aA
Visi be išimties tėveliai suvokia draugų svarbą vaikų gyvenime. Daugumai tėvų atžalų bičiulių skaičius tampa savotišku sufleriu, padedančiu objektyviai įvertinti, ar jie įdiegė savo vaikui reikiamus socialinius įgūdžius, leidžiančius megzti draugiškus ryšius su bendraamžiais, rašo psychologytoday.com.
© Shutterstock nuotr.

Straipsnio autorė, psichologijos mokslų daktarė Susan Newman prisimena, jog ankstyvoje vaikystėje jos draugų sūnus turėjo tik vieną draugą. Kad ir kaip tėvai ragino jį bendrauti ir su kitais vaikais, berniukas buvo neperkalbamas – jis nori žaisti tik su vienu vieninteliu draugu. Tėvai pradėjo nerimauti: galbūt jų vaikas turi kokių nors bendravimo problemų? Jie ėmė manyti, kad sūnus stokoja socialinių įgūdžių, o jie – prasti tėvai, nes nesugebėjo išmokyti jais naudotis.

Savo naujausioje knygoje „Friendfluence: The Surprisinfg Ways Friends Make Us Who We Are“ Carlin Flora rašo: „Labai gerai, kad dauguma vaikų turi bent jau vieną draugą, nes mokslininkai jau seniai nustatė – draugystė yra gyvybiškai būtina socialiniam ir emociniam vaiko vystymuisi“.

S. Newman teigia labai norėjusi sužinoti, kodėl kai kurie vaikai, pavyzdžiui, jos bičiulių berniukas, ankstyvoje vaikystėje jaučiasi laimingas turėdamas vos vieną artimą draugą, o kiti vaikai (kad ir pačios straipsnio autorės sūnus) ikimokykliniame amžiuje turėjo visą būrį bičiulių, kuris nuolat plėtėsi.

Įdomu daugiau sužinoti apie tai, kokią įtaką vaiko draugystėms turi tėvai, ar svarbus šiuo atveju vaiko būdas. Štai kelios C. Floros įžvalgos šia tema.

1) Kokį vaidmenį, jeigu toks iš viso egzistuoja, tėvai atlieka jų atžalai mezgant pirmąsias draugystes?

Vienerių metukų mažylis, turintis sąlygas reguliariai komunikuoti su kitais vaikais, nesąmoningai išsirinks jam labiausiai patinkančius žaidimo bičiulius – pirmuosius draugus. Neseniai atlikto tyrimo metu paaiškėjo: mažyliai, pradėję lankyti darželį, kurį jau lanko jų draugai, lengviau pritampa prie naujos aplinkos nei pažįstamų veidų ten neradę.

Tėvai gali savo atžaloms padėti leisdami savo vaikui kuo ilgiau būti kartu su to paties ar panašaus amžiaus mažyliais, o vėliau pasirūpinti, kad mažyliai lankytų tą patį darželį ar vaikų priežiūros centrą. Idealias sąlygas tokiam sumanymui suteikia naujų vaikų grupių formavimas.

2) Ar, ieškant draugų, svarbus vaiko ryšys su tėvais?

Ikimokyklinukai, itin prisirišę prie savo motinos, labiau džiaugiasi bendraamžių draugija ir noriau mezga naujas pažintis nei tie, kurie saugaus prieraišumo prie motinos nejaučia. Taigi jeigu vaikui trūksta tėvų šilumos, jam kyla ir nemenkų bendravimo problemų su bendraamžiais. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai, iš tėvų patyrę pernelyg aktyvų rūpinimąsi, labiau rizikuoja būti atstumti bendraamžių.

3) Jūs teigiate, jog maži vaikai priklauso vienam iš trijų pagrindinių elgsenos modelių, kuriuos tėvai gali nesunkiai atpažinti. Kokie jie?

Merilando universiteto mokslininkas Kennethas Rubinas įvardija tris vaikų elgsenos modelius, kuriuos atpažinti įmanoma jau labai anksti: noras bendrauti su kitais vaikas, savarankiškas atsisakymas bendrauti su kitais vaikais, ir atsisakymas su kitais bendrauti iš baimės ar dėl kitų neigiamų emocijų. Specialistai tokius vaikų elgsenos modelius vadina normaliu, agresyviu ir droviu. Dažniausiai tokie elgsenos modeliai ankstyvoje vaikystėje lemia, kaip tokiam vaikui seksis ieškoti draugų ateityje.

Drovūs vaikai dažniausiai susidraugauja su tokiais pat droviais bendraamžiais. Agresyvūs vaikai, jeigu jiems iš viso pavyksta susirasti bendraminčių, dažniausiai taip pat bendrauja su agresyviai nusiteikusiais mažamečiais.

Asmenybės ir draugystės ypatybių ryšys – itin sudėtingas psichologinis rebusas, neretai vadinamas Šv. Mato efektu (Šv. Mato evangelijos ištrauka: „Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su kaupu, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi“).

Drovūs vaikai, bendraudami tik su tokiais pat kaip ir jis bendraamžiais, pradeda mėgautis jiems patogia situacija ir užkerta kelią bet kokiam tobulėjimui, o valingi vaikai, kartu su grubios prigimties bičiuliais, gauna viską, ko tik užsimano.

Jeigu skirtingų asmenybių atskirtį sumažinti pavyksta patiems vaikams, įmanomas ir kitoks scenarijus. Tėvų ar mokytojų paskatintas, net ir pats droviausias vaikas gali susidraugauti su jautrios prigimties ekstravertu, kuris kantriai savo drovųjį bičiulį subtiliai stums į naujas situacijas, jį drąsins ir neleis apsnūsti. Lygiai taip pat agresyvios prigimties vaikas gali prisirišti prie romios sielos, išmokysiančios jį tvardyti savo emocijas.

4) Atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės mobilumą, draugystę su ikimokyklinio laikotarpio ar net pradinės mokyklos draugais išsaugo labai maža dalis vaikų. Kokios pirmųjų draugysčių metu išmoktos pamokos padeda megzti tvirtus ir pilnaverčius bičiulystės santykius ateityje?

Tiesa, kad ankstyvoje vaikystėje užsimezgusios draugystės nebūna itin stabilios. Tačiau tokios draugystės ne tik padeda mažamečiams megzti vertingesnius ryšius vėlesniame amžiuje, net ir moko juos įsijausti į kito žmogaus situaciją, pasakoti, plečia akiratį ir padeda skirtingoms situacijos pritaikyti ir savo elgseną.

Be to, ankstyvoje vaikystėje bent vieną draugą turintis vaikas jaučiasi psichologiškai stiprus. Pavyzdžiui, ryšio su kitu žmogumi jausmas, apimantis turint bent vieną draugą, padeda vaikui jaustis psichologiškai pilnaverčiu. Be to, draugai vaikui padeda ugdyti moralinio samprotavimo gebėjimus.

Specialistai taip pat pastebėjo, jog nesutarimo su draugu atveju vaikas stengiasi ieškoti problemos sprendimo būdų, kas tikrai nevyksta kilus konfliktui su nepažįstamu vaiku. Draugystė vaikui suteikia ir saugumo jausmą, plečia akiratį, aštrina gebėjimą kritiškai mąstyti.

5) Ar ankstyvoje vaikystėje vieną ar du artimus draugus turėjusio vaiko galimybės ateityje megzti tvirtus ryšius su kitais žmonėmis skiriasi nuo vaiko, turėjusio daug bičiulių, galimybių?

Vaikams draugystė labai svarbi, tačiau terpė, kurioje ir mezgasi dauguma draugysčių, yra bendraamžių grupelė, kuriai vaikai dėl vienų ar kitų priežasčių priklauso. Kiekvienoje bendraamžių grupelėje galioja savos nerašytos taisyklės, kaip derėtų elgtis, ką vilkėti, kurie grupelės vaikai užima lyderio pozicijas, kuriuos galima ignoruoti.

Gebėjimas pritapti prie tokios grupės – labai svarbus. Ir visai nebūtina būti pačiu populiariausiu, svarbiausia rasti savo nišą ir vengti neigiamų psichologinių veiksnių, kurie yra neišvengiami užimant atstumtojo vaidmenį. Tai labai svarbu vaiko ateičiai bendrąja prasme. Dauguma psichologijos specialistų sutinka, jog net ir vienas draugas patenkina visus vaiko socialinius poreikius.

Pakanka vos vieno bičiulio, ir vaikas apsaugotas nuo depresijos. Tiesą sakant, jeigu mažametis turi kad ir vieną vienintelį artimą bičiulį, tikimybė, jog jis patirs patyčias, smarkiai sumenksta. Be to, intravertui vaikui vieno draugo pilnai pakanka, o ekstravertui reikia mažiausiai kelių.

Vaikai geriausiai socializuojasi grupėse, tačiau nesąmoningai mezga artimus ryšius su konkrečiais vaikais, padedančiais jam rasti sau vietą toje grupėje, ją įtvirtinti. Jeigu jūsų atžalai sunku susirasti draugų, galbūt vertėtų jį užrašyti į kovos menų treniruotes ar kitas disciplinuoto užsiėmimo pamokas, kur jis išmoktų geriau valdyti savo emocijas. Vaikai, nemokantys kontroliuoti savo emocijų, dažnai būna ignoruojami ar net atstumiami bendraamžių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nausėda ėmė piešti niūrius scenarijus: jei taip toliau – valstybė ateities neturi (581)

Galimas kandidatas prezidento rinkimuose Gitanas Nausėda šiandieną pristatė savo programines...

Lietuvis pasidalijo atrasta pigių kelionių schema: aplink pasaulį per dvi savaites už juokingai mažą sumą (75)

„Aplink pasaulį per 14 dienų“. Skamba neįtikėtinai? Taip pasirodė ir mums, kai gavome taip...

Buvusių alkoholikų nėra: devintą abstinencijos mėnesį dantimis bandė atidaryti butelį (44)

„Devintą abstinencijos mėnesį laikiau butelį rankose. Buvau išsekusi fiziškai, o psichologinė...

Orai: laukia labai žvarbi ir permaininga savaitė (2)

Skaičiuojant paskutines savaites iki kalendorinės žiemos pradžios, teks susitaikyti ne tik su...

Neeilinį sezoną su Jasaičiu prisiminęs Kalnietis mėgaujasi šansais Parkerio klube (3)

Europos taurės šeštojo turo rungtynėse C grupėje antradienį Liono-Vilerbano „Asvel“ su Mantu...

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (158)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Suomija įtaria Rusiją panaudojus slaptą ginklą: buvo kilusi grėsmė paprastų žmonių saugumui (293)

Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipila teigia, kad per pastarąsias NATO pratybas...

Ušackas įvardijo galimus prezidentus: Šimonytė ir tas žmogus, kurį parems Karbauskis (187)

Pirmadienį oficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija. Tiesa, tai tik metas procedūroms –...

„Naktinės Personos” stabdo veiklą ir atsisveikina su gerbėjais (29)

Po keturių metų aktyvios veiklos, grupė Naktinės Personos taria “sudie” savo ištikimiausiems...

Po pergalės Šaras pasidžiaugė ir 17-mečiu „Žalgirio“ talentu: smagu už Roką (11)

Alytuje „Betsafe-LKL“ rungtynėse pirmadienį intriga gyvavo tik pirmose mačo minutėse. Pirmame...