aA
Vaiko besilaukianti moteris turi nusiteikti, kad jai gali tekti namuose praleisti ne tik dvejus metus, už kuriuos mokama pašalpa, bet ir daug ilgiau – kol vaikas taps savarankiškas. Kitas variantas – pusę savo atlyginimo atiduoti auklei, kurios paslaugos kasmet brangsta. Mat vaikų darželiai, anot specialistų, mūsų šalyje nyksta.
Vaikai, vaikų darželis, karuselė
© DELFI
Atvirai prašo kyšio

Trynukus auginanti vilnietė Beata savo vaikus į darželį užrašė maždaug prieš metus, kai šiems buvo 6 mėnesiai.

„Darželį radome ne iš karto. Kadangi gyvename už miesto, mums patogiausia būtų leisti vaikus į darželį Pavilnyje, tačiau ten iškart pasakė, kad jokių galimybių nėra. Galiausiai pasirinkome Antakalnio mikrorajoną. Tai palyginus neblogas variantas – man vis tiek bus pakeliui į darbą. Beje, į darželį priėmė be jokių kyšių“, - teigė moteris.

Anot pašnekovės, pusantrų metų sulaukę trynukai darželį pradės lankyti pirmiausiai dėl finansinių sumetimų. Šiuo metu Vilniuje auklės paslaugos kainuoja nuo 1200-1500 litų. Trynukus prižiūrinčiai auklei dar padeda močiutė.

„Pagaliau vaikams sveika pabūti kolektyve, kad jie taptų savarankiškesni. Žiūrėsime, kaip seksis. Tuo metu imsime atostogas ir po truputį vaikus pratinsime prie naujos aplinkos“, - svarstė Beata.

Tačiau rasti darželį pavyksta tikrai ne kiekvienai mamai. Anot vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, karčią patirtį šioje srityje turi net jos pačios duktė.

„Mano anūkas pateko į darželį tik todėl, kad buvo specialisto išvada, kad vaikui reikia rimtos logopedo pagalbos. Dėl šios priežasties jis buvo nusiųstas į logopedinę grupę turintį darželį. O kai duktė kreipėsi į vieną iš paprastų darželių, iš vedėjos ji išgirdo, kad kažkada tą patį darželį lankė kitas mano anūkas, bet už jo patekimą buvo per mažai atsilyginta.

Tai mane verčia tikėti, kad žmonės skundžiasi pagrįstai. Beje, dėl minėto darželio šiandien turime net tris skundus, - atviravo vaiko teisių apsaugos kontrolierė. – Taigi akivaizdu, kad priėmimo tvarka į darželius nėra skaidri. Žmonės įvardija net konkrečias sumas, kurios įvairiuose darželiuose skirtingos. Tačiau tai tik žodinė informacija ir mes nieko negalime įrodyti“.

Darželiai buvo išnaikinti

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės teigimu, šiandien tėvai negali būti garantuoti, kad jų vaikas pateks į darželį, net jeigu jis buvo užrašytas į eilę vos gimęs. Todėl neretai tėvai vaiką užrašo į kelis darželius. Dėl to tampa nebeaiškus tikrasis poreikis, o kai atsilaisvina vieta, į ją priimamas nebūtinai eilėje laukiantis vaikas. Mat viskas priklauso nuo darželio vedėjos valios.

„Daug tikimės iš centralizuotos priėmimo į darželius tvarkos, kuri nuo kitų metų vasaros įsigalios Kaune. Apie tokią būtinybę pradėta kalbėti ir Vilniuje. Ji padėtų žmonėms skaidriau patekti į darželius pagal gyvenamąją vietą arba darbovietės adresą“, - svarstė R. Šalaševičiūtė.

Anot jos, po nepriklausomybės atgavimo gimstamumas Lietuvoje sumažėjo, todėl dalis darželių buvo privatizuoti. Taip pat dalis moterų, nerasdamos darbo, vaikus augindavo pačios. Šiuo metu moterų poreikiai pasikeitė, gimstamumas auga, o nauji mikrorajonai projektuojami be darželių.

„Mažesniuose miesteliuose į darželius patenka tik 17 proc. vaikų, nes dauguma jų uždaryti. Taigi dirbti norinčios jaunos mamos neturi, kur palikti vaikų. Beje, panaši situacija po kelių metų gali būti su pradinėmis ir kitomis mokyklomis, kurios taip pat naikinamos“, - prognozavo pašnekovė.

Kai kurios savivaldybės bando šią problemą spręsti. Vilniuje rudenį atsidarys 16 papildomų ikimokyklinio ugdymo grupių vaikams nuo 5 metų. Tačiau tai tik lašas jūroje.

