aA
Šį žmo­gų te­ko pa­žin­ti ge­ro­kai prieš de­šimt­me­tį, tuo­met gvil­den­tas vai­kiš­kas te­mas lai­kas pa­kei­tė to­mis, ku­rios tą­kart at­ro­dė sve­ti­mos, gal­būt joms api­bū­din­ti bu­vo sun­ku ras­ti žo­džių. Šian­dien aly­tiš­kė Šven­to­sios Šei­mos vie­nuo­li­jos se­suo Juo­za­pa Ži­vi­lė Mie­liaus­kai­tė, ruo­šian­ti pa­aug­lius Su­tvir­ti­ni­mo sak­ra­men­tui, kal­ba apie jau­no žmo­gaus pa­si­ren­gi­mą ei­ti sa­vu ke­liu.
© Shutterstock nuotr.

– Jau ne pir­mus me­tus ren­gia­te Ma­ri­jam­po­lės jau­nuo­lius Su­tvir­ti­ni­mo sak­ra­men­tui. Gal­būt ga­li­te pa­si­da­ly­ti sa­va is­to­ri­ja, ko­dėl gi pra­dė­jo­te dirb­ti su pa­aug­liais? Ko­kie jie jū­sų aki­mis?

– Su pa­aug­liais ėmiau dirb­ti vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai, dar prieš tap­da­ma se­se­ri­mi – ta­da jau drau­ga­vau su sa­vo se­se­ri­mis, jos ruo­šė pa­aug­lius Vil­niu­je Su­tvir­ti­ni­mo sak­ra­men­tui ir ma­nęs pa­pra­šė tal­kin­ti. Su­ti­kau, nes rei­kė­jo se­se­rims pa­dė­ti, o šiaip ma­niau, kad pa­aug­lys­tė – krau­pus am­žius, ir ne­la­bai kas ge­ro iš bu­vi­mo su pa­aug­liais ga­li iš­ei­ti... Jau ta­pus se­se­ri­mi nuo tos pa­čios veik­los pra­dė­jau Ma­ri­jam­po­lė­je. Ne­de­giau troš­ki­mu dirb­ti su pa­aug­liais dėl sa­vos pa­tir­ties – pa­ty­riau tai, ką vi­suo­me­nė va­di­na kom­pli­kuo­ta ir la­bai su­dė­tin­ga pa­aug­lys­te, to­dėl ne­ma­čiau ta­me am­žiu­je kaž­ko­kių pri­va­lu­mų.

Po ku­rio lai­ko at­ra­dau bu­vi­mo su pa­aug­liais gro­žį – kad tai yra nuo­la­ti­nis nuo­ty­kis, im­pro­vi­za­ci­jų šou, yra la­bai įdo­mu ir links­ma su pa­aug­liais, o kar­tu daž­nai yra sun­ku ir skaus­min­ga. Su­pra­tau, kad ne aš jiems kaž­ką la­bai daug duo­du, pa­de­du, o jie man, kad yra di­džiu­lis Die­vo, Baž­ny­čios ir ma­no ben­druo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mas ma­ni­mi, kad ga­liu su jais bū­ti. Pa­ty­riau, kad esu pa­kvies­ta bū­ti pa­aug­lių se­se­ri­mi – bū­ti su jais to­kiais, ko­kie yra – alks­tan­čiais tie­sos, bi­jan­čiais bū­ti sa­vi­mi, la­bai tra­piais ir kar­tu la­bai di­din­gais sa­vo jau­nys­tės gai­va­liš­ku­mu.

– Anaip­tol ne vi­si jau­nuo­liai ei­na tie­siu ke­liu – kas šo­ka, kas mu­zi­kuo­ja, o kas – tie­siog tu­ri tiks­lą. Es­ti ir ne­ma­ža da­lis to­kių, ku­riems sun­ku at­ras­ti sa­ve. Kaip ma­no­te, ko­kių yra dau­giau ir kas le­mia, jog vie­niems mums lyg iš pyp­kės vis­kas klo­ja­si, o ki­tiems tas ke­lias į sa­ve il­gas ir duo­bė­tas?

