aA
„Toks jausmas, kad dėl noro savo vaikams suteikti geriausias galimas gyvenimo sąlygas – naujausius žaislus, intriguojančias pramogas, kokybišką išsilavinimą, – mes pamiršome svarbiausią tikslą – užtikrinti vaikams teisę būti išgirstiems ir išklausytiems“, – mintį apie interaktyvaus stendo „Jausmų žemėlapis“ idėją pradeda projekto iniciatorės Ina Žurkuvienė ir Ernesta Kvietkauskienė.
Interaktyvios garso instaliacijos kvies pažinti vaikų jausmų pasaulį
© Organizatorių nuotr.

Spalio 3 d. Kaune M. Žilinsko dailės galerijos prieigose buvo pastatyta interaktyvi instaliacija „Jausmų žemėlapis“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vaikų jausmų pasaulį ir jo įvairovę. Čia ji stovės iki gruodžio mėnesio. Projektas buvo vykdomas bendradarbiaujant su „Vaikų linija“, internetine žaislų parduotuve „Vukis“ ir šiuolaikinio meno renginiu Kauno bienale.

Dar viena garso instaliacija spalio mėnesį bus pristatyta ir Vilniuje. Planuojama, jog nuo 2016 m. šie stendai keliaus vis į kitus Lietuvos miestus. „Norėtume, jog „Jausmų žemėlapis“ atsirastų bent keliuose Lietuvos miestuose – šiam tikslui ieškome rėmėjų, kuriems šis klausimas taip pat atrodo svarbus,“ – apie planus pasakoja I. Žurkuvienė.

Susitikimas su vidiniu vaiko pasauliu

Mažą paviljoną primenančioje garso instaliacijoje, kurio architektė – Lina Mozūraitė, o garsinės dalies autorė – menininkė Sandra Kazlauskaitė, stebėtojai yra kviečiami susipažinti su vaikų jausmų pasauliu: visi garsai, išreiškiantys tinkamas ar netinkamas emocijas, taip pat dialogai buvo įrašyti 10–17 metų amžiaus vaikų. Kiekviename iš trijų paveikslų, kuriuos nupiešė iliustratorius Artūras Širin, žiūrovas gali liesti aktyvias zonas ir tarsi manipuliuodamas muzikiniais instrumentais kurti savo melodiją su žodžiais, kurios žinutė – nėra netinkamų emocijų.

Interaktyvios garso instaliacijos kvies pažinti vaikų jausmų pasaulį
© Organizatorių nuotr.

„Sukurdami uždarą erdvę, norėjome pakviesti visuomenę intymesniam susitikimui su vidiniu vaiko pasauliu. Skirtingose iliustracijos vietose sujungus 3–9 aktyvias zonas, paviljono viduryje stovintis dalyvis bus tarsi „apsupamas“ harmoningos melodijos ir žodinių žinučių. Įspūdis – gana stiprus ir emociškai paveikus“, – meninę idėją atskleidžia Goldsmiths universiteto (Didžioji Britanija) doktorantė S. Kazlauskaitė.

Suaugusieji neretai nemoka priimti sunkių vaikų jausmų

„Nors projekto idėja brendo seniai, aiškesnes formas ji įgijo po susitikimo su „Vaikų linijos“ komanda, kuomet paaiškėjo, jog šiame etape svarbiausia yra ne dar kartą priminti nemokamą emocinės paramos tarnybos numerį, o pasakoti visuomenei apie vaikų jausmus ir skatinti juos priimti“, – eigą pristato I. Žurkuvienė.

Interaktyvios garso instaliacijos kvies pažinti vaikų jausmų pasaulį
© Organizatorių nuotr.

„Vaikų linija“ jau aštuoniolika metų teikia emocinę paramą telefonu ir internetu vaikams bei paaugliams. Praėjusiais metais organizacija galėjo atsiliepti į 123 349 vaikų ir paauglių skambučius ir atsakė į tūkstantį elektroninių laiškų. Tarnybos telefonai niekada netylėjo – norėdami prisiskambinti į „Vaikų liniją“, vaikai bandė tai padaryti daugiau nei du milijonus kartų.

