aA
Nevalgysiu, nesirengsiu, nesiprausiu, nemiegosiu…. Jei tai girdime kasdieną, vaiko priežiūra gali pavirsti tikru kovos lauku…arba linksmu, kūrybišku bendravimu.
© Shutterstock nuotr.

Skamba neįtikinamai? Išbandykite patys!

Dvimečių mažylių tėveliai kas dieną daugybę kartų yra priversti rinktis: „šturmuoti“ rodos, neįveikiamą „ne“ tvirtovę ar taikiai pasiekti norimų tikslų, pasitelkus šiek tiek fantazijos ir kūrybiškumo. Laiko, tikslui pasiekti, reikės abiem atvejais. Tik pirmuoju atveju, vaikas dar labiau stengsis prieštarauti, taip teisėtai siekdamas vystyti savo asmenybę, o antruoju, įsitrauks į įdomų žaidimą ir nei nepajus kad su jumis, taip sakant, vieną dūdą pučia.

Nuolaidžiavimo baimė

Sudėtinga dilema: kaip sutarti su vaiku, bet jam nepataikauti? Kartais tėveliai nutaria, kad visokie žaidimai su vaiku, vietoj tiesioginio mokymo kaip atlikti kasdienines pareigas, yra bereikalingas lepinimas, tėvų autoriteto žlugdymas ar tiesiog laiko gaišimas. Tačiau, paklauskite savęs ar kovojant su vaiku kartais netenka pasiduoti, taip ir nepasiekus tikslo?

Šiame straipsnyje pasirenku aptarti tik tuos atvejus, kai tikslą pasiekti būtina t.y. pamaitinti, aprengti, nuprausti besispyriojantį vaiką. Neabejokite, kad baime ir prievarta įtvirtintas autoritetas žlugs, jūsų vaikui pasiekus paauglystę. Taigi, skatinu jus pasitikrinti ar po nenuolaidžiavimo vėliava kartais nesislapsto papirkinėjimo, gąsdinimo ir prievartos šmėklos, padedančios jums laikinai laimėti, bet ilgainiui įklampinančioms į nepasitikėjimo ir kovos liūną.

„Nevalgysiu“

Didžioji dauguma mažylių apie antruosius metus pasidaro išrankūs valgytojai, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad juos išlepinote. Tai, greičiau vaiko raidai reikalingas konservatyvumo laikotarpis. Štai keletas kūrybinių idėjų kaip apeiti „ne“ tvirtovę.

Maloni Staigmena

Dažniausiai vaikai mėgsta išbandyti, patirti kažką naujo. Taigi, sėkminga įžanga į valgymo ritualą galėtų būti paslaptinga veido išraiška ištartas pažadas „Šiandien tau paruošiau kai ką ypatingo“ Kad būtų įspūdingiau staigmena gali būti pridengta dangčiu ar apsukta blizgančia folija, kurią bus smagu pačiam vaikui nuimti. Maistas, kurį vaikas atras gali būti išradingai sudėliotas, tarsi koks paveikslas, tačiau jei tam pristigote laiko, išeitis taip pat yra.

Galima paskatinti mažylį į jam jau pažįstamą maistą pažvelgti „pro stebuklingus akinius“- realius ar įsivaizduojamus. Pirmoji, žinoma pro akinius žvelgia mama, ir susižavėjusi pasakoja, ką matanti, o vėliau siūlo pabandyti ir vaikui. Galbūt ji išvys išdidų ridikėlį bandantį perplaukti bulvių košės jūrą, o kitą dieną ta pati košė jau pavirs kalnais, per kuriuos skris visai ne ridikėlis, o kuo tikriausias paukštelis ir norės pasislėpti vaiko burnytėje.

