aA
Šuo globos pensionate – įprasta. Šuo ir aklasis viešame transporte – taisyklė. Šuo, lydintis epilepsija sergantį žmogų, – normalu. Kaip gaila, šie pavyzdžiai ne iš mūsų kasdienybės...
Šuo
Šuo
© S.Valujevos nuotr.

Rezultatai – šunų naudai

Seniai pastebėta, kad šunys turi gydomųjų savybių. Kodėl ir kaip jie gydo, išlieka paslaptis. Viena iš versijų: šunų organizme vyksta labai spartūs fiziologiniai procesai, todėl jie priversti atiduoti žmogui energijos perteklių.

Apie gydomąsias šunų savybes paskelbta daug straipsnių, atlikta nemažai eksperimentų.
Štai Didžiosios Britanijos mokslininkai tvirtina, kad sveikatos sumetimais geriau namie laikyti ne katę, o šunį. Dar geriau – keletą šunų. Bendravimas su šunimi sunormina širdies ritmą, kraujospūdį, išvaduoja nuo galvos skausmų, palengvina kvėpavimą. Laikant šunį sumažėja rizika susirgti virškinamojo trakto ligomis ir alergija. Bet kokiu oru vesdami savo augintinį į lauką žmonės užsigrūdina, rečiau serga peršalimo ligomis. Šunys netgi pakeičia šeimininkų elgesį – jie tampa ne tik fiziškai, bet ir socialiai aktyvesni. 

Kalifornijos universiteto Medicinos centre atlikti tyrimai rodo, kad šunys gali nemažai nuveikti žmonių labui. Jau įrodyta, kad šuns draugijoje ligonis sveiksta greičiau. Minėtame Medicinos centre buvo stebimi 76 širdies ligomis sirgę pacientai. Kai kuriems iš jų buvo skirtas kasdienis 12 min. pasimatymas su lankytoju, kuris atsivesdavo šunį. Pas kitus ligonius lankėsi savanoriai be šunų, o trečios grupės pacientų išvis niekas nelankė.

Australų aviganis
Australų aviganis
© S.Valujevos nuotr.

Rezultatai – šunų naudai. Bendravusių su šunimis pacientų nerimo požymiai sumažėjo 24 proc. Pabendravus tik su savanoriu be šuns, nerimas nuslopo 10 proc., o trečios grupės ligonių savijauta nepagerėjo. Tyrėjų išvada: dauguma infarktą patyrusių žmonių pasveiksta, jeigu šių namuose sukiojasi keturkojis „daktaras“. Net pasigirsta manančių, kad šunų augintojai gyvena 4-5 metais ilgiau, nei jų neturintieji. 

Taigi nuolat bendraujant su šunimi susinormina kraujospūdis ir cholesterino kiekis kraujyje. Glostant gyvūną sumažėja pulso dažnis, nutolsta bėdos, o dar pridėkime kasdienius pasivaikščiojimus gryname ore, raumenų mankštą, malonius išgyvenimus. Šunys iš tikrųjų mus verčia džiaugtis gyvenimu.

Jie gydo nuo amžių

Dar geresnių gydomųjų rezultatų sulaukta iš dresuotų terapinių šunų. Dogoterapija, canisterapija, kynoterapija, arba terapiniai šunys – kas jie? Ypatingų reikalavimų konkrečioms šunų veislėms šiuo atveju nekeliama. Svarbu, kad šuo būtų santūrus, dėmesingas, kantrus, ne per daug jaunas ir netriukšmingas. 

Haskis
Haskis
© S.Valujevos nuotr.

Terapiniai šunys mokomi pagal specialią programą. Subtiliam gydytojo darbui jie rengiami atsakingai. Terapiniai šunys segi skiriamąsias liemenes, turi specialius dokumentus. Kas lankėsi Cruft‘s šunų parodoje Birmingeme, galėjo iš arčiau susipažinti su terapiniais šunimis ir jų dresuotojais. 

Dogoterapijos terminas pradėtas vartoti XX a. viduryje, tačiau pats gydymas žinomas seniai. Štai senovės Kinijoje dresuoti „keturkojai daktarai“ tarnavo armijoje, jie išlaižydavo sužeistųjų žaizdas. Šuns seilėse esantys antiseptikai (lizocinas) ardo bakterinių ląstelių sieneles ir užkerta kelią infekcijai, todėl žaizdos daug greičiau užgyja.

Tokie patys gydymo seansai vyko ir Asklepijaus šventykloje Graikijoje. Kaip liudija legenda, ligonius ten aplankydavo šuns pavidalo dievybė. Greičiausia tai buvo žynių išmokyti šunys, kurie švarindavo žaizdas, malšindavo sužeistųjų ir ligonių skausmus.

Terapiniai Lenkijos šunys 

Šuo
Šuo
© S.Valujevos nuotr.

