aA
Moksleiviai jau grįžo mokytis, o mokytojai ir tėvai dar prisimena per egzaminų sesiją kilusius ginčus dėl lietuvių kalbos brandos egzamino ir jame pateiktų samprotavimo užduočių apie ramybę ir žmogaus kilmę.
Kaip išspręstumėte penktokams skirtą samprotavimo užduotį?
© Vida Press

Kaip teks ruoštis dabartiniams moksleiviams, jeigu dalis abiturientų, tėvų ir pedagogų pasipiktino reikalavimu argumentuoti tokias temas? Pabandykite išspręsti panašią samprotavimo užduotį, kurią atlikti šiuolaikiniai moksleiviai mokosi jau nuo penktos klasės.

Leidyklos „Šviesa“ metodininkė ir lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Danutė Visockienė pranešime spaudai atkreipia dėmesį, kad moksleivių tėvai tokių užduočių savo mokyklos laikais galėjo ir neatlikti, todėl iš pradžių gali nustebti.

„Kartais išimta iš konteksto užduotis gali pasirodyti neaiški ar pernelyg kebli. Tačiau nuosekliai besimokantiems mokiniams sunkumų nekyla, nes užduotys atitinka nagrinėjamas temas ir primena tai, ką jie jau darė klasėje. Dažniausiai pirmiausia aptariama faktinė informacija. Vėliau tai, kas išmokta, pritaikoma naujose situacijose. Kai kurie žinių elementai gali būti sąmoningai praleidžiami, kad mokinys mokytųsi mąstyti, sietų žinomus ir nežinomus dalykus, gebėtų ne tik atpažinti, bet ir paaiškinti, kritiškai įvertinti, teikti išvadas ar sukurti ką nors nauja“, – sako D. Visockienė.

Siūlome išbandyti, kaip atliktumėte šias penktokams skirtas serijos „Atrask“ lietuvių kalbos pratybų užduotis iš temos „Pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo pastraipos“, jei nežinotumėte konteksto, temos, užduoties tikslo?

Ar ši užduotis pasirodė sudėtinga ir nesuprantama? Mokytoja D. Visockienė pastebi, jog prieš tai susipažinus su viso skyriaus, skirto tekstui kurti, medžiaga ar atlikus daugiau praktinių pastraipos kūrimo užduočių, ši užduotis vaikams yra nesunkiai įveikiama.

„Samprotavimo užduotys lavina gebėjimą atpažinti teksto tipą, rasti teiginį, jį pagrindžiančius argumentus, pačiam sugalvoti apibendrinimą ir padaryti išvadas. Tai ypač svarbu tam, kad mokiniai išmoktų tinkamai, aiškiai, logiškai ir nuosekliai dėstyti mintis kurdami tekstą patys.

Be to, klausantis ar skaitant, siekiant suprasti, ką norima pasakyti, ugdomas kritinis mąstymas, padedantis pastebėti ar išvengti manipuliavimo“, – teigia D. Visockienė.

Pasak jos, visų šių dalykų mokinys mokykloje mokosi sistemingai. Reikalingos medžiagos jis randa vadovėlyje ir pratybų sąsiuvinyje ar užrašuose. Todėl klausimų, kaip atlikti tokią užduotį, jam gali kilti mažiau nei mamai ar tėčiui, besistengiančiam padėti atlikti namų darbus.

Štai kaip užduotis atliko penktokė Milda (vardas pakeistas) ir kokį skyrelį mokykloje ji nagrinėjo prieš atlikdama namų darbus.

Lietuvių kalbos vadovėlio penktai klasei iš serijos „Atrask“ (leidykla „Šviesa“) ištrauka, padėjusi mokinei nesunkiai išspręsti minėtąją užduotį:

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Rusišką vakciną Vengrija įsivežė neatsitiktinai: kyla rimtų klausimų (67)

Kol pasaulyje vyksta „vakcinų lenktynės“, bandant kuo greičiau rasti būdą, kaip užsitikrinti...

Butų perpardavinėtojas papasakojo, kaip atrodo jo darbas ir kiek iš to uždirba (137)

Liaudiškai vadinamas „pirikūpas“ arba perpardavinėtojas – kaip atrodo tokio žmogaus darbas?...

Emigranto spąstuose – trys Lietuvos bankai: atsiskaitinėjo su tuščiomis ir net užblokuotomis kortelėmis (295)

Į Norvegiją emigravęs ukmergiškis sugebėjo pergudrauti tris Lietuvoje veikiančius bankus –...

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga (408)

Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos...

Preliminarūs duomenys: koronavirusu per parą užsikrėtė dar daugiau nei 2 tūkst. žmonių, mirė – 11 (402)

Statistikos departamentas paskelbė preliminarius užsikrėtimo koronavirusu duomenis už...

Peršalęs vairuotojas nebeužuodė nė česnako – iškart įtarė blogiausia (22)

Pats geriausias vaistas – gera nuotaika, saviironija ir juokas. Jei numirsi linksmas, būdamas...

Ši rykštė vaikams kerta labai skaudžiai: liūdnos pasekmės gali lydėti visą gyvenimą (14)

Vaikų patyčios – problema, kuri liečia ne tik patyčiose dalyvaujančius vaikus, bet ir kitus...

„Kažką pamakaluojam“ nustebino ir Kesminą: futbolo rinktinė nebėra didžiausia Lietuvos gėda (155)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė penktadienį Vilniuje 76:80 sensacingai nusileido Danijos...

Kablys. Su fideriu vėlyvą rudenį – rezultatai gali pranokti lūkesčius (1)

Orams vėstant dauguma meškeriotojų, iki tol gaudžiusių karšius ir kitas „taikias“ žuvis,...

Garsų artistą vadino „didžiausiu visų laikų medicininiu stebuklu“: gimė su 3 kojomis, 16 pirštų ant 4 pėdų ir 2 lyties organais (40)

Frankas Lentini buvo vienas garsiausių XX amžiaus pradžios cirko artistų. F. Lentini, gimęs su...

|Maža didelių žinių kaina