Taigi, kai susiduriate su atkakliu prieštarautoju, svarbu pradėti ne nuo nieko įdomaus nežadančio kvietimo „einam valgyti“ bet nuo intrigos… Pasibaigus idėjoms, įkvėpimo galima pasisemti vaikiškose pasakų knygelėse. Jums tikrai gali padėti nuostabiai iliustruotos ir jokių fantazijos ribų nepripažįstančios dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus knygelės vaikams.

Skanus paveikslas

Daugumai vaikų patinka kai atsibodęs kotletas pavirsta grybu, lobiu, sala jūroje, kai bulvių košė tampa kalnu, krantu, pasakų žeme, kur auga palmės, o agurkai, salotų lapai ir pomidorai-boružėmis, palmėmis, gėlėmis. Mažytės dešrelės, įpjovus ir pakepinus jų galus, virsta juokingais aštuonkojais. Manų košė pradeda šypsotis iš uogienės ar uogų sukurtu veideliu. Taigi, pabandykite į maisto produktus pažiūrėti kaip į žaliavą iš kurios lėkštėje sukursite tikrą pasaką, tarkim „Afrikietiškus pietus“.

Kas gi atsilaikytų prieš tokį pateikimą? Puiki mintis temą suderinti su vaikui pažįstamom ir mėgiamom temom, pasakom, istorijom. Nenusiminkite jei pirmas bandymas nepavyko, kartais nepatikliam mažyliui reikia daugiau laiko persiorientuoti, susivokti, kad jau niekas su juo nekovoja. Žinoma, jei mama labai stengiasi ir dėl to įsitempia, vaikas gali tai jausti ir vis tiek atsisakyti maisto.

Bendra kūryba

2-3 m. mažyliai greičiausiai susižavės pasiūlymu pietums kartu su mama paruošti maistą ir po to jį smagiai skanauti. Vaikai mėgsta maišyti, sudėti produktus, dėlioti iš jų pasiūlytą paveikslą. Svarbu, kad mama nesiraukytų vos kas nors išliejama ir negąsdintų, virtuvėje tykojančiais pavojais. Kiekviena „nelaimė“ gali tapti puikia galimybe pasimokyti darbuotis šluoste ar semtuvėliu, o galimi pavojai sudaro progą parodyti vaikui, kaip saugiai atlikti tai, ką jis jau pasiruošęs atlikti. Mamai svarbu save tyliai paguosti-betvarkė nesitęs amžinai ir vaikutis būtinai išmoks būti atidus.

Jei norime, kad konservatyvus mažylis išbandytų naujus skonius galime suruošti degustacijas užmerktom akim, kai tarp jau žinomų skonių įdedam 1-2 naujus produktus.

Mažyliui gali patikti ir mamos maitinimo idėja, kai ši tampa besispyriojančiu, nevalgiu vaiku, o vaiko užduotis tapus „mama“ įtikinti paragauti, aišku pačiam rodant pavyzdį.

„Nesiprausiu“

O, taip, jis ir vėl nenori praustis! Juk tai nuobodu, be to, greičiausiai reiškia, kad reikia nutraukti vaikui patinkantį žaidimą. Gąsdinimas mikrobų antpuoliais dažniausiai suveikia trumpam, juk mažylis dar nemoka numatyti savo elgesio pasekmių. Jis dar tik mokosi atidėti malonumą ir jam dar neprivaloma sugebėti laikytis dienotvarkės. Čia ir vėl tėveliams gali padėti vaizduotės žaidimai. Tam jums reikės trumpam pasiversti… tarkime, Švaruolių karalystės pasiuntiniu.

Jūsų mažasis greičiausiai neatsilaikys, kai pro duris kyštelėsite savo rankšluosčio turbanu papuoštą galvą ir iškilmingai pranešite, kad traukinys į Švaruolių karalystę išvysta netrukus, taigi, dar yra truputis laiko užbaigti žaidimą, o po to laukia kai kas įdomaus.

