aA
Man 21 metai. Neseniai pagimdžiau, prieš 3 mėnesius, jau kurį laiką apie 1 mėnesį kaip negaliu užmigti, bandydama užmigti vis matau mirties vaizdus, dieną apie tai galvoju. Atsikeliu su tokiomis mintimis, stengiuosi jas nuvyti šalin, bet vis nepavyksta, tik sutemus aš pradedu visko bijoti.
© Shutterstock nuotr.

Mane išblaško net musės zvimbimas naktį... Bijau labai daug ko, o ir savęs tuo pačiu metu. Jei supykstu, iš pykčio net (purtytis) drebėti pradedu. Niekaip negaliu susirasti naujų draugų, nes visi mane išduoda, negaliu niekuo pasitikėti... (Turėjau draugę, kol galiausiai sužinojau, kad ji mane išdavinėja su mano vyru. Susiradau dar vieną draugę, vėl romanas.)

Esu visiškai pasimetusi ir nebežinau ką daryti. Man yra taip buvę (apie savo psichologinę būseną ) prieš 6 metus, kai avarijoje žuvo mano mama su sesute... tada padėjo vaistai nervų sistemai stiprinti ir draugai. (Esu bandžiusi prieš save pakelti ranką) Man labai sunku ir tikiuosi, kad galėsite man atrašyti, labai bijau, kad sergu depresija.

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

KODĖL PO GIMDYMO UŽEINA NERIMAS

Manau, kad jūsų būsenai galima rasti paprastą paaiškinimą: jūs taip vertinate savo vaiką, kad iš meilės jam pasiruošusi pačiam blogiausiam. Taip, manau, kad pirmiausia esate pasiruošusi ne džiaugsmui, o nemalonumams: mirčiai, savo pačios destruktyviems veiksmams, tame tarpe - ir prieš save pačią.

Kai jūs buvote paauglė, patyrėte mamos bei sesers tragišką netektį, bandėte žudytis, todėl jokiu būdu nenorite suteikti savo vaikui tokių pat išgyvenimų. Ir štai iš šios didelės meilės vaikui imate budriai sekti save, kad tik jums kas nors neatsitiktų. O kadangi gyvenimą suvokiate kaip tragiškų nesusipratimų virtinę, tikėtis ramaus, saugaus bei stabilaus gyvenimo negalite. Tad ir palaikote savo viduje nesaugumo jausmą, nerimą.

Ar galite jūs žiūrėti į gyvenimą kitaip? Kitoks galvojimas būtų toks: „gyvenimas yra mano rankose“. Taip mąstydama, jūs jaučiatės savo gyvenimo kūrėja, šeimininkė. Priešingu atveju jaučiatės valdoma likimo, įvairių atsitiktinumų. Ir tai suprantama iš jūsų gyvenimo istorijos.

Mamos ir sesers žūtis nuo jūsų nepriklausė. Nėštumas bei gimdymas, tikriausiai, irgi vyko be jūsų valios pastangų. Draugių išdavystės - taip pat. Netgi jūsų bandymas nusižudyti tikriausiai buvo impulsyvus, beveik nevaldomas. Ar galima tokiomis aplinkybėmis galvoti: „gyvenimas yra mano rankose“?

Tokiais atvejais graikų filosofai sakydavo, jog įvykiai nėra mūsų rankose, bet požiūris į juos - yra. Pavyzdžiui, į tragiškus, vienu požiūriu, įvykius galima žiūrėti kaip į komiškus. Ir galima žiūrėti kaip į dramą. O galima - kaip į didelį paslaptį.

Būdų žiūrėti į gyvenimo įvykius mes mokomės nuo mažens. Tarkime, būdama paauglė ir dalyvaudama laidotuvėse, jūs galėjote išgirsti tokį kunigo požiūrį į jūsų tragediją: „Dievas greičiau pasiima pas save į dangų tuos, kuriuos labiausiai myli“. Kaip matote, šiuo požiūriu vadovaujantis tragedija virsta palaima.

O galima žiūrėti dar kitaip: „Per šią netektį aš esu išbandoma“. Čia jau iš tragedijos atsiranda dramatizmas, iššūkis. Juk jums reikėjo tęsti savo brendimą be mamos, be sesers, atlaikyti įvairiausius nelengvus jausmus, pavyzdžiui, kaltės jausmą prieš jas. Argi tai nebuvo jums iššūkis ir argi jūs neįrodėte, kad galite tai išgyventi? Ieškoti komiškų jūsų gyvenimo įvykių aprašymų aš tiesiog nebandysiu. Tačiau esmę jūs supratote.

Kaip galima žiūrėti į jūsų draugių išdavystes? Mano akimis žiūrint, jos buvo dėsningos. Juk įžengus į dvidešimties metų amžių negali įsipareigoti mylėti vieną žmogų. Galima apie tai svajoti, tačiau realiai tai - paieškų amžius, kurio jokiu būdu negalima riboti ankstyva santuoka.

Šis amžius duotas atrankai - reikia surasti ne tą, ką aistringai myli, o tą, kuris tau tiks daugeliui metų. Nei jūsų išdavikiškos draugės, nei vyras, būdami beveik dvidešimties metų, negalėjo tikėtis iš savęs ištikimybės - juk tiek dar neišbandyta, nepatirta.

Svajoti apie gražius santykius su vienu žmogumi, žinoma, malonu, ir daug kas šiame amžiuje žada meilę iki gyvenimo pabaigos bei jos tikisi. Tačiau tikrovė nuvainikuoja šias svajones, ir atsiranda kartus nusivylimas. Nusivylimai turi prasmę. Iš tokių nusivylimų galiausiai išauga mažesnis pasitikėjimas įsimylėjimu bei aistra ir didesnis pasitikėjimas ramesniais, gilesniais santykiais.

