aA
Vaikai užauga ir palieka gimtuosius namus, kuria savarankišką gyvenimą. Dauguma tėvų skausmingai išgyvena išsiskyrimą su atžalomis. Kokias emocijas tėvams kelia ištuštėję namai, su kokiomis psichologinėmis problemomis jie susiduria, kalbamės su psichologe Vilma Vėlyviene.
© Shutterstock nuotr.

- Ar sunku „nukirpti virkštelę“ antrą kartą – kai suaugę vaikai palieka namus?

- Kai jauni žmonės išeina iš namų, gyvenimas jiems tik prasideda, o nepriklausomybės jausmas svaigina. Nuo šiol tik jie patys bus atsakingi už save: pagaliau pradės gyventi savarankiškai.
Mamoms ir tėčiams labai sunku suvokti, kad jų vaikas tapo suaugusiuoju. Dar sunkiau susitaikyti su tuo, kad šis suaugęs žmogus namie nuo šiol bus tik svečias.

Po daugybės rūpesčio metų paleisti vaiką iš savo glėbio sunku, bet vieną dieną tai tenka padaryti visiems tėvams. Reikia suvokti ir priimti savo vaikus kaip asmenybes, pasirinkusias savo gyvenimo kelią, suvokti ir susitaikyti, kad nauja karta nėra vien tik ankstesnės tąsa. Vaikai negali gyventi pagal nerealizuotas tėvų svajones.

- Kas sunkiau išgyvena šią situaciją – mama ar tėtis? Ar abu vienodai?

- Atrodo, tik vakar buvę maži, vaikai suauga, susiranda draugų, ir tėvai jiems tampa nebe tokie svarbūs. Psichologinį vaikų nutolimą nuo tėvų lydi fizinis išsiskyrimas – vaikai išvyksta mokytis ar dirbti į kitą miestą, kartais net į kitą šalį, veda ar išteka.

- Tėvai, ypač motinos, išgyvena sunkius psichologinio atsiskyrimo jausmus. Kadangi tradiciškai mūsų visuomenėje motinos labiau tapatinasi su vaikų augintojų vaidmeniu, tai laikoma specifiškai moteriška problema. Vis dėlto tai nereiškia, kad vyrai išgyvena mažiau. Ši problema psichologijoje net turi specialų pavadinimą – „tuščio lizdo“ sindromas.

- Kokių psichologinių atsiskyrimo problemų dažniausiai kyla?

- Regis, vaikas suaugo būtent tada, kai mama pajuto pagaliau perpratusi, kas yra motinystė, o jam palikus namus neturi kur šių žinių pritaikyti. Vaikas pradeda savarankišką gyvenimą ir rūpinsis pats savimi. Kuo dabar rūpinsis mama? Ji jaučiasi lyg netekusi motinos vaidmens. O juk daugeliui moterų jis kur kas svarbesnis už visus kitus gyvenimo vaid­menis: dukters, žmonos, draugės, darbuotojos. Todėl anksčiau save suvokusi kaip mamą, dabar jaučiasi taip, lyg būtų praradusi tapatybę.

Ypač stipriai atsiskyrimą nuo vaikų išgyvena motinos, visą gyvenimą paaukojusios savo atžaloms: nedirbusios ar dėl vaikų metusios darbą, karjerą. Motinos vaidmuo tokioms mamoms yra egzistencijos prasmė. Tapusios mažiau reikalingos, jos ypač skaudžiai išgyvena gyvenimo beprasmiškumo, nereikalingumo, vienatvės, tuštumos jausmus. Joms atrodo, kad gyvenimas jau praėjo, kad nieko prasmingo nebebus, tačiau iš tikro tai reiškia, kad reikia susitaikyti su vieno gyvenimo etapo pabaiga. Prasideda naujas etapas, kurio prasmė paaiškės ateityje.

- Kaip išmokti „paleisti“ užaugusius vaikus?

- Visos motinos žino, kad ta diena, kai su vaiku teks atsisveikinti, kada nors ateis. Tik dauguma stumia mintis apie šią dieną tolyn ir slapčia tikisi: „Dar negreitai.“ Kai lemtinga diena pagaliau išaušta, mama jaučiasi sutrikusi ir nepasirengusi. Todėl vaiko išvykimui iš namų reikia pradėti ruoštis iš anksto.

Galbūt jis šiemet baigia mokyklą, o rugsėjį jau iškeliaus studijuoti į kitą miestą? Jei iki rugsėjo dar daug laiko ir nereikia nerimauti iš anksto, galima pradėti save nuteikti tam, kad namuose vaiko greitai nebebus. Tuomet išsiskyrimo skausmą mama išgyvens lengviau, nes bus jam pasirengusi.

