Anksčiau Shibos padėdavo medžioti net lokius ir šernus. Jie būna įvairių spalvų, tačiau dažnai vadinami Aka-Inu, arba „raudonu šunimi“, nes japonai labiausiai vertina rausvos spalvos šibas.
Šiuolaikiniai Shibos yra trijų skirtingų Shiba rūšių - San’in, Mino ir Shinsu – tai kryžminimo produktas. San-in kilo iš Sekishu ir Imba veislių ir buvo paplitę Šimanes ir Totorio prefektūrose. Jie buvo didesni (40-50 cm) nei dabartiniai Shibos, todėl šiais laikais būtų laikomi vidutinio dydžio šunimis. Jų kailis buvo margai juodas ir jie neturėjo balto snukio, kuris dabar laikomas juodų su įrudžiu šunų privalumu.
Ryškiai išreikštas šiandieniniu šibų perėjimas nuo kaktos iki snukio buvo būdingas ir San’in Shiboms - kaip ir jų karingumas bei nepriklausomybė (San’in garsėjo ne itin meiliu charakteriu).
Kita senovinė veislė yra Mino Shiba. Jie buvo mažesni (36.5 - 39.5 cm), ryškiai rausvos spalvos, paplitę Gifu prefektūroje. Šiems šunims, kaip ir dabartiniams Shiboms, buvo būdingos gilios rudos trikampio formos akys ir mėsingos stačios trikampės ausys, tačiau jų uodegos buvo ilgos, o ne susiraičiusios, kaip kitų Shibų.
Trečioji senovinė veislė buvo Shinsu Shiba, paplitusi Nagano prefektūroje ir kilusi iš Kimwa Shiba. Jie irgi buvo mažesni, dažniausiai rausvos spalvos, su storu šeriuotu kailiu viršuje ir minkštu tankiu kailiuku papilvėje. Didžiausios šios veislės ypatybės yra apvalokos, o ne trikampio formos, akys bei juodas snukis, kuris išlieka ir šuniui suaugus, o ne išblunka 1-2 gyvenimo metais.
Akys - viena svarbiausių detalių, skirianti japoniškus Shibas nuo vakarietiškų šunų. Šuns akyse, nepriklausomai nuo tipo ir veislės, paprastai atsispindi meilumas, atsidavimas, graudulys, o Shibos akyse jie ypač ryškūs.
Jų akys gilios, migdolų formos, o vokai stori. Nė vienas jų neturi tokių apvalių akių kaip pekinai, Maltos bolonės ir nykštukiniai špicai. Jų nedidelės migdolų formos akys spinduliuoja vienatvę ir ramybę, tačiau matyti ir stipri, aistringa dvasia.
Pirmą kartą išvydus japoniškąją Shibą, susidaro įspūdis, kad jam trūksta rafinuotumo - bruožo, kuris būdingas veislėms, neišvengusioms primygtinio žmogaus įsikišimo. Šiems šunims pavyko išvengti per didelio dirbtinumo, kuris atsiranda nuolat koreguojant ir tobulinant veisles. Iš Shibų sklinda išdidus laukinės gamtos grožis.
Dar vienas Shiboms būdingas bruožas - ištvermingumas. Jie tvirtai sudėti, retai serga. Nėra išrankūs maistui, puikiai ištveria tiek šaltį, tiek kaitrą. Tai nepaprastai ištvermingi ir stiprūs maži šunys, kurie nereikalauja ypatingos priežiūros ir lepinimo, kaip kai kurios kitos veislės. Jų plaukas trumpas, o ausys ir uodega visiškai natūralūs. Jų kūnas labai tvirtas ir raumeningas, jie atrodo orūs, grakštūs ir elegantiški.
Shibos savo išvaizda labai panašūs į lapes ir tuo žavi daugelį žmonių. Jie labai protingi, gudrūs, o kai kurie jų elgesio aspektai, ypač žaidimų metu, primena vilkų elgesį. Kartais jie mėgsta būti aktyvūs naktį.
Shibos pasižymi tik jiems būdingomis manieromis. Šunų dresuotojai ir japoniškų šunų veislių gerbėjai dažnai sako, kad šie šunys nelabai mėgsta žaisti ir primena santūrius, rimtus samurajus.
Jie nelinkę šokti ant žmonių, nemėgsta išdykauti, pavyzdžiui, kramtyti ir tampyti daiktų. Kai kiti šunys žaidžia, japoniškieji Shibos dažnai stovi atokiau ir juos stebi, tarsi bandydami suprasti, kodėl kitiems taip linksma. Jiems labiau patinka vienatvė, o ne minia. Kartais ši savybė verčia Shibos šeimininką spėlioti, ką jo šuo galvoja ir ko nori.
Iš prigimties ramūs ir supratingi, japoniškieji Shibos gerai supranta žmones ir yra labai geri draugai. Šių šunų augintojai dažnai didžiuojasi, kad turi tokius patikimus, ištikimus, šeimininkams ir šeimai atsidavusius šunis. Jie spinduliuoja natūralų žavesį ir greitai tampa nepakeičiamais draugais. Šių šunų charakteriai primena senovės japonus - asketiškus, narsius, ištikimus, geros širdies, švelnius ir mylinčius.
Japonijoje yra du klubai, registruojantys Shiba šunis. Didžiausias ir prestižiškiausias yra Nihon-Ken Hozonkai arba “Nippo” (“Japoniškų šunų išsaugojimo asociacija). “Japonų šunų veisėjų klubas” (“Japan Kennel Club”) yra vakarietiškesnė organizacija, siūlanti paslaugas anglų kalba.
Su japoniškų šunų veislėmis galėsite susipažinti VI-ojoje Tarptautinėje bonsai ir suiseki parodoje bei II-ajame Japonijos menų festivalyje, skirtame Lietuvos ir Tekančios saulės šalies draugystės dvidešimtmečiui paminėti.
Paroda vyks birželio 9-12 d. „Litexpo“ parodų rūmuose. Dvidešimt pasaulio šalių dalyvių, dvidešimt Japonijos meno šakų, dvidešimt diplomatinių santykių atkūrimo metų. Tokie skaičiai vainikuoja dviejų šalių draugystę ir ištrina geografinius atstumus bei sujungia kultūras. Tai – unikalus renginys ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europoje.
