Apie tai, kas svarbiausia
Kokios bebūtų šeimos gyvenimo ir materialinės sąlygos, ar tėvai vaikui galėtų išskirti atskirą kambarį, ar tik mažutį kampelį ankštame bute, savarankiškų užsiėmimų erdvę reikia parenginėti kartu su mokinuku. Tai galioja ir kalbant apie pirmokus (jų spalviniai pomėgiai ir meniniai polinkiai jau būna visiškai susiformavę), juo labiau – apie paauglius. Galų gale, juk tai jiems teks ilgas valandas leisti prie to rašomojo stalo ir tam skirtose lentynose ne vienus metus saugoti savo sąsiuvinius, knygas ir kitus turtus.
Jei tėvai įsiklausys į vaikų pageidavimus mokymosi vietos įrenginėjimo metu, o vėliau savavališkai į ją nesikiš (netvarkys, netikrins kas kur guli), šis darbo kampelis taps ne tik jaunųjų darbininkų pomėgių ir poreikių atspindžiu, bet ir vieta, kurią jie suvoks kaip savo asmeninę erdvę, kurioje jausis patogiai ir saugiai. O tai reiškia, kad jie prie rašomojo stalo sės su malonumu, be pasibjaurėjimo ir baimės. Yra tikimybė, kad tie patys jausmai bus juntami ir visam darbo procesui, o namų darbų atlikimas nebeatrodys nemaloniausiu gyvenimo laiku.
Savaime suprantama, vaikiškos, o ypač paaugliškos idėjos kartais tėvams atrodo nežabotos. Teks su tuo susitaikyti, atrasti kompromisinių sprendimų. Išmintinga būtų sukurti mobilų, lengvai keičiamą interjerą, nes tai, ko vaikas šiandien užsispyręs reikalauja, rytoj jam gali pasirodyti visiškai nepriimtina.
Tačiau yra viena sritis, kurioje kompromisai ir laikini sprendimai yra negalimi. Tai – sveikatos ir saugumo reikalai.
Šventos tiesos
Mokinio darbo vieta turi atitikti higienos normas, kad jo namų darbų ruošimas pamažu nežalotų jo sveikatos. Reikia pažymėti, kad taip nutinka dažniau nei galėtume įsivaizduoti. Statistika byloja, kad daugiau nei pusės pirmokų laikysena būna bloga ir regėjimas sutrikęs jau pradėjus lankyti mokyklą. Įsivaizduokite, kas atsitiks vaiko stuburui ir akims po 11 metų įtemptų mokslų, jei jis nebus aprūpintas tinkama kėde, stalu ir apšvietimu?
Tinkamas stalas
Kai vaikas sėdasi už tinkamo stalo (mokinuką verta pasiimti į parduotuvę išsibandyti prekybos salėje esančių pavyzdžių), stalviršio kraštas turi būti jo krūtinės lygyje (per alkūnes sulenktos rankos horizontaliai padėtos ant stalo), kojos siekia grindis (ar paaukštinimą kojoms) sulenktos per kelius stačiu kampu, tarp kojų ir stalo kojelių (ar spintelių) yra pakankamai laisvos vietos, keliai nesiremia į stalviršį, kad būtų lengva judinti kojas.
Gerai, kai stalviršis yra truputėlį pasviręs. Tai padeda sėdinčiajam išlaikyti nugarą tiesiai bei užtikrina akims patogia knygų ir sąsiuvinių padėtį. Stalo paviršiaus dydis pakankamas padėti atverstai knygai ir pieštukinei.
Šiuolaikiškam mokiniui reikalingas ir kompiuteris. Jį galima pastatyti atskirai, o galima įsigyti specialų rašomąjį ir kompiuterio stalą. Dažniausiai tai būna L formos (kampinis) stalas su užapvalinta išpjauta dalimi. Ilgoji šio stalo dalis skirta rašyti, o trumpoji – kompiuteriui.
