aA
Vaikų saugumas – fizinis, psichologinis, emocinis – visų suaugusiųjų rūpestis ir pareiga. Saugia aplinka ir vaikų saugaus elgesio įgūdžiais turėtų rūpintis visos institucijos be išimties: šeima, darželis ar mokykla, stovyklos, būreliai, vaikų sveikatą ir gerovę saugančios tarnybos.
© Shutterstock

Šis, esminis poreikis, kartu su fiziologiniais poreikiais – kvėpuoti, valgyti, miegoti – yra būtina sąlyga kitoms veikloms sėkmingai vystytis – mokytis, bendrauti, kurti, realizuoti savo gebėjimus.

Kaip padėti vaikams jaustis saugiai?

Taisyklės. Visiems žinomos ir aiškios taisyklės padeda išvengti nežinios ir chaoso. Jas susikurti ar bent aptarti reikėtų kartu su vaikais ar jų tėveliais. Patys dalyvavę taisyklių kūrime bendruomenės nariai noriau jų laikysis. Taip pat nereikėtų pamiršti įsivardinti, kas laukia pažeidusiųjų taisykles, pvz., jei mokykla pasisako prieš patyčias, reikėtų aptarti, kas laukia tų vaikų, kurie užgaulios kitus ir elgsis nepagarbiai.

Suaugusiųjų ramybė. Kalbėdami su vaikais apie saugumą auklėtojai, mokytojai ar tėveliai turėtų patys išlikti ramūs. Niekas taip negąsdina vaikų, kaip pasimetę suaugusieji. Nuraminti vaikams kartais užtenka tiesiog pasakyti, jog esame saugūs, galime kvėpuoti, galvoti, todėl išeitį tikrai rasime.

Pastebėti kiekvieną. Svarbu ne tik stebėti vaikų tarpusavio bendravimą, bet prireikus padėti jiems spręsti tarpusavio santykių problemas. Kiekvienam vaikui bet kuriuo metu turėtų būti prieinamas nors vienas suaugęs žmogus – mokytojas, klasės auklėtojas, mokyklos psichologas ar socialinis darbuotojas – specialistas, kuriuo jis pasitikėtų ir su kuriuo galėtų privačiai pasikalbėti.

Rutina ir ritualai. Įpročiai, papročiai, tradicijos, kasdieniniai ritualai taip pat suteikia ramybės jausmą net ir neramiu metu. Verta juos susikurti ir jų laikytis. Ritualai gali būti labai paprasti, pvz., netoli įėjimo į klasę galima pastatyti „Nerimo dėžutę“, į kurią būtų metami lapeliai su įvardintais rūpesčiais ir baimėmis. Manoma, jog užrašytos baimės tampa nebe tokios baugios arba apskritai apie jas pamirštame.

Gera atmosfera ir bendrumo jausmas klasėje. Patariama skirti atsakingus asmenis už gerą nuotaikos kūrimą. Kasdien vis kitus. Jų pareiga – atidžiai stebėti kitų pastangas ir negailėti jiems komplimentų. Visiems mums reikia pasijusti pastebėtais ir įvertintais. Ši, iš pirmo žvilgsnio keista pareiga, ilgainiui padeda išmokti vaikui pastebėti ir išsakyti teigiamus dalykus aplinkiniams.

Mokytojams taip pat vertėtų atidžiau stebėti kiekvieno vaiko individualius pasiekimus ir nepagailėti pagyrų. Taip pat reikėtų padėti vaikams išsikelti iššūkius ir padėti juos įveikti, atrasti ir taikyti individualius mokymosi būdus. Tai didina vaikų akademinio saugumo jausmą ir mokymosi motyvaciją.

Saugumo jausmą kurti padeda bendros patirtys – šventės, ekskursijos, kitos veiklos ir jų aptarimai, bendras įspūdžių fiksavimas klasės tinklaraštyje.