– Yra la­bai stip­rus vi­suo­me­nės spau­di­mas, ko­kie tu­ri­me bū­ti, kas yra „nor­ma­lu“. Di­džiau­sia dau­ge­lio pa­aug­lių bai­mė ir iš­šū­kis – bū­ti iš tik­ro sa­vi­mi, nes bū­ti au­ten­tiš­ku as­me­niu reiš­kia skir­tis nuo ki­tų. Dau­ge­lis su­tin­ka­mų jau­nuo­lių net ne­ži­no, kad nė­ra sa­vi­mi – nė­ra svars­tę tos min­ties, kad tai, kaip at­ro­do, kuo do­mi­si, kaip lei­džia lais­va­lai­kį, kaip el­gia­si, – yra kau­kės, yra ki­lę ne iš gi­lu­mi­nių troš­ki­mų, o iš sie­kio pri­si­tai­ky­ti pir­miau­sia prie ben­dra­am­žių, bū­ti po­pu­lia­riam, pri­pa­žin­tam.

Ne­iš­ven­gia­mai di­džiau­sią įta­ką da­ro šei­ma ir ar­ti­miau­sia ap­lin­ka, ku­rio­je au­ga­me, – nes žmo­nės, pa­ty­rę sau­gius san­ty­kius (pir­miau­sia su tė­vais), pa­ty­rę, kad yra my­li­mi ir pri­ima­mi ne dėl sa­vo nuo­pel­nų ir pa­sie­ki­mų, ži­nan­tys, kad yra my­li­mi be­są­ly­giš­kai, su vi­so­mis klai­do­mis ir sun­ku­mais, ne­jau­čia to­kio skaus­min­go po­rei­kio pri­tap­ti, su­si­lie­ti su mi­nia – nes ži­no, kad net jei­gu bus ne­pri­im­ti ki­tų ar­ba su­klys – jų ver­tė ne­ma­žė­ja nuo to, jie vis tiek yra my­li­mi to­kie, ko­kie yra, bū­da­mi sa­vi­mi.

– Jau­ni­mui trūks­ta au­to­ri­te­tų – tai pa­čios iš­tar­ti žo­džiai, ko­dėl taip ma­no­te? Ir ko­kie gi tie au­to­ri­te­tai iš tie­sų tu­rė­tų bū­ti?

– Yra fik­ty­vių au­to­ri­te­tų, ku­rie for­muo­ja vi­suo­me­nės nuo­mo­nę apie da­bar po­pu­lia­rų „sėk­min­go“ gy­ve­ni­mo pla­ną: daug už­dirb­ti, gra­žiai at­ro­dy­ti ir bū­ti svar­biam. Tik­rai­siais au­to­ri­te­tais tam­pa as­me­nys, ku­rie su pa­aug­liais su­ku­ria au­ten­tiš­kus as­me­ni­nius san­ty­kius, ku­rie gy­ve­na ne „sėk­min­gą“, o tik­rą gy­ve­ni­mą su vi­sais jo sun­ku­mais, ku­rie drą­si­na siek­ti vi­di­nės lais­vės, įkve­pia sva­jo­ti pla­čiai, kur­ti nau­jus da­ly­kus. Trūks­ta žmo­nių, ku­rie ne va­do­vau­tų pa­aug­liams, o bū­tų to­kie su­bren­dę ir sau­gūs su­au­gu­sie­ji, kad jau­ni­mas ga­lė­tų skleis­tis prie jų, at­ras­ti sa­ve, ban­dy­ti nau­jus da­ly­kus ir da­ry­ti klai­das ži­no­da­mi, kad ne­bus at­mes­ti.

– Daug gir­di­me apie tai, kad jau­ni­mas apa­tiš­kas vis­kam, kas to­liau už jo kie­mo ri­bų, kaip ma­no­te, ar tai tie­sa?