Naudinga nuo mažens skatinti vaikų savarankiškumą. Reikia leisti jiems daugiau laiko praleisti su draugais, be tėvų. Mama parodys gerą pavyzdį vaikui leisdama suprasti, kad ji taip pat turi savarankiško gyvenimo detalių, kuriomis nesidalija su niekuo. Tokios pamokos naudingos ir vaikui, ir mamai: jis mokosi savarankiškumo, mama mokosi prisitaikyti prie didėjančios jo nepriklausomybės.

Atsiskyrimo procesas (dar vadinamas separacija) prasideda anksti: vaikui žengus pirmą žingsnį, išlydėjus jį į darželį, mokyklą. Ne viena mama Rugsėjo 1-ąją, išleisdama savo dukrą ar sūnų, slapčia nubraukia ašarą. Ką reiškia liūdesys mamos širdyje atėjus naujam vaiko gyvenimo etapui? Ogi suvokimą, jog vaikas auga ir tolsta nuo tėvų šeimos, nors labai norisi, kad jis visada išliktų mažas ir gležnas – bijoma keistis, psichologiškai paleisti vaiką. Tai nereiškia, kad liūdėti išsiskiriant yra blogai. Problema atsiranda tada, kai šis procesas pernelyg ilgai užsitęsia, kai stabdomas vaiko (kartu ir savo) asmenybės vystymasis.

Norint pamatyti naują perspektyvą gyvenime reikia leisti sau „išgedėti“ atsiskyrimo nuo vaikų procesą. Daugelis sunkumų, problemų ir net ligų susiję su tuo, kad neleidžiama sau atsisveikinti su praėjusiomis fazėmis.

Deja, mamos, dažnai pačios to nepastebėdamos, stabdo vaikų atsiskyrimo procesą pabrėždamos savo skausmingus jausmus: „Aš liūdėsiu, jei tu kasdien nepaskambinsi“, „Aš negaliu užmigti, kai nežinau, kaip tau sekasi.“ Liūdinti motina kelia kaltės jausmą, o giliai viduje ir pyktį. Jei tai kartojasi dažnai, jaunas žmogus pradeda galvoti, kad jis blogas. Tik kaltė, deja, ne visada sulaiko tėvų namuose. Kartais tai paskatina drastiškai nutraukti emocinius santykius su tėvais, išvykti taip toli, kad nesiektų jų emocijos. Mamą toks vaiko elgesys priverčia labai kentėti, juo labiau kad ji nesupranta, kodėl taip atsitiko.

- Su kokiais jausmais turi susidoroti tėvai, kai suaugę vaikai palieka namus?

- Kai vaikas tampa suaugusiuoju, tėvams tai – lyg pranešimas apie naują gyvenimo etapą. Kas laukia toliau? Senatvė, vienatvė? Tėvai nerimauja dėl ateities, bijo, kad vaikui išvykus jie taps niekam nebereikalingi.

Nerimą kelia ir tai, kad reikia vėl mokytis save suvokti iš naujo. Anksčiau sutuoktiniai žinojo: jie – mama ir tėtis, o vaikui palikus namus jie vėl turi prisiminti, kad visų pirma jie – žmona ir vyras.
Šie tapatybės pokyčiai iš pradžių baugina, tačiau reikėtų pažvelgti į gyvenimą kitaip. Augindamos vaikus dauguma moterų apriboja savo pačių interesus ir svajones. Dabar, kai mažylis užaugo, metas prisiminti tai, apie ką anksčiau buvo svajota.

Jei vaikas išsikraustė iš namų visam laikui, neblogai būtų pertvarkyti jo kambarį. Tai apsaugos nuo melancholijos, kuri užplūsta vos į jį įėjus. Vaiko kambarį reikėtų paversti praktiška erdve – pavyzdžiui, tapymo studija. Atsiradus daugiau laisvo laiko, galima užsiimti visuomenine veikla, išmokti naujų dalykų. Puiki proga atnaujinti ryšį su sutuoktiniu (tikėtina, kad vaikų nutolimą ir vidinę tuštumą išgyvena ir jis), susirasti naujų draugų ar prisiminti senuosius.

- Kaip suaugusių vaikų išėjimas iš namų paveikia sutuoktinių santykius?