„Žmonės kartais kreipiasi į mus prašydami tarpininkauti. Pavyzdžiui, turime skundą, kai žmonės Vilniuje susirado gerą darbą, norėjo čia įsigyti būstą, tačiau nerado nei vieno darželio, kuris priimtų jų vaiką. Tačiau kaip galime padėti, kai realiai laukiančių eilėje būna 60-80 vaikų, o kasmet darželį palieka vos apie 20-25 vaikus? Padėtį reikia keisti iš esmės“, - pasakojo R. Šalaševičiūtė.

Didžiausia problema – didmiesčiuose

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, pernai Lietuvoje buvo 649 darželiai, kuriuos lankė 93 404 vaikai. Dauguma jų – didžiuosiuose miestuose. Pavyzdžiui, vien Vilniuje registruotos 139 ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

„Tiesmukiškai pasakyti, kurie rajonai problematiškiausi, sunku. Ikimokyklinis ugdymas mūsų šalyje nėra privalomas, todėl tėvai patys apsisprendžia, ar jie nori leisti vaikus į darželį. Vis dėlto savivaldybėse skirtumai neleistinai dideli. Vilniuje darželius lanko apie 80 proc. vaikų, provincijos mieteliuose – vos 10-15 proc.“, - tikino ŠMM Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.

Kita vertus, didelis darželių skaičius didžiuosiuose miestuose taip pat nereiškia, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugos čia prieinamos. Mat provincijoje dar vyrauja tradicija vaikus auginti namuose, tuo tarpu didžiuosiuose miestuose darželių poreikis auga labai smarkiai.

Didmiesčiuose didėja ir lopšelių poreikis. Motinos nori vaikus į juos atiduoti vos ne nuo gimimo – nuo 4-5 mėnesių. Tiesa, šiuo atveju norima lanksčių paslaugos sąlygų – vaiką atiduoti tik kelioms dienoms per savaitę ar kelioms valandoms per dieną.

„Taigi statistika rodo, kad darželius lankančių vaikų daugėja. Tuo tarpu jei per metus Lietuvoje ir išdygsta koks vienas darželis – tai didelė šventė. Štai Vilniuje rudenį turėtų atsidaryti darželis Pilaitės mikrorajone. Yra planų statyti darželį Perkūnkiemyje ir Balsiuose, tačiau dėl šių dviejų įstaigų dar negavome jokių konkrečių patvirtinimų – nei kada jie atsidarys, nei kiek vaikų galės priimti“, - sakė G. Šeibokienė.

Anot pašnekovės, didžiausia atsakomybė šioje srityje tenka savivaldybėms, kurios tvirtina bendruosius planus be ikimokyklinio ugdymo įstaigų. „Valdžia turėtų suvokti, kad dirbanti šeima duoda valstybei pelną, todėl ja būtina pasirūpinti“, - įsitikinusi SMM atstovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Saldi pirmoji pergalė: „Žalgiris“ privertė pasiduoti „Real“ ekipą (256)

„Žalgirio“ berniukai tampa vyrais: prisimenant Šarūno Jasikevičiaus frazę prieš savaitę...

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau (266)

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (50)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Prieš savaitgalį – geros žinios: ruduo dar lepins šiluma (3)

Penktadienio dieną virš Lietuvos pamažu stiprės aukštesnio slėgio laukas. Pirmoje dienos...

Šaro planą gyręs Grigonis: su tokiu treneriu – visada didelės galimybės (7)

Pirmosios pergalės Eurolygoje paieškas Kauno „Žalgiris“ (1/2) baigė ketvirtadienį ir tą...

Brandžiu žaidimu pasidžiaugęs Jasikevičius: įveikėme ne bet ką – didesnio stimulo būti negali (18)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pergalių sąskaitą 2019-2020 m. Eurolygoje atidarė efektingai....

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (182)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

„Žalgirio“ lyderį išskyręs „Real“ vairininkas – apie gautą pamoką ir degančias Šaro auklėtinių akis (10)

Tituluota ir puikiai sezoną pradėjusi Madrido „Real“ ekipa Kaune buvo priversta nuryti karčią...

Daug nervų kainavęs „Brexit“ – finišo tiesiojoje: pagrindinės susitarimo sąlygos ir kompromisai (34)

„Sąžininga ir pagrįsta“ – taip Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir...

Antro balsavimo atveju Pranckietis žada kreiptis į teismą: tai yra neteisėtas veiksmas, bet jie jį daro (241)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu valdantieji...