeimų, sugrįžusių į senelių ar tėvų sodybas! Nuvažiuoji – širdį paglosto.“

Vėl zvimbia mobilusis. Aš gaudau Audriaus klausimus ir patarimus.

„Ištrūko kalaitė? Sakot, pasilakstė, taigi gerai, bus gražių šuniukų. Baikit, aš jau šito tikrai nedarysiu. Hormonai išderina organizmą. Jei nekraujuoja, „pimpė“ neišburkusi, tai ir nerujoja. Vienam vakarui ištrūko, jau baisus stresas. O sterilizuoti galit, laikas tinkamas.“

„Taigi persileidimą sukelti paprašė, – jau man sako Audrius. – Mane tokie skambučiai dirgina. Kartą paskambino: norim užmigdyti šunį. Klausiu – kodėl, atsako – nusibodo... Atsakiau: nebūkim tokie žiauriai paprasti. Pas tokius niekada nevažiuoju.“

17 val. 40 min. kieme pasitinka ūkininkas Jonas Limba. Ką tik apsiveršiavusią karvę, nespėjusią nė išlaižyti veršiuko, ištikęs paralyžius. Gyvulys dejuoja, kūnas atvėsęs. Iškart lašinė, kiti vaistai, bet stotis dar nepajėgia.

„Sutariam taip, – sako veterinaras, – netrukus turėtų atsistoti, bet jeigu dar nesikels, skambinkit, antrąkart užvažiuosiu. Aš čia aplinkui dar turiu darbų.“

18 val. 20 min. vingiuotas kelelis atveda į jaukią Aidos Bagočiūnaitės-Trainienės sodybą. Sode geltonuoja bičių aviliai, tarp jų pienių jūron įsibridęs kryžius, amsi trys keturkojai. „Taip saugiau“, – tikina šeimininkė, su džiaugsmu įsikūrusi tėvonijoje, senelių namuose.

Kol veterinaras vakcinuoja šunis, šeimininkas aprodo ūkį: karvė, arklys, veršiukas, į kurio ausį netrukus bus įsegtas geltonas auskaras – žymeklis. Ir nemaža triušių šeimyna. Apgailestauja, kad į medžioklę daug metų lydėjusi baltapūkė laika nuseno, o apžiūrėjęs papilvės auglį veterinaras didelių vilčių nežada ir pataria kol kas palikti taip, kaip yra.

Darbas iki saulės laidos

Jau po 19 valandos į Antalgės gyvenvietę važiuojame dviejų iškvietimų adresais. Regina Sližauskienė skundžiasi, kad apsiveršiavusi pieninga karvutė prarado apetitą. Su šeimininkais skubame į ganyklą, šiems sunkiai sekasi palaikyti raguotąją, veterinaras, bijodamas, kad grandinė nesupančiotų šeimininko, griebia, kaip sakoma, už ragų pats.

„Turiu praktikos. Kai vieną kartą susuko ir tempė, laimei, grandinė trūko, būtų sutraiškiusi koją“, – dar spėja pasipasakoti.

Šviežiapienei sulašinami stiprinantys vaistai, paliekama vitaminų. Šeimininkė primena, kad iš ankstesnio karto likusi skolinga veterinarui 40 litų.

„Greit prisiminėt, – atsiliepia, – vienas mano skolininkas triskart didesnę sumą tik po penkerių metų grąžino...“

Antrajame, antalgiškės Mildos Bivainienės, kieme reikalas rimtesnis. Dar šviežios žolės nemačiusiai, tvarte tebestovinčiai apsiveršiavusiai juodmargei tenka šalinti nuovalas.

„Kartą vienas kolega iš Vokietijos paklausė, kam veterinarui berankovis chalatas, – prisiminė Audrius. – Mūsų darbelis ne iš švariųjų: mėšlo ir prisibraidai, ir prisigraibai iki pat pažastų...“

Šeimininkė išėjusiam iš tvarto kibiru perlieja aulinius.

„Kur rasi kitą tokią profesiją, kad tau kojas numazgotų“, – toliau šmaikštauja ieškodamas, anot jo, atsivestinio benkarto veršiuko auskarui įsegti. O šis, baltomis puskojinėmis ir „v“ raide paženklinta kakta, gimęs vos prieš kelias valandas, linksmai sau strakalioja.

Velbiškių kaiman atvykus, linksmakalbė Genė Bražėnienė savo rūpesčius patiki vyrams – atskubėjęs kaimynystėje gyvenantis brolis palaiko karvę, kuriai taipogi šalinamos nuovalos. Kadangi pakeliui į našlės kiemą Audrius šių eilučių autorei papasakojo apie šeimininkės pomėgį žvejoti, mudvi apie tai ir kalbamės.