- Atsiskyrimas nuo vaikų yra gera proga tėvams vėl atsigręžti į savo gyvenimus. „Tuščio lizdo“ sindromui būdinga tai, jog gimdytojai turi susidoroti su nemažai kylančių jausmų: artėjančios senatvės, mirties, vienišumo baime, nerimu. Vaiko išėjimas iš namų yra didelis pokytis, kuris iškelia svarbiausius egzistencinius klausimus, vaikų auginimo metu neretai nuslopinamus, užmaskuojamus buities rūpesčiais, vaikų auklėjimo sunkumais ir pan. Šis sindromas aštriausiai pasireiškia namus palikus pirmam vaikui, o jei jų yra daugiau nei du, dar ir paskutiniajam.

Atžaloms išėjus iš namų sutuoktiniai neretai išgyvena krizes, nes jiems reikia iš naujo pamatyti vienas kitą kaip žmoną ir vyrą. Jie turi vėl susirasti naujų pareigų, grįžti prie visuomeninio gyvenimo, atkurti santykius su draugais, jei auginant vaikus visa tai buvo prislopinta.

Beveik visos šeimos išgyvena „tuščio lizdo“ sindromą vaikams palikus namus, tačiau labiausiai kenčia sutuoktiniai, save atidavę vien vaikų priežiūrai, asmeninius ir santykių sunkumus dangstę vaikų problemomis ar poreikiais.

- Kuo būna grįstas noras kontroliuoti jau kitur gyvenančią atžalą nors per atstumą?

- Pasitaiko atvejų, kai vaikui palikus namus tėvai negali su tuo susitaikyti ir nenori jo „paleisti“. Jų baimė būti nereikalingiems ir pamirštiems perauga į norą kontroliuoti savo „mažylį“ per atstumą.
Jei tėvai vaiką išleidžia iš namų, turi jį ir „paleisti“, tačiau kai kurios mamos nedovanoja savo vaikams laisvės net šiems išsikrausčius gyventi į kitą miestą. Suaugusiam vaikui būtina suteikti tiek laisvės, kiek jam jos reikia. Kuo labiau mama kišis į jo gyvenimą, tuo labiau jis nuo jos tols.

Žinoma, mama vaiko pasiilgsta, nori jį matyti ir jo balsą girdėti kuo dažniau: juk buvo įpratusi su juo bendrauti kasdien, tačiau kyla pavojus virsti persekiotoja. Vaikas mamai lai skambina tada, kai turi ką pasakyti, o ne todėl, kad laikosi mamos prisakymo: „Vienas skambutis per dieną, septyni per savaitę.“ Tegul vaikas atvažiuoja aplankyti mamos tuomet, kai jos pasiilgsta, o ne dėl priekaištų, esą jis visai pamiršo namus.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Mamadienis už 1 vaiką: Nausėdos pasiūlymas sulaukė palaikymo, bet atsitrenkė į sieną (1)

Iš Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovų sudaryta Trišalė taryba antradienį aptarė...

Kaip iš tiesų reikia didinti pensijas: jos turi augti sparčiau nei atlyginimai (109)

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nuo kitų...

Nausėda – už dialogą su Baltarusija, bet įvardijo ir raudonas linijas papildyta 16:13 val. (40)

Prezidentas Gitanas Nausėda pasisako už dialogą su Baltarusija, tačiau įvardijo ir raudonas...

Darbdavys pareiškė, kad irgi susiduria su psichologiniu smurtu: ateina, prašo pakelti algą (81)

Nuo psichologinio smurto darbo aplinkoje nukentėjusiems asmenims reikia informacijos apie pagalbą ir...

Unikauskas: aš jau niekuo nebesistebiu (58)

Žymus gydytojas Alvydas Unikauskas patikino, kad tikrai į politiką ir į verslą jis neketina sukti.

Ypač griežta kardomoji priemonė Venckienei: su apykoje nuo namų negalės nutolti toliau nei 500 m Venckienė šypsojosi, bet buvo nekalbi; papildyta (743)

Antradienį Vilniaus apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą pratęsti...

Lukašenkos sūnui – dar vienas aukštas postas (69)

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos sūnus Viktoras buvo išrinktas šios šalies...

Vėl šaiposi iš kovos su alkoholiu: reklamos stendai pigesnio alkoholio siūlo bėgti į Lenkiją (6)

Reklaminiuose stenduose Vilniuje – naujos reklamos, kuriose pašiepiami su alkoholio prieinamumo...

Byra Seimo nario Žygimanto Pavilionio šeima (30)

Žinomo diplomato ir Seimo nario Žygimanto Pavilionio šeima šiuo metu išgyvena ne patį ramiausią...

Auksu puošti Šiaulių „princo“ Baranio namai mena ištaigingas mafijos puotas ir žiaurius įvykius: pasižvalgykite po 780 kv.m pilį! (35)

Buvo laikai, kai Lietuvoje karaliavo kriminalinės gaujos. Kaunas priklausė Daktarams, Panevėžys...