Lietuvos išsivystymo lygio neatitinkantį aukštą vyrų mirtingumą profesorė Vlada Stankūnienė sieja su nesveika gyvensena ir didžiuliu visuomenės spaudimu stipriajai lyčiai. „Pas mus vyras pripažįstamas tik tuomet, jei yra „sėkmingas“ - dirbantis ir uždirbantis supermenas“, - konstatuoja mokslininkė.
Supermenas
© Corbis/Scanpix
Socialinių tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojos duomenimis, daugiau nei pusė mūsų šalies vyrų ir beveik pusė 20-64 metų amžiaus moterų mano, kad vyro pareiga uždirbti pinigus, o moters – rūpintis namais ir šeima.

„Konkurencinėje įsitvirtinimo kovoje moteris turi „atsarginį variantą“. Jei nepasiseka karjera, sugrįžta į šeimą ir užima visuomenėje pripažintą, gerbiamą statusą. Tačiau nesėkmę patyrusiam vyrui galimybė atsitraukti nepaliekama“, - komentavo demografė.

Kitose šalyse požiūris į lyčių vaidmenis ne toks griežtas. Pavyzdžiui, Vokietijoje tik ketvirtadalis vyrų ir penktadalis moterų mano, kad vyro pareiga uždirbti pinigus, o moters – rūpintis namais ir šeima.

„Jei vyrų mirtingumo tendencijos nesikeis, iš visų Lietuvoje gimusių berniukų 65 metų amžiaus sulauks mažiau nei 60 procentų. Suprantate? Jei turite du berniukus, 65 metų sulauks tik vienas“, - pavyzdį pateikė mokslininkė.

Patiria psichosocialinį stresą

Pagal mirtingumą nuo išorinių priežasčių – savižudybių, traumų transporto įvykiuose, paskendus, apsinuodijus alkoholiu ir t.t. - Lietuvos vyrai miršta 5 kartus dažniau, nei senosiose Europos šalyse.

Pagal mirtingumo lygį nuo išorinių mirties priežasčių lietuviai Europos Sąjungoje pirmi, pagal mirtis transporto įvykiuose – pirmi, pagal mirties priežastis susijusias su alkoholio vartojimu – pirmi, rūkymo sukeltas mirtis – treti po Latvijos ir Estijos, pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų – taip pat „nusileidžia“ tik Latvijai ir Estijai.

„Alkoholio vartojimas ne tik šių laikų problema. Ją įgijome per ankstesnius 50 metų, tačiau rizikingos elgsenos neatsisakome ir toliau. Plius prisideda didžiulis psichosocialinis stresas, kurį lemia gyvenimo dinamizmas, konkurencija, kova už būvį“, - sakė profesorė V.Stankūnienė.

Įtampos sukeltą stresą mažiname cigarete, alkoholiu. Kaip patrakę lėkdami už vairo pralaimime kovą su nevaldomu įniršiu. Nesėkmes lydi nusivylimas, kuris pasireiškia agresija prieš save ir kitus, daugėja nelaimingų atsitikimų ir juose žuvusių žmonių skaičius.

Gilėja demografinė krizė

DELFI pašnekovė pastebi, kad Latvijoje, Lenkijoje ir Čekijoje ekonominė situacija panaši. Tačiau kodėl būtent Lietuvoje toks didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės?

Mūsų šalyje moterys gyvena vidutiniškai 12 metų ilgiau už vyrus. Panaši situacija yra Latvijoje, Estijoje, tačiau tarp senųjų Europos Sąjungos šalių skirtumas tarp vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės siekia maždaug 5 metus, kaimynėje Lenkijoje – 6 metus, Čekijoje - 7 metus.

„Tai rodo, kad pagal šį rodiklį mes jau atsiliekame ir nuo vidurio Europos šalių“, - atkreipė dėmesį mokslininkė.

Sveikatos politikai guodžia rinkėjus teigdami, kad per pastaruosius 10 metų vidutinė vyrų gyvenimo trukmė padidėjo nuo 62,5 iki 65,4, moterų nuo 74,8 iki 77,4 metų. Tačiau V.Stankūnienė siūlo žvilgterėti į ilgesnį periodą, kuris rodo, kad yra priešingai - Lietuvoje didžiulė mirtingumo krizė.

Pasirodo, 1960 metų viduryje vyrų tikėtina gyvenimo trukmė siekė 68,3 metų, 2005-aisias 65,4 metų. „Tai reiškia, kad šiandien mūsų vyrai gyvena 3 metais trumpiau nei prieš 40 metų“, - konstatavo Socialinių tyrimų instituto mokslininkė.

25-50 metų Lietuvos vyrų mirtingumas 3-4 kartus didesnis nei vidutiniškai 15 senųjų ES narių. „Kitose amžiaus kategorijose skirtumas nėra toks didelis. Jei vyras išgyvena tą kritinį laikotarpį, tai gyvena“, - komentavo V.Stankūnienė.

Atspindi visuomenės socialinę raidą

Skaičiai rodo, kad iki 1965 metų Lietuva pagal tikėtiną vidutinę vyrų ir moterų gyvenimo trukmę buvo panaši net į daugumą Vakarų Europos šalių.

