Kaip teks ruoštis dabartiniams moksleiviams, jeigu dalis abiturientų, tėvų ir pedagogų pasipiktino reikalavimu argumentuoti tokias temas? Pabandykite išspręsti panašią samprotavimo užduotį, kurią atlikti šiuolaikiniai moksleiviai mokosi jau nuo penktos klasės.
Leidyklos „Šviesa“ metodininkė ir lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Danutė Visockienė pranešime spaudai atkreipia dėmesį, kad moksleivių tėvai tokių užduočių savo mokyklos laikais galėjo ir neatlikti, todėl iš pradžių gali nustebti.
„Kartais išimta iš konteksto užduotis gali pasirodyti neaiški ar pernelyg kebli. Tačiau nuosekliai besimokantiems mokiniams sunkumų nekyla, nes užduotys atitinka nagrinėjamas temas ir primena tai, ką jie jau darė klasėje. Dažniausiai pirmiausia aptariama faktinė informacija. Vėliau tai, kas išmokta, pritaikoma naujose situacijose. Kai kurie žinių elementai gali būti sąmoningai praleidžiami, kad mokinys mokytųsi mąstyti, sietų žinomus ir nežinomus dalykus, gebėtų ne tik atpažinti, bet ir paaiškinti, kritiškai įvertinti, teikti išvadas ar sukurti ką nors nauja“, – sako D. Visockienė.
Siūlome išbandyti, kaip atliktumėte šias penktokams skirtas serijos „Atrask“ lietuvių kalbos pratybų užduotis iš temos „Pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo pastraipos“, jei nežinotumėte konteksto, temos, užduoties tikslo?
Ar ši užduotis pasirodė sudėtinga ir nesuprantama? Mokytoja D. Visockienė pastebi, jog prieš tai susipažinus su viso skyriaus, skirto tekstui kurti, medžiaga ar atlikus daugiau praktinių pastraipos kūrimo užduočių, ši užduotis vaikams yra nesunkiai įveikiama.
„Samprotavimo užduotys lavina gebėjimą atpažinti teksto tipą, rasti teiginį, jį pagrindžiančius argumentus, pačiam sugalvoti apibendrinimą ir padaryti išvadas. Tai ypač svarbu tam, kad mokiniai išmoktų tinkamai, aiškiai, logiškai ir nuosekliai dėstyti mintis kurdami tekstą patys.
Be to, klausantis ar skaitant, siekiant suprasti, ką norima pasakyti, ugdomas kritinis mąstymas, padedantis pastebėti ar išvengti manipuliavimo“, – teigia D. Visockienė.
Pasak jos, visų šių dalykų mokinys mokykloje mokosi sistemingai. Reikalingos medžiagos jis randa vadovėlyje ir pratybų sąsiuvinyje ar užrašuose. Todėl klausimų, kaip atlikti tokią užduotį, jam gali kilti mažiau nei mamai ar tėčiui, besistengiančiam padėti atlikti namų darbus.
Štai kaip užduotis atliko penktokė Milda (vardas pakeistas) ir kokį skyrelį mokykloje ji nagrinėjo prieš atlikdama namų darbus.
Lietuvių kalbos vadovėlio penktai klasei iš serijos „Atrask“ (leidykla „Šviesa“) ištrauka, padėjusi mokinei nesunkiai išspręsti minėtąją užduotį:
