Lietuvos nacionalinio Jungtinių Tautų Vaikų fondo komiteto (UNICEF) tyrimo duomenimis, psichologinis arba fizinis smurtas būdingas 65 proc. Lietuvos šeimų. Apie du trečdalius suaugusių moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 metų, bent kartą patyrė vyrų fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą.
© Corbis
Jei jūsų šeimoje įvyko konfliktas, jūs ar jūsų vaikai esate sumušti siautėjančio vyro/žmonos, galite kreiptis pagalbos į policiją. Tačiau pagal dabar galiojančius Baudžiamojo proceso kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksus atvykę policijos pareigūnai tegali išvežti neblaivų ar tebesiautėjantį smurtautoją ir pasiūlyti aukai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Tai reiškia, kad smurto auka pati turi surinkti įrodymus, sufomuluoti kaltinimus, visa tai surašyti ir nunešti į teismą. Tik esant sužalotiems vaikams ar policijai nusprendus, kad smurtas peržengė privataus kaltinimo ribas, policija pradėtų ikiteisminį tyrimą.

Per praėjusius metus Vilniaus mieste gauti 9 tūkstančiai iškvietimų į šeimyninius konfliktus. Tačiau dėl smurto prieš moteris tepradėta 2 tūkstančiai administracinių bylų ir 39 ikiteisminiai tyrimai dėl sunkių smurtinių nusikaltimų.

Apie kovą prieš smurtą šeimoje ir čia iškylančias problemas antradienį diskutuota Vilniaus miesto vyriausiame policijos komisariate prasidėjusiame tarptautiniame seminare.

Smurto auka į teismą turi kreiptis pati

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo teisėjas Olegas Šibkovas įsitikinęs, jog šiuo metu ribojamos nukentėjusių nuo smurto asmenų galimybės kreiptis į teismą.

“Panaikinus ikiteisminį tyrimą ir valstybinį kaltinimą smurto šeimoje bylose, įstatymo leidėjas iš esmės palieka nukentėjusįjį asmenį be teisinės pagalbos”, - sako O. Šibkovas.

Lietuvoje nauji Baudžiamojo proceso ir Baudžiamasis kodeksai įsigaliojo nuo 2003 metų gegužės 1 dienos, ir juose tuomet buvo numatyta, kad smurtas šeimoje tiriamas ikiteisminio tyrimo tvarka. Tačiau tepraėjus pusantro mėnesio, ši nuostata panaikinta, ir asmenys, patiriantys smurtą šeimoje, turi patys ginti savo pažeistas teises ir patys kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Tad pagal dabar galiojančius įstatymus, šeiminio smurto auka turi pati surinkti pirminius įrodymus, įvardyti kaltąjį asmenį, suformuluoti kaltinimą, visa tai surašyti skunde ir tokį skundą perduoti teismui.

Tuo tarpu įprastose bylose užtenka parašyti pareiškimą ir šis pareiškimas tiriamas policijos.

Teisėjas pasakojo, kad per pastaruosius trejus metus Vilniaus miesto 3- jame apylinkės teisme nebuvo nagrinėta nė viena byla, susijusi su smurtu šeimoje.

Tai teisėjas aiškina smurto aukų psichologine būsena, materialine priklausomybe nuo smurtautojo. Pasak jo, kreiptis į teismą vengiama bijant ir dėl vaikų saugumo.

Be to, pastebi O. Šibkovas, skundą padavusi smurto auka dažnai yra priversta ir vykstant teismo procesui gyventi su skriaudiku.

Teismą pasiekusi byla pradedama taikinimo posėdžiu. Teismui pasiūlius šalims susitaikyti, teisėjas regi dvi išeitis: skriaudikas dar labiau smurtaus ir vers nukentėjusiąją pusę atsiimti skundą, arba nustos smurtauti, ir auka, nenorėdama jam blogo, taikysis ir atsiims skundą.

“Auka dažniausiai taip bijo smurtautojo, kad nesiskundžia, be to, dažnai net nežino, kur skųstis”, - pastebi teisėjas O. Šibkovas.

Ragina nebijoti skųstis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Ingrida Mikėnaitė pritaria pastebėtiems įstatymų trūkumams, tačiau patiriančius smurtą šeimoje ragina nebijoti kreiptis į policiją ir skųstis teismui.

Pasak I. Mikėnaitės, pagrindinis klausimas – kaip informaciją apie socialinę, teisinę ir materialinę pagalbą pateikti smurto aukoms, kad jos žinotų, kur kreiptis. Ji pataria nepamirštmi kitų tarnybų, veikiančių šalia teisėsaugos, pareigų.