Galbūt vonia virs piratų laivu, o gal šįkart dantų šepetėlis kalbėsis su nevalytais dantukais, tarsi koks švaros policininkas ieškantis nusikaltėlio šokolado pėdsakų… Jei jūsų sugalvota istorija vaikui patiks, tikėtina, kad kurį laiką jis prašys ją kartoti, taigi, nebūtinai kaskart turėsite sugalvoti kažką naujo, galbūt tik pridėti vieną kitą staigmeną.

Kartais iš tiesų skubame ir norime, kad vaikas greičiau atsidurtų lovoje. Tačiau, esu tikra, fantazavimas negaišina, bet priešingai taupo tėvelių laiką ir jėgas. Juk prausimasis gali tapti ir linksmomis lenktynėmis, kur nugali kiekvienas savaip… Pasitaiko, kad nupirktos dantų pastos skonis vaikui nemalonus ir jis atsisako ja naudotis. Įkalbinėjimams neverta gaišti laiko, geriau nusipirkti kitą pastą, o su nepatikusia leisti vaikui nupiešti baltą ir kvepiančią žiemą, kuri ypač gražiai spindės ant žydros spalvos popieriaus.

Beje, senas dantų šepetėlis taip pat gali pasitarnauti kūrybai. Braukiant per jį pirštu, užtepti dažai mažais lašeliais tyška ant popieriaus sukurdami lietų. Taip pat, šepetėliu galima nupiešti visai tikrovišką šuniuko kailį, žolę, debesis. Vaikas greičiausiai negadins naujo šepetėlio, jei iš anksto paaiškinsite, kad piešimui naudojami tik seni, higienai netinkami daiktai, kurie laikomi ne vonioje, bet prie piešimo įrankių.

„Nesirengsiu“

Rengtis vaikui yra sunku, be to dažnai dar jį skatina paskubėti. O kam skubėti, kam stengtis? Vaikui sunku tai suprasti. Be to, jis negali praleisti progos tėveliams priminti, jog turi savo nuomonę, kuri yra ir turi būti kitokia, negu jam siūloma, kitaip išnyks tas naujai atrastas asmeninės galios pojūtis- „Aš galiu sakyti NE“

Pabandykite pasinaudoti vaiko prieštaravimu paversdami jį žaidimu. Galbūt vaikui patiks klausytis kaip jūs ginčijatės su jo batu, kuris niekaip nenori lipti ant jo kojytės, o šalikas, staiga pavirtęs slidžiu unguriu, rangosi ir nenori būti apvyniotas kur jam priklauso. Kepurė taip pat gali sušokti juokingą šokį ir atsitūpti tėčiui ant galvos kol šis „pavargęs“ ją įtikinėti, kad ši supainiojo galvas paprašys vaiko „pagalbos“…

Ši situacija gali tapti nekontroliuojama jei tėčiui taip patiks vaidinti, kad užsimirš kur norėjo eiti. Kartais vaikas nesirengia, nes drabužis jam nepatogus arba kiti vaikai iš jo juokėsi. Tokiu atveju geriausia būtų neversti vaiko rengtis. Tačiau, jei drabužis tik laikinai pasidarė nemielas ar vaikas nesirengia, nes jam norisi pačiam, galima suteikti drabužiui balsą „apsiginti“.

Greičiausiai mažasis apsigalvos, išgirdęs kaip įsižeidęs megztinis mosikuodamas rankovėmis klausinėja „tai tu manęs daugiau nemyli, savo geriausio draugo, kuris tiek kartų tave išgelbėjo nuo šalčio? Apsikabinkime, kitaip tave užkutensiu…“ Be abejo, tokie vaidinimai padeda nuimti kylančią įtampą ir tarsi nebelieka su kuo kovoti.

