Kai kuriems tėvams tai jokia naujiena, tačiau daugelis žmonių mano, kad kūdikiai to nesugeba. Tad kaip kūdikiai bendrauja? Kokius gebėjimus jie pasitelkia?
Jausmai
Kūdikiai išreiškia savo jausmus veido išraiškomis, kūno judesiais, garsais. Jie rodo susidomėjimą, mėgavimąsi, nuostabą, nepasitenkinimą, pyktį, baimę, gėdą, pasibjaurėjimą (reakcija į nemalonius skonius ar garsus). Mama, tėtis ar auklė visuomet reaguoja į mažylio išraiškas. Vadinasi, kūdikiai ir suaugusieji bendrauja.
Kiti bendravimo būdai
Nepamirškime, kad kūdikiai yra bejėgiai – jie nemoka nei vaikščioti, nei kalbėti; jie nesugeba kontroliuoti galūnių ir neturi rankų-akių koordinacijos. Tai ką jie turi?
Pasirodo, jie turi puikiai veikiančią vizualinę-motorinę sistemą. Tai yra, jie bendrauja akimis, žvilgsniu. Kūdikiai gali žiūrėti tiesiai į akis ir susidomėję tyrinėti; užsimerkti ar nukreipti žvilgsnį į kitą pusę; žiūrėti stikliniu žvilgsniu kažkur į tolį. Šitaip jie arba užmezga tiesioginį kontaktą, arba bando jo išvengti. Jie gali reguliuoti stimuliacijos ir bendravimo intensyvumą bei trukmę.
Kitaip tariant, kūdikiai bendrauja akimis ir žvilgsniu. Jais jie gali ir nutraukti kontaktą. Be to, žvilgsniu, šypsena ir garsais jie gali vėl atnaujinti šį kontaktą kada panorėję. Argi tai ne bendravimas?
Žmonės yra socialios būtybės nuo pat gimimo. Kūdikiai nėra pasyvūs sutvėrimai, kurie telaukia, kada užaugs. Jie jautriai reaguoja į savo aplinką. Pasitelkę jausmų išraiškas ir vizualinę-motorinę sistemą, jie ima bendrauti su jais besirūpinančiais žmonėmis kur kas anksčiau, nei išmoksta vaikščioti ar kalbėti.