Jei jūs patyrėte šį nusivylimą, vadinasi, atvėrėte sau kelią būtent į tokius - patikimesnius - santykius. Ar tinka jiems vyras? Jums reikia gerai pažinti šitą žmogų šalia savęs, nebijant atrasti, kad jis - kitoks, nei jūs ir neatitinka jūsų įsivaizdavimo. Jei tas kitoniškumas pasirodys labai didelis ir neįveikiamas, nereikia bijoti skirtis.

O ką jums daryti su mirties bei savęs pačios baime? Manau, kad jos atsiranda sutemus, nes sutemus jūs atsiduriame akistatoje su pačia savimi. O šviesiu periodu jūs išblaško nuo koncentracijos į save margas bei triukšmingas išorinis pasaulis.

Pamėginkite atsigręžti į save šviesiu paros metu. Taip, pabudusi jūs ir taip galvojate apie mirtį, tačiau už mirties pamatykite tuos žmones, kuriuos mirtis iš jūsų pasiėmė. Ar galite kuriam laikui patikėti, kad jų sielos vis dar gyvos - gyvos jums? Ar galite įsitikinti, kad toms mirusioms sieloms nereikia dar vienos į savo draugiją? Ir kad jos nori, kad jūs gyventumėte, kol esate gyva?

Jums reikia pajausti, kad, nepaisant to, kad mama bei sesuo yra mirusios, vis dėlto jų vaizdiniai lieka gyvi jūsų galvoje ir gali jus palaikyti. Palaikymas šis reiškia, kad jos taria jums štai tokius žodžius: „Miela dukryte, aš miriau, bet aš matau tave gyvą, aš palaikau tavo gyvenime daromus pasirinkimus ir noriu, kad tu gyventumei gerai - tuomet mano mirtis bus prasminga... Mieloji sese, aš miriau, bet tu man brangi ir aš noriu, kad tu gyventumei įdomiai, linksmai, ir darytumei tai prisimindama mane - tarsi dovanodama kasdienį džiaugsmą man, tavo sesutei“.

Taip, nepaisant to, kad šios dvi jums artimos moterys negali vaikščioti, kvėpuoti šalia jūsų, jos gali kalbėtis su jumis vaizduotėje bei sapnuose. Jos gali teikti jums meilę. Joms norėtųsi, kad jūs ir toliau būtumėte gyva. Ir jos gali palikti jus ramybėje, jei jūs paliksite ramybėje jas.

Ir paskutinis jūsų klausimas. Kažkada jūs gerdavote vaistus, kad susitvarkytumėte su netekties skausmu. Ar reikia jums juos gerti dabar? Jei jūs maitinate krūtimi, tai turite žinoti, kad šiuos vaistus gaus iš jūsų vaikas. Dažniausiai nuo to labai didelių tragedijų nebūna, tačiau vis dėlto vaikui neverta virškinti nereikalingų ir netinkamų jam medžiagų. Jūsų pienas jam - pats natūraliausias vaistas.

Tačiau jei jūs esate labai prislėgta, ir psichoterapinės priemonės nepakankamos, jums teks pasitarti su gydytoju psichiatru, kokie vaistai yra saugiausi žindymo metu ir kurį laiką juos gerti. O jei lygiagrečiai jūs išvystysite savyje tinkamą požiūrį į gyvenimą – jų gali prireikti labai trumpam.

Jei jūs rizikuoti nenorite – lankykitės pas psichoterapeutą. Su depresija bei nerimu galima susitvarkyti ir be vaistų. Verta prisiminti, kad jei nuo mūsų priklauso požiūris, mintys bei nuomonės - tai priklauso ir žanras, kuriame vyksta mūsų didžiausias meno kūrinys - mūsų pačių gyvenimas.

Pagarbiai,
Olegas Lapinas

Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
Išgyvenote kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi - rašykite gyvenimas@delfi.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Specialistai apie Žiežmarių gimnazijos skandalą: tu sėdi įtampoje ir nežinai, kada tave užgrius ši lavina (121)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos...

Malinauskas prisipažįsta: premjero komanda rūpinosi Skvernelio prezidentinės kampanijos pradžia (203)

Apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis paskelbė...

Kitokie pasikalbėjimai. Radistai Jonas su Rolandu ir Mantas Katleris (90)

„Kitokie pasikalbėjimai“ kviečia į Kauno „Gargarą“, kur Mantas Katleris kalbins radistus...

Javtokas – apie tris prasčiausius baudų metimus karjeroje, pirmą prašymą po avarijos ir ryklio tatuiruotę (31)

Eurolygos tinklalaidėje „The Crossover“ Joe Arlauckas pakalbino Kauno „Žalgirio“ sporto...

Eva Tombak. Aš turiu alergiją dvasingumui (29)

Jeigu kažkas sako – „esu dvasingas“, jau žinau, kad mums ne pakeliui. Neprisimenu, kas...

Gyvai / Europos taurės mūšis Berlyne: ALBA – „Rytas“ (5)

Europos taurės „Top-16“ rungtynėse antradienį Vilniaus „Rytas“ (1-2) išvykoje dar kartą...

Audringos reakcijos po „Pravieniškių mafijos” filmo: emocijos pritrenkiančios

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios knygos „...

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (347)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite (23)

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...

Kodėl įspūdingo dydžio dangoraižiuose paliekami tušti aukštai?

Honkongas – 7,5 milijonus žmonių turintis milžiniškas miestas. Nieko nestebina faktas, kad jame...