– Ma­nau, kad šian­die­nos jau­ni­mas yra su­for­muo­tas mū­sų vi­suo­me­nės, yra jos at­spin­dys. Dėl to trik­do, kai jau­ni žmo­nės yra vy­res­nių la­bai ne­igia­mai ver­ti­na­mi – jie tiks­liai at­spin­di sa­vo tė­vų kar­tą, nes jau­ni­mas, ypač pa­aug­liai, pa­tys ne­su­kū­rė mu­zi­kos, ku­rią klau­so, fil­mų, ku­riuos žiū­ri, ren­gi­nių, ku­riuo­se da­ly­vau­ja, o ypač – nuo­sta­tų ir po­žiū­rio į gy­ve­ni­mą. Jie tai pe­ri­ma iš vy­res­nės kar­tos – ego­cen­triz­mą, pa­si­pū­ti­mą, taip pat – ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mą, abe­jin­gu­mą ki­tiems ir dau­ge­lį ki­tų da­ly­kų.

Nuo vai­kys­tės as­muo dau­ge­liu at­ve­jų mo­ko­mas bū­ti var­to­to­ju, tie­siog im­ti iš ap­lin­kos sau nau­dą. Kar­tais at­ro­do, kad vis­kas su­ka­si ap­link jį – yra cen­truo­ja­mas as­muo kaip svar­biau­sia per­so­na, svar­bes­nė už ki­tus (tuo pa­grin­du vei­kia so­cia­li­niai tin­klai – ten pa­tvir­ti­na­ma svar­ba, to­dėl tu­riu da­ry­ti kaž­ką, kad su­lauk­čiau kuo dau­giau „li­ke“, ver­tė pri­klau­so nuo to, ar ki­tiems pa­tin­ku). To­dėl nai­vu ti­kė­tis, kad toks as­muo rū­pin­sis kuo nors dau­giau nei sa­vi­mi.

Ma­nau, taip yra ne to­dėl, kad jau­nuo­liai iš es­mės sa­va­nau­diš­ki, o iš ne­sau­gu­mo – da­ry­ti kaž­ką dėl ki­tų ga­li ta­da, kai sa­ve my­li, pri­imi, kai ne­rei­kia karšt­li­giš­kai rū­pin­tis sa­vo įvaiz­džiu ir tuo, ką ki­ti gal­vo­ja. Jau­nuo­liai dau­ge­liu at­ve­jų ir jaut­rūs, ir la­bai ge­ra­no­riš­ki, ir trokš­tan­tys do­va­no­ti sa­ve ki­tiems – tik tuos troš­ki­mus rei­kia pa­dė­ti iš­lais­vin­ti. Pa­dė­ti žmo­gui pa­žin­ti, pri­im­ti sa­ve – kai nė­ra blo­ga bū­ti su sa­vi­mi, ta­da ga­li bū­ti ir su ki­tais.

Pa­grin­di­nis bū­das – at­sa­ko­my­bės. Jau­nuo­liai, ku­rie yra links­mi­na­mi, už­ima­mi, re­tai ima siek­ti dau­giau, juos ten­ki­na var­to­ji­mas. Au­ga tie, ku­rie yra įtrau­kia­mi į veik­lą, ku­riems su­tei­kia­ma ga­li­my­bė dė­ti sa­vo in­dė­lį, kar­tu kur­ti, pri­im­ti iš­šū­kius. Ma­no su­kur­tuo­se pa­aug­lių ug­dy­mo pro­jek­tuo­se pa­grin­di­nė ug­dy­mo prie­mo­nė yra tar­nys­čių pri­si­ė­mi­mas – kai pa­aug­liams lei­džia­ma da­ry­ti da­ly­kus, ku­rie ob­jek­ty­viai yra iš­šū­kis: ga­min­ti tris die­nas mais­tą 40-iai žmo­nių, su­kur­ti san­ty­kį su so­cia­li­nių įgū­džių sto­ko­jan­čiais pa­aug­liais iš vai­kų na­mų (si­tu­a­ci­ja, kur pa­aug­lys ga­li su­pras­ti, kad jo šau­nu­mas yra ap­si­mes­ti­nis, kad jis vai­di­na dėl ki­tų, o ši­toj vie­toj tai ne­vei­kia, kur ga­li mo­ky­tis bū­ti ma­lo­nus su ki­tais, nes taip ap­si­spren­dė), da­ly­tis su ki­tais sa­vo pa­tir­ti­mis, ves­ti ki­tiems pa­aug­liams ug­dy­mo pro­gra­mų da­lis – taip mo­ko­ma­si do­va­no­ti sa­ve ki­tiems, pa­žin­ti sa­vo ga­li­my­bes bei ri­bas, lik­ti iš­ti­ki­mam ap­si­spren­di­mams sun­ku­muo­se ir iš tik­ro bū­ti sa­vi­mi.

