Atleidimas iš darbo, atlyginimo sumažinimas, skyrybos – dėl įvairių įvykių tenka keisti įprastą šeimos gyvenimą. Peržiūrime išlaidas, kažko nebegalime leisti sau ar vaikams, tai skausminga.
Pokalbį šia nelengva tema su vaiku geriau pradėti, kai kiek atlėgs pirmosios stiprios emocijos. Vaikai, ypač maži, jautriai reaguoja į mūsų nuotaikas, juos greičiau išgąsdins mūsų intonacija, nei turinys.
Paklauskite savęs: „Ko šiuo metu labiausiai bijau? Kas blogiausio gali atsitikti, jei situacija greitu laiku nepasikeis?“ Tada bus lengviau įvertinti problemos dydį, juk permainų baimė, nepasitikėjimas savimi trukdo mums objektyviai įvertinti situaciją. Vaikus gąsdina ne gyvenimo suprastėjimas, o visų pirma tėvų liūdesys ir bejėgiškumas.
Jie gali praleisti vasarą vasarnamyje arba palaukti naujo mobiliojo, tačiau jiems sunku, jei negauna iš tėvų paramos, kurios tikisi. Kalbėkite ramiai, sąžiningai, tada vaikus bus lengviau suvokti, kad padėtis nemaloni, bet ne katastrofiška. Kartu su paaugliu aptarkite, kaip dabar tvarkysite šeimos biudžetą ir koks turės būti kiekvieno indėlis.
Tiesa, ir ikimokyklinukui reiki paaiškinti, kokių pomėgių reikės atsisakyti, o kokie liks. Vaikai labai brangina mūsų pasitikėjimą, jie didžiuosis, jausdamiesi visateisiais bendro reikalo dalyviais.
Vaikui svarbu žinoti, kad tėvai aktyviai reaguoja į įvykį. Permainos į gera pačios neįvyksta, reikia veikti, o ne nusiminti ar visiškai save apriboti.
Tėvas neteko darbo, tačiau ieško kito, o pasikeitusias aplinkybes laiko ne pražūtimi, o iššūkiu, galimybe veikti kažką kita, galbūt netgi imtis įdomesnės veiklos. Vaikų ramybė dėl rytdienos priklauso nuo mūsų nuostatų ir poelgių, o ne nuo mėnesinio atlyginimo.
