Bet kartais ūmumas, išsiblaškymas, impulsyvumas ir irzlumas tampa nuolatine problema. Kaip patologinį hiperaktyvumą atskirti nuo audringo temperamento apraiškų ir laiku padėti vaikui įveikti savo negalią?
Apie tai pasakoja aukščiausios kategorijos gydytoja neurologė, medicinos mokslų daktarė Oksana Gončarenko.
Dėmesingumo stokos ir hiperaktyvumo sindromas – viena iš minimalios smegenų funkcijos sutrikimo apraiškų. Ši disfunkcija susijusi su smegenų didžiųjų pusrutulių kaktinės žievinės srities ir požievinėmis smegenų struktūromis. Sutrikimas gali atsirasti ne tik kūdikystėje ar gimdymo metu, bet net ir motinos gimdoje.
Kaip atpažinti ligą?
Jei šeimoje, kur auga vaikas, tvyro ramybės, jaukumo ir visapusiško supratimo atmosfera, hiperaktyvumas kurį laiką gali ir nepasireikšti. Tačiau pakliuvus į mokyklos aplinką, kur gausu išorinių dirgiklių, mažylis pradeda demonstruoti visą rinkinį dėmesingumo stokos ir hiperaktyvumo sindromo simptomų: nedėmesingumą, nenuoseklumą, plepumą, kalbos sutrikimus, nervinius raumenų trūkčiojimus, disgrafiją (rašytinės kalbos sutrikimus), disleksiją (skaitymo sutrikimus), diskalkuliją (skaičiavimo sutrikimus), o kartais ir psichinės raidos atsilikimą.
Sveiko vaiko gebėjimas sukaupti dėmesį ir save kontroliuoti gali kisti priklausomai nuo nuotaikos ir savijautos. Paprastai jis ramiai elgiasi per užsiėmimus ir tik kartais, įsidūkęs gali perbėgti per klasę prasidėjus pamokai arba užsisvajoti ir negirdomis praleisti mokytojo klausimą.
Hiperaktyvus mokinukas visuomet „užsivedęs“ ir negali nusėdėti. Jis tik labai trumpą laiko tarpą gali girdėti tai, ką jam sako suaugusieji – nuo 5 iki 15 minučių. Po to jo smegenims būtina maždaug 7 minučių pertrauka, kad jis galėtų vėl sukaupti energijos kitam darbo ciklui. Tuo metu vaikas tartum iškeliauja už realybės ribų. Jis nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta klasėje, sukiojasi, muistosi, mosikuoja rankomis, gali nesąmoningai atlikti kokius nors veiksmus.
Kai vaikas su dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromu lieka vienas, jis būna tingus, mieguistas, slankioja, neturėdamas kuo užsiimti, kartodamas kokius nors monotoniškus veiksmus. Jo aktyvumui palaikyti reikalingas bendravimas su kitais žmonėmis. Tačiau mokykloje, kai mokytojas iš jo reikalauja nuolatinio susikaupimo ir aktyvaus dalyvavimo klasės darbe, hiperaktyvus mokinys pernelyg greitai persijaudina ir nebetenka darbingumo.
Neverta manyti, kad diagnozė „hiperaktyvumas“ prilygsta žemam intelektui. Vaikas gali būti labai talentingas ir intelektualiai išsivystęs. Tačiau hiperaktyvumas trukdo pilnai atsiskleisti jo gebėjimams.
Paauglystėje vaikai su šiuo sutrikinu neretai tampa agresyviais, sunkiai valdomais. Jiems atsiranda polinkis vienaip ar kitaip pažeidinėti taisykles, noras būtinai įsitraukti į kokios nors grupuotės veiklą.
Psichologai rekomenduoja:
• Gerbkite mokinį; priimkite jį tokį, koks jis yra. Jūsų lūkesčiai ir reikalavimai turi būti realistiški.
• Jei vaikas mokosi pradinėse klasėse, padėkite jam suderinti namų darbų ruošimo procesą. O tai apima darbo vietos paruošimą, dienotvarkės suderinimą, pamokų ruošimo sekos nustatymą. Pradėti ruošti namų darbus geriausia praėjus valandai ar dviems po grįžimo iš mokyklos. Jokiu būdu neužkraukite vaikui papildomų namų darbų. Neverskite jo kartoti to, kas jau atlikta klasėje. Jei yra būtinybė, tiesiog ištaisykite klaidas.
• Namie palaikykite tikslią dienotvarkę. Kiekvieną dieną valgymo, namų darbų ruošimo ir ėjimo miegoti laikas turi būti vienodas. Kad vaikas nepamirštų apie svarbius dalykus (apsilankymą poliklinikoje ar papildomas anglų kalbos pamokas su korepetitoriumi), ant jo stalinės lempos ar šaldytuvo priklijuokite spalvotų lapelių su priminimais.
• Venkite dažno žodžių „ne“ ir „negalima“ kartojimo kalbant su vaiku.
• Su mokinuku kalbėkite santūriai, ramiai, švelniai. To paties paprašykite ir savo vaiko mokytojų.
• Mokinukui duokite spręsti tik vieną užduotį per tam tikrą laiko tarpą, kad jam pakaktų laiko užduotį pabaigti. Ilgus uždavinius suskaidykite į trumpesnius.
• Venkite masinių žmonių susikaupimo vietų. Buvimas didelėse parduotuvėse, turguose, restoranuose hiperaktyvų vaiką pernelyg stipriai stimuliuoja.
• Skatinkite mokinuką už bet kokias susikaupimo reikalaujančias veiklos rūšis: skaitymą, stalo žaidimus, namų darbų atlikimą.
• Santykiuose su vaiku laikykitės „pozityviojo modelio“. Girkite vaiką kaskart, kai jis to užsitarnauja, atkreipkite dėmesį į jo pasiekimus. Tai padeda mokiniui pasitikėti savo jėgomis.
• Suteikite mokiniui galimybę išlieti savo energiją. Kasdieniniai fiziniai pratimai gryname ore, ilgi pasivaikščiojimai, bėgimas, užsiėmimai sporto mokykloje bus naudingi bet kuriam mokiniui.
• Venkite mažylio pervargimo, nes tai mažina savikontrolę ir skatina hiperaktyvumą.
