Tai, kaip prisimename ir atpasakojame savo istorijas, turi didelės įtakos mūsų asmenybėms ir santykiams. Šios istorijos dažnai lemia mūsų likimus. Labai šaunu, jei per daug nenutoldami nuo tiesos sugebame naujai interpretuoti savo skausmingas patirtis ir vaikystės traumose ar išdavystės skausme įžvelgiame kažką pozityvaus.
Be to, žinokite, kad net iš pažiūros tobulame gyvenime būna skausmingų patirčių, kurias naudinga perpasakoti iš naujo.
Nustokite kaltinti, pakeiskite požiūrį
Mes negalime pakeisti savo praeities, bet galime pakeisti savo ateitį. Kad taip įvyktų, turime nustoti kaltinti savo motinas, tėvus, seseris, brolius, buvusius vyrus, žmonas ir mylimuosius. Baimė ir pyktis – tai spąstai, kurie neleidžia mums mėgautis gyvenimu.
Patarimai, kaip perrašyti savo gyvenimo istoriją
Keistis yra sunku. Bet jei norime nustoti kartoję „gyvenime neatleisiu!“ ar „toks jau esu“, privalome pakeisti požiūrį. Svarbiausia – kiek įmanoma vengti negatyvumo.
Prisiminkite savo vaikystę, paauglystę, savo meilės istoriją... Nebandykite nieko pagražinti. Tada pagirkite save, kad nepalūžote, nors buvo labai sunku!
Papasakokite sau savo istoriją iš aukos pozicijos. Jūsų tėvas kaltas dėl to, kad negalite rasti meilės. Mama – dėl to, kad nemokate parodyti šiltų jausmų. Jus traukia netikę vyrai, nes toks buvo jūsų pirmasis vaikinas.
O dabar perrašykite savo istoriją iš kito požiūrio taško. Mes visada prisimename įvykius kiek kitaip, nei iš tiesų buvo. Kodėl jų neprisiminus taip, kad įgautumėte stiprybės ir jėgų?
Suteikite naują prasmę šiems Marko Tveno žodžiams: „Kuo labiau senstu, tuo aiškiau prisimenu dalykus, kurie niekada neįvyko.“
Galbūt bėgant laikui jums vis geriau sekasi neigiamuose dalykuose įžiūrėti kažką pozityvaus ir prisileisti laimę? Ar tai veiksminga? Pabandykite ir pažiūrėkite.