„Nemiegosiu“

Dar vienas „ne“, kuriam įveikti pravartu pabandyti suvokti tikrąsias vaiko nenoro priežastis. Vaikas gali bijoti miegoti vienas tamsoje, nenorėti atsisveikinti su jam brangiais artimaisiais, nutraukti mėgiamą žaidimą arba iš patirties žinoti, kad mama kalba nerimtai ir net nesiruošia tuoj pat tikrinti kaip vykdomi jos prašymai. Jei jaučiate, kad „ne“ yra kartojamas iš įpročio prieštarauti, svarbu nesiginčyti ir kuo greičiau nukreipti vaiko dėmesį prie jam įdomių dalykų.

Tam labai pasitarnauja jaukūs ėjimo miegoti ritualai, kurių metu skaitomos pasakos, kalbama apie praėjusios dienos atradimus, įvykius. Apibendrinus galima būtų pasakyti jog vaikui svarbu kai suaugęs žmogus jį lydi rutinos metu, draugiškai primindamas ką reikėtų daryti toliau, padėdamas išspręsti iškilusius sunkumus ir kompensuodamas natūralią motyvacijos stoką kūrybiškais, čia pat improvizuotais žaidimais.

Atgal į realybę

Kartais tėveliai nuogąstauja, kad nuolat fantazuodami gali sutrukdyti vaikui suvokti, kur realus, o kur sukurtas pasaulis. Ši baimė yra tik iš dalies pagrįsta. Paprastai, sveikai besivystantys vaikai nesunkiai atskiria kada yra juokaujama, fantazuojama. Jei matote, kad vaikas per daug įsijaučia, visuomet galite jį sugrąžinti į realybę pastebėdami: „Kaip mes čia įdomiai sugalvojome…. Mes čia tyčia taip žaidžiame… papasakosime tėčiui, kaip mes apsimetėme piratais…“

Svarbiausia, kad tokie vaizduotės žaidimai ne tik padeda geriau sutarti su vaiku, jį mokyti, bet ir ugdyti ypač svarbų įgūdį-gebėjimą kūrybiškai matyti, priimti ir keisti jį supantį pasaulį. Gebėdami lanksčiai priimti realybę vaikai turės kur kas daugiau galimybių užaugti atspariais ir atlaikyti sudėtingus gyvenimo išbandymus, pagaliau, tiesiog džiaugtis, gebėdami įprastuose dalykuose kaskart įžvelgti kažką nauja.

http://psichika.eu
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių (7)

„Aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau...

Tapinas: jeigu jau galime žveją nukelti girtą nuo ledo, tai gal galime ir prezidentę į Rygą nuskraidinti (249)

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas dėl lėktuvo gedimo nevykti į Latvijos...

Skvernelis įstrigo Briuselyje: atskristi pasisekė. Grįžti, deja, jau nepavyks papildyta (81)

Belgijoje viešintis premjeras Saulius Skvernelis susidūrė su nemalonumais.

Ne visi lietuviai norėtų dirbti trumpiau už tą patį atlyginimą (83)

Didžioji dauguma lietuvių norėtų, kad jų darbovietė sutrumpintų darbo valandas , palikdama tą...

Panevėžio ir Prienų klubų siekiams pasipriešino „Žalgiris“ (6)

Pirmadienį vykusiame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) visuotiniame susirinkime netrūko įtampos....

Rusijos samdinius traukia iš „pilkosios zonos“: mes reikalaujame, prašėme jau užtektinai (46)

Rusijos kariuomenės veteranams atstovaujantis forumas sekmadienį nutarė žengti neįprastą...

Anksti mamos netekusi studentė Agnė atvėrė širdį: sunkiausiu metu ją išgelbėjo šuo

Studentei Agnei Puraitei – vos 21, tačiau jaunai merginai teko išgyventi labai daug. Vaikystėje...

Mitybos specialistė pabrėžia pagrindinius mitybos principus: svoris taps normaliu, o savijauta ir nuotaika bus puiki

Vis daugiau žmonių nežino, ką valgyti, ir vis daugiau produktų išbraukia iš savo raciono,...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (53)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...