– Ko­kią vie­tą jau­ni­mo gy­ve­ni­me už­ima ti­kė­ji­mas?

– Pri­klau­so nuo to, ko­kią jau­nuo­lis tu­ri ti­kė­ji­mo pa­tir­tį, kas ir kaip su juo pa­si­da­li­jo ti­kė­ji­mu. Tie, ku­rie tu­ri for­ma­laus, pri­vers­ti­nio ti­kė­ji­mo pa­tir­tį – nes juos ver­tė ei­ti į baž­ny­čią, ver­tė pri­im­ti sak­ra­men­tus, ver­tė kaž­ką da­ry­ti ar ne­da­ry­ti dėl ti­kė­ji­mo – jie daž­niau­siai ti­kė­ji­mą at­me­ta vi­sai ar­ba ir to­liau for­ma­liai lai­ko­si da­ly­kų, ku­rie ne­pa­sie­kia nei jų šir­dies, nei gy­ve­ni­mo.

Tie, su ku­riais bu­vo pa­si­da­ly­ta pa­tir­ti­mi ti­kė­ji­mo kaip do­va­nos, ku­ri tei­kia di­de­lę lais­vę, ku­rios pa­grin­das yra as­me­ni­nė drau­gys­tė su Ta­ve my­lin­čiu ir vi­siš­kai pri­iman­čiu As­me­niu – jie yra lais­vi rink­tis ti­kė­ji­mą kaip pa­grin­di­nį gy­ve­ni­mo nuo­ty­kį. Ti­kin­tys jau­nuo­liai ski­ria­si nuo ne­ti­kin­čių­jų vil­ti­mi, gy­ve­ni­mo džiaugs­mu ir as­me­ni­niais pa­si­rin­ki­mais – jų gy­ve­ni­mas yra per­smelk­tas ir per­keis­tas drau­gys­tės su Die­vu.

– Esa­te sa­kiu­si, jog men­kai pa­žįs­ta­me tai, kuo gy­ve­na jau­ni žmo­nės šian­dien, ir ne­re­tai pa­mirš­ta­me, kad jie mo­ko­si ne iš mū­sų mo­ra­lų, bet iš mū­sų el­ge­sio. Kaip gi pa­žin­ti jau­no žmo­gaus gy­ve­ni­mą, kas ga­li pa­dė­ti ir ko­kį pa­vyz­dį sa­vu el­ge­siu tu­ri­me ro­dy­ti – tra­di­ci­nį gra­žaus ir kul­tū­rin­go žmo­gaus, o gal pa­slap­tis sly­pi gi­liau?

– Kad ži­no­tu­mėm, kuo jau­ni­mas gy­ve­na, rei­kia ne žiū­rė­ti iš aukš­to, o bū­ti kar­tu – ei­ti į ren­gi­nius, žiū­rė­ti fil­mus, da­ly­vau­ti po­kal­biuo­se, leis­ti lais­va­lai­kį. Na, ne­bū­ti­na iš­ban­dy­ti vis­ko, ką jau­ni­mas da­ro, bet svar­bu bū­ti ar­ti, bū­ti ar­ti­mu, bet dėl to ne­su­si­ta­pa­tin­ti, rei­kia iš­lik­ti su­au­gu­siuo­ju, ku­ris iš sa­vo pa­tir­ties ga­li ob­jek­ty­viau ver­tin­ti da­ly­kus. Jau­ni­mas la­bai alks­ta tie­sos, tik­ru­mo ir ne­mėgs­ta vai­dy­bos (nors pa­tys daž­nai ap­si­me­ti­nė­ja, kad jaus­tų­si šau­nūs), to­dėl at­pa­žįs­ta ir at­me­ta vi­sa, kas su­au­gu­siuo­se yra ne­tik­ra.