Paklausta, kur asmeniui, šeimoje patiriančiam smurtą, kreiptis pagalbos, prokurorė pirmiausia nurodo policiją.

“Be jokios abejonės, vistiek lieka policija. Bet kokiu atveju, jeigu baudžiamasis procesas ir nebūtų pradėtas, žmogus bent jau gautų informacijos”, - sako I. Mikėnaitė.

Ji priduria, kad vien policijos iškvietimo užfiksavimas vėliau gali turėti pakankamai įtakos.

“Idealu būtų, kad pirmą kartą atvykęs pareigūnas, net ir suvokdamas, kad teisine prasme nieko padėti negali, galėtų suteikti informaciją, veikti kartu su socialiniu darbuotoju. Auka vėliau jau turėtų informacijos, kur kreiptis smurtui pasikartojus. Ir jeigu jam būtų žmogiškai išaiškinta, kad policija, deja, konkrečiai tokiu atveju padėti negali, bet gali padėti kitos pagalbą teikiančios institucijos, gal tada ta problema nebūtų tokia aktuali”, - svarstė prokurorė.

Naują brūkšnį apsaugant smurto aukas brėš Seimas

Šių metų sausį LR Konstitucinis teismas, išnagrinėjęs užklausimą dėl Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių, reglamentuojančių privataus kaltinimo bylų procesą, atitikimo Konstitucijai, išaiškino, kad minėtos normos neprieštarauja Konstitucijai.

Tačiau nutarimo aprašomojoje dalyje Konstitucinis teismas konstatavo, kad beveik visos normos, reglamentuojančios šį privataus kaltinimo procesą, turi būti tobulintinos žymiai plačiau apibrėžiant privataus kaltinimo bylų procesą ir kartu didinant prokuroro vaidmenį šiose bylose.

Šiuo metu Seime yra įregistruota Baudžiamojo kodekso 140 str. pataisa, kuria siūloma smurtą prieš šeimos narį išskirti kaip atskirą veiką ir ją tiriant pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal liberalcentristų pateiktą pataisą smurtas šeimoje bus tiriamas policijos dalyvaujant prokuratūrai, ir tik tada byla bus perduodama teismui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„MG Baltic“ byla. Apie blogus žurnalistus, „lepšę iš tarnybos“ ir prarastus milijonus (29)

Ambicingi planai vaizdingoje sostinės vietoje statyti daugiabučius namus ir iš to uždirbti...

Vaikų globėjo kaukė slėpė siaubingą potraukį: ragina atsipeikėti visus (57)

Žinomo klaipėdiečio, įtariamo vaikų tvirkinimu, sulaikymas apnuogino opią problemą: Lietuvoje...

Automobilių priežiūra: yra viena išimtis iš taisyklės (12)

Visų automobilių gamintojai nustato intervalus, kas kiek laiko ar kiek kilometrų nuvažiavus reikia...

„MG Baltic“ kreipėsi į teismą dėl Bako paskleistų ir „neatitinkančių tikrovės“ teiginių (17)

Koncernas „ MG Baltic “ antradienį kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Seimo...

JAV pasitraukė iš JT Žmogaus teisių tarybos papildyta 08.30 (73)

JAV traukiasi iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos, antradienį vakare pareiškė...

„Mano eksperimentas“ – išbandė 300 skirtingų pomidorų rūšių, kaip pasirinkti (2)

Vilniuje gyvenančiai Svetlanai pomidorų auginimas – neatsiejama gyvenimo dalis. 250 skirtingų...

Tobuliausias gyvūnas: ištvėrė ne vieną masinį išnykimą ir neabejotinai pragyvens žmoniją (23)

Tvirčiausias pasaulio gyvūnas nėra koks dramblys ar raganosis. Tai – pusės milimetro dydžio...

Egidijus Dragūnas apie santykius su modeliu Kotryna Kozlovaite: mes tikrai susituoksime (39)

Praėjusią savaitę DELFI redakcijoje viešėjęs grupės „Sel“ lyderis Egidijus Dragūnas...

Rusijos rinktinės stratego mintys apie čempionų titulą ir sirgalių šėlsmas Maskvos centre (63)

Futbolo spektaklis ir šventė tęsiasi – po Rusijos rinktinės pergalės prieš Egiptą antradienį...

Kas nutiktų, įpylus stiklinę acto į kriauklę, arba – beribės pigios priemonės galimybės (31)

Buityje dažni nedideli nemalonumai, kuriuos norisi greičiau pašalinti. Užsikimšo kriauklė,...