Anot kineziterapeutės, ypatingai svarbu kuo anksčiau pradėti lavinti vaiko judesius ir pojūčius, nes jie lemia racionalų pasaulio pažinimą ir padeda išvengti arba sumažinti protinio vystymosi atsilikimą.

Kineziterapeutė aiškina, kad cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų oda dažnai yra daug jautresnė, todėl jie priešinasi ir baiminasi prisilietimų. Kadangi ši baimė vaikams trukdo užmegzti ryšį su išoriniu pasauliu, pirmiausia reikėtų stengtis odos jautrumą sumažinti.

„Cerebriniu paralyžiumi sergantys vaikai labiau toleruoja stipresnius, gilesnius prisilietimus, tačiau kontaktą pradėti reikėtų švelniomis priemonėmis. Tam tinka vata, kailis, minkšti teptukai, žaisliukai, pirštai ar maudymosi kempinės. Jais reikėtų glostyti, kutenti, trinti bei spausti įvairias vaiko kūno dalis. Patartina pradėti nuo mažiausiai jautrių kūno vietų, o kiek vėliau, kai vaikas pripranta prie įvairių dirgiklių, galima pereiti ir prie jautriausių vietų. Stebėkite vaiko reakciją – kai pajausite, kad vaikas pradeda priešintis, masažą nutraukite“, – pataria R. Rapalienė.

Prisilietimai, judesiai ir rega vysto žmogaus kūno suvokimą ir lavina erdvės pojūtį. Kadangi sergant cerebriniu paralyžiumi šios veiklos yra pažeistos, tokiems vaikams kūno dalių pojūtis susiformuoja žymiai vėliau. Anot specialistės, kūno dalių pažinimą galima lavinti įvairių veiklų metu: maudymo, rengimo, maitinimo, guldymo, bendravimo ir pan. Svarbiausia, kad vaikas suprastų savo kūno padėties pasikeitimus.

Kineziterapeutė pateikia kelis paprastus vaiko kūno lavinimui skirtus pratimus.

1. Paguldykite vaiką ant kilimėlio ir nuotaikingai ridenkite jį grindimis.

2. Vėliau iš lėto švelniai tempkite vaiką grindimis.

3. Mokykite vaiką gulėti ant nestabilių paviršių. Pavyzdžiui, atsigulkite ant grindų ir atremkite vaiką sau į krūtinę bei pilvą.

4. Taip pat mokykite jį sėdėti ant nestabilių paviršių. Pavyzdžiui, įvairiomis pozomis sodinkite vaiką sau ant kelių.

Svarbu suprasti, kad šie judesiai nėra skirti vaiką mokyti, jų tikslas – priversti vaiką pajausti įvairias savo kūno dalis. Šiuos sensorinės stimuliacijos pratimus patartina atlikti ir su Dauno sindromu ar autizmu sergančiu vaiku ar esant mišriam raidos sutrikimui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)