Kokiame amžiuje jau galima aiškinti, kad tėtis kitoks, va, čia tėčio gyvenimo draugas ir pan. O gal toks pasirinkimas tik žalotų vaikus? Iš tiesų, norime savo vaikams paties geriausio, dėl to kalbamės, ieškome informacijos, bet jos labai trūksta... Gal Jūs galėtumėte patarti, koks tinkamiausias mūsų, kaip tėvų, elgesys būtų tokioje situacijoje?

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAI TĖVAS GĖJUS

Atsakyti į jūsų klausimą galima tik atsižvelgus į papildomas aplinkybes.

Pirmiausiai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į klausimą „O gal toks pasirinkimas žalotų vaikus?“ Jei jūs turite omenyje, kad sužinoję, jog tėtis - gėjus, jūsų vaikai gali patys tapti gėjais, tai yra netiesa. Lytinė orientacija nėra išauklėjama per tėvo pavyzdį.

Jei jūs turite omenyje, kad „sužinoję, kad tėvas - gėjus, vaikai patirs psichologinę traumą ir išprotės, taps neurotiškais, nepilnaverčiais“- tai yra tiesa tik labai aiškiomis aplinkybėmis - jei jie gyvens homofobiškoje visuomenėje.

Tarkime, Vakarų Europoje homoseksualumas yra vienas iš normos atmainų, dėl to vaikai gali nuo pat mažens žinoti, kad tėtis ar mama turi „draugą“ ar „draugę“. Ir tai nenumenkina nei tėčio ar mamos, nei jų pačių. Jei jūs gyvenate šalyje, miestelyje, rajone, kur „visus pydarus muša“, žinoma, kad jiems bus labai gėda dėl savo tėčio ir nesaugu vaikščioti gatvėmis.

Todėl jums reikia įvertinti, kokioje aplinkoje jūs auginate vaikus ir kur ruošiatės gyventi. Lietuvoje pakanti, tolerantiška atmosfera tik kuriasi, ir gyvenant tam tikrose vietose geriau neafišuoti savo netradicinės lytinės orientacijos. Vaikai kada nors paklaus, kodėl jūs išsiskyrėte su tėčiu, ir jūs galėsite pasakyti: jis susirado kitą. O kas tas kitas, ne taip ir svarbu. Galbūt kada nors jūs pasakysite vaikams: „Jis išėjo ne pas kitą moterį, o pas kitą vyrą“. Kada tai pasakyti? Tada, kai jie paklaus.

Iki tol vaikams labai gerai žinoti, kad tėtis jais rūpinasi, ir gali matytis su jais. O kaip tai paveiks juos? Nemaža dalis motinų tokiomis aplinkybėmis bijo, ar tėtis gėjus „nepagadins“ jų vaikų. Psichologiniai stebėjimai rodo, jog berniukus neurotizuoja, trikdo jų lytinę tapatybę atvirkštinis dalykas - perdėtas auginimas moteriškoje aplinkoje, skatinimas moteriško berniuko elgesio.

Jei pradinukas vis dar mieliau žaidžia su lėlėmis ir rengiasi mergaitiškai, vengdamas berniukų, jam galima padėti skatinant jo berniukiškus žaidimus. Ir jei nepaisant savo orientacijos, jūsų vyras elgiasi vyriškai, jis gali labiau padėti jūsų vaikams tapti vyrais, nei labai teisinga, bet vis dėlto moteriška moteris.

Todėl kitas dalykas, kurį jums reikia įvertinti - kaip reiškiasi jūsų vyro homoseksualumas. Jei tai - tik potraukis, tik subjektyvus jausmas, jūsų vyro išvis nereiktų vadinti „gėjumi“.

Homoseksualumas - normalaus seksualumo dalis, nemažą dalį visiškai normalių vyrų ir moterų epizodiškai gali traukti prie savo lyties atstovų, o priešpaauglystėje tai išvis natūrali vystymosi stadija.