Vėliau ES senbuvėse situacija gerėjo, o pokomunistiniame bloke – blogėjo. „Nuo 1990 metų ir vidurio Europos šalys pasuko gyvenimo trukmės ilgėjimo linkme, o posovietinės šalys, tarp kurių ir Lietuva - su vyrų mirtingumu toliau eina į dugną“, - sakė demografė.

V.Stankūnienės duomenimis dabar Lietuvos vyrai gyvena daugiau kaip 10 metų trumpiau, moterys – apie 5 metus trumpiau negu Vakarų Europos valstybėse.

„Vertindami demografinės situacijos sudėtingumą mirtingumo situacijos dažnai nevertiname, ji lyg šešėlyje, lyg viskas neblogai, tačiau mirtingumas - vienas iš labiausiai šiuolaikinę Lietuvos demografinę krizę atspindinčių indikatorių“, - pabrėžė mokslininkė.

Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklis įeina į socialinės raidos rodiklio sudėtį, kuris atspindi visuomenės socialinę raidą ir, V.Stankūnienės žodžiais, rodo, kad pas mus kažkas negerai.

Vyras - irgi žmogus

„Net nekalbu apie nesveikos mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo įtaką sveikatai. Labiausiai noriu akcentuoti žalingo elgesio, stereotipinių nuostatų, kad vyras – tik supermenas, psichosocialinio streso poveikį jų mirtingumui. Smerkdama žalingus vyrų sveikatai rizikingos elgsenos pasirinkimus, kartu juos lyg ir ginu. Gal keiskime požiūrį į vyro vaidmenį visuomenėje ir šeimoje“, - kvietė mokslininkė.

Rūkymas, alkoholio vartojimas gali būti vertinamas kaip kiekvieno individualus pasirinkimas, tačiau profesorė siūlė pasižiūrėti, ar pati aplinka neskatina to daryti. Ar ji nėra palanki alkoholizmui?

„Šioje srityje daug kas nepadaryta. Jei vyras sėda išgėręs už vairo, o mes tylim arba dar paskatinam išgerti (stikliuką taigi galima), turime taip pat prisiimti atsakomybę“, - sakė Socialinių tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja.

V.Stankūnienės nuomone, tinkamos gyvensenos įgūdžius reikia pradėti ugdyti nuo mokyklos, viešosios aplinkos.

„Taip kad ši problema daug sudėtingesnė, negu mes dažnai primityviai priimam. Tačiau aišku viena – gyvenseną tikrai reikia keisti ir pagalvoti apie žalingus įpročius, kurie išryškina vyrų-moterų gyvenimo trukmės kontrastą“, - apibendrino mokslininkė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: nesinorės net nosies kišti laukan (35)

Artimiausiu metu didesnių pokyčių nebus. Antroje penktadienio pusėje ir šeštadienį į šalį...

Patyręs lėktuvo kapitonas apie tai, su kuo susiduria darbe, ir kodėl nemėgsta skristi keleivio vietoje (7)

„Lėktuvo kapitonai vaikšto su keturiomis juostelėmis. Nepamenu, kiek man tiksliai buvo metų, gal...

Istorija, sukrėtusi Lietuvą: kaip visa tai prasidėjo (833)

Žinia, kad Jungtinėse Valstijose suimta buvusi Seimo narė Neringa Venckienė , ne vieną privertė...

Visada laukiamų „Depeche Mode“ koncertas Vilniuje: minios euforija ir itin griežtai režisuotas pasirodymas atnaujinta 23:06 (55)

Koncertinę savaitę pradėjo elektroninės muzikos mokytojų kolektyvas „Kraftwerk“, o baigė –...

Susvyravus Indijos rinkai, Lietuvoje nyksta maistinis augalas (31)

Įvedus žalinimo reikalavimus žirniai bei pupos išpopuliarėjo Europos Sąjungoje, nes šias...

Tokie mes vieninteliai: lietuvių būstų įsirengimų ypatumai, kurie Vakarams nesuprantami (154)

Būstas yra bene didžiausias pirkinys žmogaus gyvenime, reikalaujantis daug svarstymų ir...

Įgimta liga nustatoma kas dešimtam kūdikiui: išduoti gali eisena (15)

Pirmieji kūdikio žingsniai daugeliui tėvų yra ne mažiau jaudinanti akimirka, negu pirmieji...

Knygų mugės lankytojų stilius: ką skaito, taip ir atrodo (46)

Prasidėjusi 19-oji Vilniaus knygų mugė „Litexpo“ parodų rūmuose pritraukė ne tik knygas...

7 dalykai, kurių negalima daryti prieš miegą (6)

Miegas mums yra neįtikėtinai svarbus. Mes stengiamės išsimiegoti, išlaikyti subalansuotą miego...

Eurolygoje – įspūdingi Vesely dėjimai per Kuzminską ir CSKA paslauga „Žalgiriui“ (23)

Eurolygos čempionų titulą ginantis Stambulo „Fenerbahce“ (16-7) 23-o turo rungtynėse...