Prieš 17 metų kaimyninėje Lenkijoje buvo įkurta Žmonių ir gyvūnų bičiulystės draugija. Ji pasiūlė gydymą žirgais, delfinais, šunimis ir kitais draugiškais gyvūnais. Dabar Lenkijoje veikia dešimtys dogoterapeutų susivienijimų. Ypač pažengta gydant neįgalius vaikus. 

Judėjimo pradininke laikoma garsi šunų dresuotoja Marija Czerwinska. Ji susidomėjo dogoterapija, kai dalyvavo su savo Aliaskos malamutais kuriant filmą apie neįgalius vaikus. M. Czerwinska turbūt niekada nepamirš pirmojo filmavimo – pajutę, kad turi reikalų su kitokiais nei įprasta žmonėmis, šunys savaime tapo atsargesni ir daug švelnesni. Neprireikė nė specialios dresūros. 

Tačiau paprastai terapinių šunų dresuotojai yra sukaupę nemažai pedagoginių, kinologinių, veterinarinių žinių, jie išmano terapijos metodikas bei reabilitacinę mediciną. Be šių specialistų pagalbos terapiniai šunys taip efektyviai nedirbtų. 


Pirmieji bandymai 

Prieš porą metų pirmieji nedideli žingsneliai, Lietuvos kinologų draugijai pakvietus, buvo žengti ir mūsų krašte. Deja, įstatymai kol kas neleidžia su šunimis lankytis medicinos bei ugdymo įstaigose. Tikėkimės, biurokratinis požiūris keisis.

Taigi mūsų kinologai, pasitelkę auksaspalvius retriverius, taksą, vokiečių aviganį pasiūlė vaikų ugdymo įstaigoms gražią iniciatyvą. Šie vaikų ir šunų susitikimai tikrai buvo naudingi. Paskui Kauno aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrija „Akių šviesa“ kartu su niūfaundlendų augintojais aplankė silpnaregių vaikų ugdymo įstaigą. Keletą kartų landsyrų, niūfaundlendų ir vaikų popietė vyko Vilniaus Vaiko raidos centre. 

Tiems, kas skeptiškai vertina šią veiklą, vertėtų pamatyti, kaip vaikai glosto, kalbina ir žaidžia su keturkojais svečiais. Kaip jie bando įveikti savo baimes. 

Iš šalies žiūrint, šiose šunų ir vaikų popietėse neįvyko didelių stebuklų. Tačiau vaikai buvo laimingi, nes šunys jiems įkvėpė drąsos ir pasitikėjimo: aš galiu! Ar tai ne stebuklas?

Lietuvos kinologų draugija
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Sutuoktiniai po skambučio į karštąją liniją – įbauginti: sudvejojome, ar verta tikrintis (282)

Pokalbis su karštosios linijos savanore dėl koronaviruso tyrimo vyrui ir jo žmonai pasirodė labai...

Nausėda pažėrė kritikos Seimui: man visiškai neįdomu, kas yra kaltas – kalti visi papildyta (308)

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Patarimas darbuotojams: jei sutinkate su mažesne alga, turi mažėti ir darbo krūvis (105)

Su sunkumais dėl karantino susiduriančiose įmonėse darbuotojų gali būti prašoma susimažinti...

Epidemiologė Razmuvienė – apie naujausią informaciją dėl koronaviruso ir kada pasieksime piką daugėja medikų apsikrėtimų  (1)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Daiva Razmuvienė trečiadienio rytą...

Šiems būstams karantino metu žada aukso amžių: žmonės turi pinigų ir nori juos išleisti (75)

Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu patiria milžinišką sąstingį. Kol NT pardavėjai stengiasi...

Mokslininkas paaiškina: štai, ką reikėtų daryti, jei pandemijos metu norite apsipirkti saugiai (18)

Donaldas Schaffneris yra mikrobiologas ir maisto saugos ekspertas iš Rutgerso universiteto....

ULAC vadovas: 6 iš 7 koronaviruso atvejų gali likti nepastebėti (57)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas neslepia,...

Koronavirusu užsikrėtusi aktorė izoliavosi psichikos sveikatos centre: norėčiau nusikeikti, bet geriau sukalbėsiu maldą (118)

„Pradėsiu pozityviai“, – pirmadienio vakarą savo mintimis dalijosi Ieva Labanauskaitė ....

Mokslininkas – apie virusui atvertą užnugarį: kai kurias klaidas dar galima ištaisyti (64)

Lietuvoje jau daugiau nei pusė tūkstančio medikų turėjo izoliuotis dėl kontaktų su koronavirusu...

Adam Tooze

Ar koronaviruso sukelta finansinė krizė bus didesnė už 2008 m. krizę? (2)

Paskutinioji ekonominė krizė buvo finansinis širdies smūgis. O ši gali būti panaši į viso...

|Maža didelių žinių kaina