Kreipdamiesi pagalbos į „Vaikų liniją“, vaikai dažnai dalinasi savo jausmais – tais, kurie jų aplinkoje kartais lieka neišgirsti arba tais, kurių jų aplinkos suaugusieji tarytum nenori išgirsti. Vaikai ir paaugliai kalba apie pyktį, baimę, skausmą, nusivylimą, liūdesį, kaltę. „Suaugusieji neretai nemoka priimti sunkių vaikų jausmų ir reaguoja patardami vaikui „neliūdėti“, „nepykti“, „nebijoti“ ir šiaip „nešnekėti nesąmonių“.

Interaktyvios garso instaliacijos kvies pažinti vaikų jausmų pasaulį
© Organizatorių nuotr.

Tačiau nuo tokių patarimų jausmai niekur nedingsta – vaikas ir toliau juos išgyvena, tačiau jaučiasi nesuprastas ir ieško kitos vietos, kur galėtų pasidalinti šiais jausmais“, – priežastis vardina „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė,pridurdama, jog itin svarbu, kad mes, suaugusieji, mokėtume išgirsti ir priimti visokius vaiko jausmus – ir tuos, kurie mums patinka, ir tuos, kurie nepatinka – leisti vaikui juos jausti ir mokinti tas emocijas išreikšti tinkamu, konstruktyviu būdu.

Ateina savarankiškai mąstanti, analizuojanti karta

Apie tai, kad ne visuomet jaučiasi suprasti bei išgirsti kalbėjo ir į instaliacijos kūrybos procesus įtraukti vaikai. Vasarą susitikę režisierių Vytauto V. Landsbergio, Ramunės Rakauskaitės ir Agnės Marcinkevičūtės kuruojamoje kasmet vykstančioje kino stovykloje Pavariuose, jie padedami garso menininkės S. Kazlauskaitės sukūrė interaktyvioje instaliacijoje girdimus garsus ir 3 trumpametražius filmus.

Interaktyvios garso instaliacijos kvies pažinti vaikų jausmų pasaulį
© Organizatorių nuotr.

Visi dialogai, garsai, girdimi palietus stendo aktyviąsias zonas, yra žinutės, kurias 10–17 metų paaugliai norėjo perduoti savo bendraamžiams ir suaugusiems. „Tai labai intymus ir jautrus projektas, kuris per šiuos metus, kuomet su pulku menininkų, „Vaikų linijos“, „Vukio“ ir Kauno bienalės atstovais diskutavome apie instaliacijos turinį, mums patiems leido dar giliau įeiti į vaikų jausmų pasaulio gilumas ir pamatyti, kokios brandžios asmenybės jie yra. Aš tikrai abejoju, kad mūsų kartos žmonės, būdami panašaus amžiaus, kėlė tokius klausimus, kuriuos dabar svarsto šie vaikai. Jie – geriausi mūsų mokytojai“, – stovykloje sutiktus vaikus prisimena Vytauto Didžiojo universiteto komunikacijos projektų vadovė I. Žurkuvienė ir priduria, kad buvo ir sunkių momentų, kuomet klausant vaikų diskusijų ašaros kaupėsi akyse.

Atotrūkis, dirbtuvėse dalyvavusių vaikų manymu, yra ne tik mokyklose tarp mokytojo ir mokinio, bet ir tarp tėvų ir jų vaikų. Jaunuoliai stebėjosi, kodėl suagusiesiems taip sunku priimti faktą, kad ir vaikas gali liūdėti, būti piktas lygiai taip pat kaip ir jie. Neturėdami galimybės išreikšti emocijų, vaikai jas užgniaužia, paslepia viduje. Neretai to pasekmėmis tampa patyčios, pykčio protrūkiai kito atžvilgiu ir kiti nemalonūs veiksmai.

Paklausti, kada labiausiai jie jaučiasi laimingi, vaikai vienbalsiu teigė: „tada, kuomet šeimoje viskas gerai, kai esi su žmonėmis, su kuriais tau gera ir nesijauti paliktas. Man atrodo, kad mes čia atėjom pakeisti pasaulį, padaryt jį geresniu kitiems, ateinančioms kartoms. Kad jiems būtų malonu gyvent.“

Interaktyvios garso instaliacijos kvies pažinti vaikų jausmų pasaulį
© Organizatorių nuotr.