Jei jūsų vyras šalia potraukio moterims dar jaučia aktyvų potraukį vyrams, jo nereikia skubėti vadinti gėjumi. Ir nereikia sakyti vaikams, kad jis gėjus. Galima pasakyti, kad „jis turi draugą“. Ir pasakyti tai galima bet kuriame amžiuje.

Gėjus - tai tapatybė, tai daugiau negu potraukis, tai savęs priskyrimas prie tam tikros grupės, su savo ideologija, elgesiu, gyvenimo būdu ir priešpastatymu savęs kitiems - „natūralams“. Kai kurie gėjai, be to, kad jie yra gėjai, dar ir elgiasi moteriškai, t.y. dar yra transvestitai, ir jų santykiai su berniukais yra komplikuotesni, nes tėčio kitoniškumo tuomet neįmanoma nuslėpti. Tuomet nėra kitos išeities, kaip paaiškinti vaikams tiesą, apsaugojant juos nuo neapykantos.

Jei jūsų vyras aktyviai dalyvauja gėjų judėjime, palaiko išskirtinius ryšius su gėjais, siekia išvažiuoti į šalį, kur gėjai yra išsikovoję daug teisių - tuomet nėra prasmės to slėpti, ir vaikams galima pasakyti: “tėtis- gėjus“. Ir tuomet reikia paaiškinti jiems, kad pasaulyje būna įvairių žmonių. Ir jei jūs - tikinti, tuomet galima pasakyti, kad Dievas sukūrė žmones labai skirtingus.

O jei kas nors vaikams aiškintų, kad yra kitaip, tai tie, kurie aiškintų, nelabai įdėmiai skaitė Šventąjį raštą. Jame, tarkime, istorijoje apie sunaikintus miestus Sodomą ir Gomorą bei kai kur kitur, smerkiamas ne homoseksualumas (jis buvo paplitęs ne tik Antikos laikais, bet ir Senajame Izraelyje), o taip vadinama „sodomija“, į kurios sąvoką įtraukdavo dažniausiai santykius su gyvūnais, ir tik Viduramžiais šį kaltinimą pridėdavo prie kaltinimų burtais ir raganavimu, kad būtų pateisintas žmonių deginimas.

Tik inkvizitoriai sakydavo „jis ne tik buria, bet dar sangulauja su vyrais“ – taip skatindavo žmonių neapykantą. Vargu ar Dievas, galima paaiškinti vaikams, būtų toks kvailas ir žiaurus, kaip kai kurie žmonės. Vieni jo tvariniai - juodaodžiai, kiti - raudonodžiai ar geltonodžiai, treti - baltaodžiai. Vieni gyvena su kita lytimi, kiti - su sava lytimi. Vieni yra maži, kiti - dideli. Ir vieni žmonės, ir kiti gali draugauti. Tėtis - iš tų, kurie gyvena su kitais vyrais.

Toks požiūris palengvintų jūsų vaikų prisitaikymą prie pasaulio. Juk pasaulis darosi labai globalus, labai maišytas. Ir sektantiškos pažiūros „mes esame teisingi ir geri, o kiti - neteisingi ir blogi“- nors ir skamba labai raminančiai, bet apsunkina gyvenimą šiuolaikiniame pasaulyje. Ir tai nereiškia, kad šiuolaikinis pasaulis - labai paprasta, aiški ir suprantama vieta gyventi.

Jums būtų kur kas paprasčiau auklėti vaikus, jei jie augtų paprastoje, aiškioje visuomenėje. Galbūt ištekėjusi antrą kartą už įprastinės orientacijos vyro, jūs supaprastinsite savo vaikų gyvenimą. Jie tik turės „du tėčius“. Ir jei jūs padėsite vaikams priimti, kad taip gali būti, tai tik su viena sąlyga - kai pati priimsite šį faktą.

Jei pasaulis neatitinka mūsų reikalavimų, mūsų lūkesčių, mūsų idealų - tai ką vertėtų keisti - pasaulį ar mūsų požiūrį į jį? Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso tai, kas per žmogus esate jūs pati. O nuo to, kas esate jūs, priklauso ir tai, kas yra jūsų vaikai.

Sėkmės jums.
Olegas Lapinas

Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)