„Kompiuterinė“ stalo dalis turi būti su specialia vieta monitoriui (viršutinis monitoriaus kraštelis turi būti maždaug kaktos lygyje, o apatinė – maždaug 30 laipsnių kampu) ir sisteminiam blokui, išvažiuojančiu padėklu klaviatūrai. Taip pat būtų naudinga ir lentynų sistema periferiniams įrenginiams (spausdintuvui, skeneriui, informacijos laikmenoms) sustatyti, specialios vietos ar angos laidams (kad šie nesipainiotų po kojomis).
Daugumai vaikų nepatinka mokytis atsigręžus nugara į duris – tai slegia psichologiškai ir trukdo susikaupti. Todėl tinkamam stalui kambaryje reikia išrinkti tinkamą vietą.
Tinkama kėdė
Kai vaikas sėdasi ant tinkamos kėdės, jo kojos remiasi į grindis (o ne kabo ore), keliai sulenkti stačiu kampu, atlošo atsikišusi dalis remiasi į juosmenį (geriau, jei viršutinė atlošo dalis būtų šiek tiek siauresnė už apatinę), ant sėdynės pakankamai vietos vaikui sukiotis, muistytis. Tarp sėdynės kraštų ir šoninio šlaunies paviršiaus telpa sugniaužtas kumštis, priekinė sėdynės dalis šiek tiek užapvalinta ir palenkta žemyn kad kojos netintų. Gerai, jei kėdė yra su atlošu galvai: fiksuojant galvos padėtį apsaugoma nuo kūprinimosi. Naudingi ir porankiai (stacionarūs ar nuimami), kurių aukštis virš sėdynės bei atstumas tarp pačių porankių yra reguliuojamas.
Kėdė ant ratukų ypač nudžiugins berniukus. Jiems būtina judėti net atliekant namų darbus. Mergaitės tikriausiai daugiau dėmesio kreips į apmušalą (šis turi būti malonus paliesti, gražios spalvos) ir į sėdėjimo minkštumą. Ir kėdė, ir stalas, be abejo, turi būti pagaminti iš sveikatai nekenkiančių medžiagų.
Suprantama, kad geri baldai kainuoja nepigiai. O vaikas auga... nejaugi kasmet pirkti vis naujas kėdes ir stalus? Laimei, šiais laikais esama baldų, kurių dydį galima reguliuoti, vadinasi, jais galima naudotis daugelį metų nekenkiant nei laikysenai, nei regėjimui. Derinti stalo dydį prie ūgio gali tekti vieną ar du kartus per metus, o štai reguliuoti atlošo atsilenkimo kampą, sėdynės aukštį vaikui norėsis dažnai (ypač iš pradžių) ir tai jis darys pats, be suaugusiųjų pagalbos. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į kėdžių reguliavimo mechanizmų paprastumą bei saugumą.
Tinkamas apšvietimas
Mokinio darbo vieta turi būti gerai apšviesta. Saulės šviesos mūsų platumose labai tikėtis nereikėtų. Žinoma, puiku, jei natūrali šviesa pro langą krenta ant stalo (svarbu tik, kad ne tiesiai į akis ir ne iš darbinės rankos pusės). Bet visgi pagrindinis mūsų rūpestis – dirbtinis apšvietimas. Būtinas patalpos apšvietimas (didelis kontrastas tarp apšviestos darbo vietos ir tamsiosios kambario dalies kenkia regėjimui) bei stalinė lempa, esanti iš kairės (jei vaikas rašo dešine ranka) arba iš dešinės (jei vaikas yra kairiarankis).
Vietoje ant stalo pastatomos lempos, taupant vietą, galima naudoti prie stalo prisegamą lempą ar prie sienos tvirtinamą lempą su lanksčia kojele, kad vaikas galėtų pats reguliuoti stalo apšvietimą. Lempa turi būti su gaubtuvu, kad tiesioginė šviesa nekristų į akis.
Vaikams labai patinka mokytis gulint ant kilimo ar ant lovos. Tai nenaudinga akims, tačiau kartais neišvengiama. Todėl geriau pasirūpinti, kad šios erdvės taip pat būtų gerai apšviestos (kambario šviestuvas virš kilimo, sieninis šviestuvas virš lovos), o ne pykti ant vaiko už tai, kad jis skaito tamsoje. Berniukams reikalingas ryškesnis apšvietimas nei mergaitėms, kitaip jie greitai pavargsta.