Vienas iš kūrybinių dirbtuvių vadovų V. V. Landsbergis mano, kad ši ateinanti karta yra savaranikiškai mąstančių žmonių karta. „Šią vasarą Pavariuose vykusioje moksleivių kino stovykloje susirinko pulkelis gražaus ir mąslaus jaunimėlio. Nesinorėjo jų per daug mokyti ar jiems ką nors aiškinti; norėjosi jų klausytis ir kai ko paklausti. Nežinau, kuo pavirs tie pokalbiai – filmu, knyga, prisiminimu. Bet jie jau pavirto – šiltu, gaiviu praėjusios vasaros vėjo gūsiu, žadančiu permainas. Žadančiu, kad ateina ne kivirčo, atrodymo ir ambicijų karta, o ramesnio buvimo, analizavimo, intuityvaus žaidimo. Vilties zona, kurioje žymiai ramiau būti, veikti ir laukti.“

Dabartinė vaikų karta auga technologijų amžiuje, kuriame visos žinios pasiekiamos vieno mygtuko „search“ paspaudimu. Jie gana lengvai susiranda reikiamą informaciją. Tačiau su tuo ateina ir daug iššūkių. Vienas iš jų – gebėjimas tinkamai apdoroti šias žinias, empatijos ugdymas. To pasiekti gali padėti tėvai, švietimo sistemos dalyviai ir kiekvienas iš mūsų. „Jausmų žemėlapis“ – gražus nuoseklaus institucinio ir asmeninio bendradarbiavimo pavyzdys, kuomet visi, suvokdami problemą, sujungė jėgas dėl bendro tikslo, kad vaikai būtų išgirsti.

P.S. „Aš norėčiau, kad visi dabartiniai vaikai taip nesėdėtų prie kompiuterių, o daugiau skaitytų knygas ir kaip anksčiau eitų į lauką pažaisti su kitais, nes ta technologija mus labai labai keičia,“ – svarstė N. K., dalyvavęs kūrybinėse dirbtuvėse.

Interaktyvios garso instaliacijos kvies pažinti vaikų jausmų pasaulį
© Organizatorių nuotr.
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Rusija grįžta prie kaimynių bauginimo: du signalai skirti ir Lietuvai (458)

Koronaviruso pandemijai slopstant Rusija , nepaisant augančių užsikrėtimo ir mirčių skaičių,...

Nesąžiningų vystytojų pinklės: susigundę gali likti su neegzistuojančiu būstu (30)

Nuosavo būsto įsigijimas gali tapti ne išpildyta svajone, o didžiuliu nuostoliu ir galvos skausmu....

Matas Bytautas

Laimė (1)

Laimė, ne tik vienas labiausiai komercializuotų jausmų, kuris kraštutinėje savo melo formoje...

„Bloomberg“: Trumpo jėgos paradas bliūkšta

Donaldas Trumpas susidūrė su rimtu iššūkiu: scenarijų, kaip spręsti visuotinių neramumų...

Gydytojas Morozovas: kava – puikus ir sveikas produktas, tačiau privalote įsidėmėti svarbius akcentus (10)

Mano vaikystė praėjo, jeigu taip galima sakyti, po arbatos ženklu. Pusryčiams – juoda arbata,...

Su žinomos atlikėjos buvusiu sutuoktiniu poruojama Goda Alijeva: dabar bet kuriam vyrui pavojinga su manimi susitikti (118)

Jau kurį laiką sklinda kalbos, kad grupės „69 danguje“ narė Goda Alijeva susitikinėja su...

Didžiausioms arabų ekonomikoms blogiausia jau praeityje: verslas prisitaiko

Verslo sąlygos trijose didžiausiose arabų pasaulio ekonomikose gegužės mėnesį prastėjo...

Gydytojos patarimai pravers kiekvienam: šios priemonės padės geriausiai apsisaugoti nuo erkių atakų (13)

Prasidėjus vasarai vis daugiau žmonių susiduria su erkėmis. Tačiau apie šiuos kraujasiurbius dar...

Tyrimas rodo, kad kai kurie iš mūsų gali turėti specifinį imunitetą COVID-19, nors šia liga net nesirgo (7)

Kai kurių asmenų imuninės sistemos galimai yra iš anksto pasirengusios kovai su COVID-19 .

Ką daryti, jei vaikas mušasi: paaiškino, kas padės, o kada jau kreiptis į specialistus (2)

Stebitės, kodėl jūsų mažylis piktas ir agresyvus? Galbūt vertėtų išsamiau pasidomėti šio...

|Maža didelių žinių kaina