„Ir aš anksčiau juokdavausi, kaipgi ta meškerė gali šitaip pririšt žmogų net su prišalusiu ledu panosėj, – pasakojosi, – o dabar sėdžiu ir atsitraukt negaliu. Sūnus Valdas prie pirtelės tvenkinėlį iškasė. Ten manoji meškerėlė visada manęs laukia.“

Vyrai greit baigia darbus, o šeimininkė pristato naujagimį veršiuką: Pavasarėlis Pilypas.

„Kodėl toks vardas?“ – klausiame.

„Gimė pavasarį, o dvigubi vardai dabar madingi“, – jau atsisveikindama dar juokauja šeimininkė.

Jau visai arti saulės laidos, bet pakeliui Bulinskių kaime skiepų laukia jaunos Lazauskų šeimos trys šunys. Dviejuose voljeruose atkakliai amsi du, o tretysis, dvorterjeras (kiemsargis paprastasis), pasak šeimininkės, po vakarienės pas panas išėjęs. Net brydė per pievą išminta, kaip toj dainoj „Vinguriavo takelis“. Miela šeimininkė parodo savo turtą – širdele paženklinta Širdukė pasipuošia dar ir veterinaro atsivežtiniais auskarais.

„Limba neskambino, turbūt viskas tvarkoje, – svarsto Audrius, – bet dėl ramybės pats paskambinsiu.“

Nuojauta pasitvirtina. Karvutė po paralyžiaus atsigavo, bet nenusistovėjo – vėl važiuoja šalinti nuovalų.

Per tas penkias valandas su Audriumi pamačiau tiek, kiek neteko per visus 25 metus gyvenimo Utenos krašte. Jojo kasdienė trasa – tai keliai keliukai, sunkiai išvažiuojami šunkeliai, kūlversčia besiritantys kalniukai ir staigūs, už krūmynų pasislėpę posūkiai. Ir nuorodos dažniausiai tik skambinančiųjų nupasakojamos: posūkis nuo senos melžimo aikštelės, nuo sukrypusios gryčios, už ežeriuko ir panašiai.

... Jau po 21 valandos kieme pargrįžusį šeimininką pasitinka Dora, Džiulė ir Mažius – savi keturkojai sargai. Jau miega ir Audriaus moterys – žmona Jolanta, mokytoja, ir dvi dukros, moksleivės Aušrinė ir Ieva.

„Ir vėl žolės nenupjoviau, – atsidūsta. – Ne veltui Aušrinė anądien užsiminė: išmokyk, tėti, su žoliapjove pjauti. Matot, nebespėju. Ir miestelėnui mopsui šiandien nebeištraukiau neiškrentančių pieninių dantų, poryt teks, nes rytoj seminaras.“

...Viena diena be skubėjimo į trasą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Senųjų mafijų veikimo principai: nuo spirito kontrabandos iki plano pakeisti legendomis apipintą Palangą (47)

Pilis primenantys namai, prabangūs automobiliai ir iš tolo tviskantys auksiniai papuošalai – tai...

Sudėtingas Nausėdos sprendimas – ar bus nueita Grybauskaitės pėdomis (159)

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimas tik gilina konfliktą tarp prezidento Gitano...

Prieš karines pratybas – gėdingos Rusijos laivo nesėkmės (617)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė aneksuotame Sevastopolyje, kur sausio 9-ąją vyko...

Vėžį įveikęs Šarūnas turi gerą žinią kitiems onkologiniams pacientams: čia galite sulaukti pagalbos (14)

„Tai man nutiko jauname amžiuje. Vadinasi, studentiškų metų nepraleidau klubuose su cigarete...

Vestuvėse užduotas svečio klausimas apie jaunąją suglumino – salėje kelias sekundes įsivyravo tyla (221)

Šiais laikais susituokus išsiskiria kas antra pora ir šis skaičius nuolat kyla. Santuoka XXI...

Artėjant rinkimams prastos žinios „valstiečiams“: apklausa parodė, ką žmonės mano apie Vyriausybę (479)

Kaip rodo naujausios atliktos gyventojų apklausos, pastarąjį mėnesį labiausiai traukėsi Lietuvos...

Iš Vilniaus pakilęs lėktuvas buvo priverstas grįžti atgal

Sekmadienį iš Vilniaus į Egipto kurortą Šarm el Šeichą skridęs lėktuvas, būnant virš...

Iranas atšaukė savo sprendimą Ukrainos lėktuvo juodąsias dėžes perduoti Kijevui (32)

Irano valdžia atšaukė savo sprendimą, apie kurį buvo paskelbusi šeštadienį: Teheranas...

Giedrius Drukteinis

Kitiems šypsena netinka, o tau – tinka?

Jei palygintumėme Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios signatarų nuotraukas, tarp jų lengvai...

Kijeve atsisveikinama su Irane įvykusios aviakatastrofos aukomis (36)

Kijevo Borispolio oro uoste vyksta atsisveikinimo su žuvusiais Irane numušto Ukrainos aviakompanijos...