Mokslininkai linkę teigti, kad žmonija kuo puikiausiai išsiverstų be senelių ir jų suteikiamos pagalbos auginant anūkus. Atliktas tyrimas, kurio metu nenustatyta jokio akivaizdaus evoliucinio poreikio tęsti gyvenimą peržengus 50 metų ribą.
© Vida Press

Šio tyrimo rezultatai prieštarauja močiučių hipotezei, teigiančiai, kad pasibaigus reprodukciniam amžiui žmonės gyvena tam, kad rūpintųsi anūkais. Ši teorija apima ir dar vieną vyresnių bendruomenių narių užduotį – perduoti svarbias kultūrines žinias, padedančias išlikti, rašo „The Daily Mail“.

Vis tik naujausi mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad mokslinis žmonių ilgaamžiškumo paaiškinimas, dėl kurio ginčijamasi jau ne pirmą dešimtmetį, vis dar gali būti vadinamas neįminta paslaptimi.

Mokslininkas Jacobas Mooradas iš Edinburgo universiteto patvirtino, kad priežastys, dėl kurių žmonės gyvena ilgiau nei 50 metų, ilgą laiką kėlė mokslininkams nuostabą. „Jokių evoliucinių privalumų genams, kuriuose užkoduotas gyvenimas po vaisingumo praradimo, paprasčiausiai nėra“, – patikino jis.

Taigi naujausiame moksliniame tyrime analizuoti detalūs įrašai apie žmones, JAV Jutos valstijoje gimusius 1860-1899 m. Ši bendruomenė tuo periodu nenaudojo jokių šeimos planavimo priemonių, taigi šie duomenys atspindi natūralų vaisingumą. Mokslininkai šiuos duomenis panaudojo, norėdami nustatyti tris galimus vyrų ir moterų ilgaamžiškumo paaiškinimus.

Ieškota atsakymo į klausimą, ar genai, prisidedantys prie išlikimo ar reprodukcijos ankstyvajame amžiuje, gali turėti teigiamos įtakos ir vėlesniu laikotarpiu. Dar mėginta sužinoti, ar genai, siejami su vyrų vaisingumu vyresniame amžiuje, gali padidinti moterų gyvenimo trukmę. Galiausiai aiškintasi, ar senelių turėjimas po ranka anūkams prižiūrėti gali pateisinti ilgaamžiškumą. Šiai galimybei analizuoti sukurtas pirmasis pasaulyje matematinis genetinis modelis.

Mokslininkai nustebo išsiaiškinę, kad nėra jokių genetinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad vyrai gyvena ilgiau, nes gali vėlyvuoju gyvenimo periodu susilaukti palikuonių. Užuot aptikę tai patvirtinančių faktų mokslininkai nustatė, kad genai, darantys teigiamą poveikį tiek ankstyvuoju, tiek ir vėlyvuoju gyvenimo periodu, – labiausiai įtikinama priežastis, dėl kurios vyrai gyvena ir pasibaigus reprodukciniam amžiui.

Mokslininkų komanda nenustatė jokių požymių, kad genai, prisidedantys prie moterų gyvenimo peržengus 50 metų ribą, susiję su evoliucija. Anot J. Moorado, gyvenimo tęsimasis pasibaigus moters reprodukciniam amžiui vis dar lieka nepaaiškintas, nepaisant kruopščios visų galimų evoliucinių teorijų analizės.

„Manome, kad labiausiai tikėtinas paaiškinimas, dėl kurio nieko nenustatėme, tas, kad viena ar daugiau genetinių koreliacijų, apimančių moterų gyvenimą vėlyvuoju periodu, praeityje buvo teigiamos“, – aiškino mokslininkas. Vis tik vienareikšmiškai pripažįstama būtinybė tęsti įrašų apie gyventojus tyrimus, galimai padėsiančius įminti moterų gyvenimo trukmės paslaptį.

Močiučių hipotezė

Naujausi mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai prieštarauja taip vadinamajai močiučių hipotezei. Pagal šią hipotezę žmonės gyvena pasibaigus reprodukciniam amžiui, nes rūpinasi anūkais ir perduoda svarbių kultūrinių žinių. Vis tik mokslininkams nepavyko rasti jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti teigiamą ilgesnės gyvenimo trukmės poveikį žmonėms kaip rūšiai.

Be to, mokslininkams nepavyko aptikti jokių genetinių patvirtinimų, kad vyrai gyvena ilgiau, nes gali vėlesniame amžiuje susilaukti vaikų. Taip pat nepavyko aptikti ir jokių patvirtinimų dėl genų, galimai atsakingų už moterų gyvenimą po 50 metų, ryšio su evoliucija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Branduolinių povandeninių laivų kapinyne Rusijoje apsilankęs vokiečių žurnalistas: tai, ką išvydau, sukėlė šoką (63)

Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje,...

Egzotiškas pasiūlymas Palangoje: vietoj įprastų saldumynų – drakono vaisių, kinkanų ir karališkų uogų (6)

Vaisiais iš Tailando, Kosta Rikos, Izraelio, Turkijos bei Lenkijos Palangoje pirmus metus...

Sekmadienį – dar viena proga pasidžiaugti šiluma (7)

Sekmadienio naktis numatoma nepastoviai debesuota, be lietaus. Vėjas silpnas. Antroje nakties pusėje...

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (30)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (63)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Minią sujaudino „The Prodigy“ narių poelgis pasirodymo metu (5)

Ko gero labiausiai lauktas pasirodymas „ Positivus “ festivalyje pateisino visus lūkesčius. „...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (303)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (147)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (17)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Suskambo vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: atlikėja neslėpė kvapą gniaužiančio jaudulio (79)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyko „Aurum 1006 km“ lenktynės, bet...