Susitikimai, pokalbiai su specialistais. Artėjant vasaros atostogoms, kai laisvo laiko daug, o suaugusiųjų priežiūros mažai, verta vaikams susitikti su saugumą prižiūrinčiais pareigūnais. Policininkai, gaisrininkai, saugaus eismo specialistai, kriminalistai, gelbėtojai, kiti pareigūnai pasirengę pagelbėti mokytojams, šeimai, vaikams. Jie papasakos daug naudingos informacijos ir praplės vaikų suvokimą apie saugumą, nes tėvai ar mokytojai vaiko saugaus elgesio įgūdžius paprastai formuoja tik savo pavyzdžiu. Kuo vaikai daugiau žinos apie tai, kaip saugiai elgtis kelyje, vandenyje ar prie vandens, kur kreiptis nelaimės atveju ar norint išsikviesti pagalbą, tuo, geriau.

Apie saugumą reikia kalbėti kuo daugiau, nes tai padeda išvengti nelaimių, todėl Lietuvos vaikų ir jaunimo centras gegužės 31 dieną, Vaikų gynimo dienos išvakarėse, organizuoja saugumo įgūdžiams ugdyti skirtą renginį „Mano vasara saugi“, rašoma pranešime spaudai. Šiame renginyje kartu su pareigūnų prisistatymais vyks ugdymo specialistams skirta konferencija „Saugumo garantija. Kas ją gali suteikti?“ Taip pat susirinkusiųjų lauks gausybė aktyvių, kūrybinių, pažintinių užsiėmimų, atvirų ir nemokamų, kuriuose neformaliojo švietimo pedagogai, stovyklų organizatoriai papasakos, kaip padėti vaikams saugiai realizuoti save meno ir sporto veiklose, vasaros stovyklose.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kviečia nepamiršti, kad nuo mūsų, suaugusiųjų, dėmesingumo ir jautrumo labai priklauso, kaip jaučiasi, elgiasi, kokias vertybes ir gebėjimus ugdosi mūsų vaikai.
Artėjant vaikų gynimo dienai svarbiausias dalykas, kurį galime padaryti, tai išmokinti juos jaustis ir gyventi saugiai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Praėjo 3 metai, kol Kornelija išdrįso pasakyti, kas su ja vyksta: simptomai tokie baisūs, kad gyvenimui vietos nebelieka (9)

Dvigubas gyvenimas: vienas – išoriniame pasaulyje, kitas – kai lieki vienas su savimi. Daugybė...

Staigmena Vilniaus vairuotojams: greičio matuokliai Vakariniame aplinkkelyje ėmė veikti kitaip (82)

Prie Vilniaus Vakarinio aplinkkelio eismo tvarkos įpratę vairuotojai sulaukė staigmenos. Trys...

Slaptos policijos operacijos užkulisiai – kaip buvo sulaikytas ginkluotas narkotikų prekeivis (72)

Ką jaučia pareigūnai, kurie privalo sulaikyti ginkluotą ir nelabai ką prarasti turintį...

Po įspūdingo mūšio Adomaitis priekaištavo LKL: suprantu, tai verslas, bet kur tada prioritetai (36)

Vilniaus „Rytas“ (4/5) antradienį vakare ne tik įveikė Bursos „Tofaš“ komandą (4/5),...

Lietuvą pasiekė šaltesni orai – saulė švies, bet nešildys (3)

Ankstų trečiadienio rytą bus ne tik slidu, bet ir šaltoka, daugelyje rajonų temperatūra sieks...

Už borto – Amsterdamo auksiniai berniukai ir Milano vilkai (1)

Praėjusiame sezone UEFA Čempionų lygos pusfinalį pasiekęs ir Europą atakuojančiu futbolu...

Giedrius Drukteinis

29 Volstryto maklerio taisyklės (1)

„Tas, kas žino, nesako. Tas, kas sako, nežino“, – mėgo kartoti ilgametis legendinio Volstryto...

Dėl vieno įspūdingiausių gamtos objektų skambina pavojaus varpais: vaizdas graudus (13)

Viktorijos krioklys , kur Pietų Afrikos Zambezės upė 100 metrų krinta žemyn į plyšį...

5 kavinių ir restoranų gudrybės, kurios kenkia mūsų organizmui (9)

Absoliutus sąžiningumas verslo pasaulyje – reiškinys retesnis, nei norėtųsi. Dauguma...