Na, ne­ga­li tė­vai ti­kė­tis, kad jų pa­aug­lys bus man­da­gus ir pa­gar­bus, „nes taip rei­kia“, jei jie pa­tys yra kri­tiš­ki ki­tiems, ka­te­go­riš­ki, ap­kal­ba ir neigia­mai ver­ti­na. Jis ga­li ap­si­mes­ti kaž­kuo, kuo ki­ti no­ri, bet įpro­čius ir įgū­džius mes na­tū­ra­liai pe­ri­mam iš sa­vo ap­lin­kos ir iš au­to­ri­te­tų, ku­riuos pa­si­ren­kam. Bręs­da­mas as­muo ga­li są­mo­nin­gai nu­spręs­ti mo­ky­tis bū­ti ki­toks, nei iš­mo­ko iš sa­vo šei­mos, bet tam rei­kia la­bai di­de­lių pa­stan­gų.

Ma­nau, su­au­gu­siesiems svar­bu mo­ky­tis pri­im­ti kiek­vie­ną pa­aug­lį kaip as­me­nį, ku­ris tu­ri as­me­ni­nę is­to­ri­ją, tu­ri svar­bių pa­tir­čių, min­čių ir troš­ki­mų, ku­ris do­va­na vi­siems ap­lin­kui – su­au­gu­sių­jų mi­si­ja yra pa­dė­ti tam žmo­gui su­bręs­ti, pa­dė­ti iš­mok­ti iš tik­ro bū­ti do­va­na ki­tiems. Tam kiek­vie­nas tu­rim ug­dy­ti sa­ve, kad ga­lė­tu­mėm pri­im­ti as­me­nis to­kius, ko­kie yra – ne slo­pin­ti, o džiaug­tis, ne ri­bo­ti, o ska­tin­ti kur­ti pa­sau­lį ge­riau nei yra.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po Venckienės paleidimo lieka svarbiausias neatsakytas klausimas: koks jos vaidmuo kitose bylose (8)

Antradienį buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė išleista į laisvę. Jai skirtos...

„Žalgiris“ nutrauks sutartį: Perezas neregistruojamas rungtynėms su „Panathinaikos“ (19)

Kauno „Žalgirio“ komanda antradienį Eurolygos devintojo turo susitikime rungtyniaus be Alexo...

Mamadienis už 1 vaiką: Nausėdos pasiūlymas sulaukė palaikymo, bet atsitrenkė į sieną (136)

Iš Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovų sudaryta Trišalė taryba antradienį aptarė...

Šiurpi viduramžių laikų mirties bausmė: moterims jos netaikė dėl labai keistos priežasties (18)

Mirties bausmė yra mirties bausmė – ar yra skirtumas, ar ji taikoma vyrui ar moteriai? Pasirodo,...

Ministerija giriasi didėjančiais medikų atlyginimais, tačiau gydytoja papasakojo, kas jiems labiausiai kelia nerimą (1)

Skelbiama, kad šių metų rugsėjį vieno mėnesio vieno etato gydytojo vidutinis darbo užmokestis...

Skundą dėl suėmimo nagrinėjęs teisėjas Cininas: Venckienė iš Lietuvos išvyko, nepažeisdama jokių draudimų (202)

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija antradienį nusprendė panaikinti Kauno miesto apylinkės...

Turkija grasina atnaujinti karinę operaciją: Rusija nevykdo pažadų (118)

Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu pareiškimas, kad esą Rusija nevykdo...

Ypač griežta kardomoji priemonė Venckienei: su apykoje nuo namų negalės nutolti toliau nei 500 m Venckienė šypsojosi, bet buvo nekalbi; papildyta (900)

Antradienį Vilniaus apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą pratęsti...

Iki skausmo pabodo jūsų šukuosena? Štai, kokie plaukų dažymai bus ant bangos šį sezoną TOP 3

Jeigu ombré, sombre, balayage, flamboyage ir kitos ne kartą girdėtos plaukų dažymo technikos...

Nausėda – už dialogą su Baltarusija, bet įvardijo ir raudonas linijas papildyta 16:23 val. (135)

Prezidentas Gitanas Nausėda pasisako už dialogą su Baltarusija, tačiau įvardijo ir raudonas...