aA
Taip jau išėjo, kad vaikelio laukiausi ir gimdžiau viena. Iš esmės nėštumas buvo lengvas. Gimdyti turėjau apie Jonines. Visas nėštumas buvo per mokslo metus. Kaip tik pasibaigus mokslo metams (pora savaičių iki joninių) grįžau pas tėvus.
Naujagimis
© Shutterstock nuotr.

Buvo pirmadienis, kai apsilankiau pas daktarę. Ji apžiūrėjus mane pažadėjo, kad tikrai tikrai susitiksime po savaitės. Dar perspėjo, kad gali būti paruošiamųjų sąrėmių.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pabudau apie 2 val. nakties, nes maudė strėnas. Pasivarčiau ir vėl užmigau. Tas pats atsitiko ir 4 val. ryto, tik šį kartą nuėjusi į WC pastebėjau gleivių. Na, šiaip ar taip vėl nuėjau miegoti. 6 val. ryto jau nubudau nuo stipresnio tačiau nereguliaraus skausmo. Su mama išgėriau arbatos ir ji išėjo į darbą. O aš likau namuose viena.

Skausmai apie 11 val. lyg ir pradėjo įgaudinėti pagreitį ir reguliarumą, tačiau susiskambindavau su mama ir teta ir toliau slampinėjau namuose. Grįžo tėtis, paklausė, ar man viskas gerai, atsakiau, kad viskas puiku ir jis vėl užsiėmė savo reikalais, o aš savais.

Apie 13:30 užsuko draugė. Mane rado sėdinčią ant trešnės šakos skabančią uogas. Mums beplepant, jai staiga kilo įtarimas, kodėl karts nuo karto susiriečiu. Pasakiau, kad šiek tiek skauda. Ji paklausė, ar man nebūtų laikas į ligoninę. Tada pirmą kartą šovė mintis, kad gal tikrai...

Daiktai buvo suruošti seniausiai, taigi 14:30 su tėčiu pajudėjome į ligoninę. Apie 15 val jau sėdėjau laukiamąjame. Pildant dokumentus kilo smagi situacija, kadangi aš ir kita tuo pat metu su manim sėdinti gimdyvė buvom gimę tą pačią dieną.

Pagaliau pakliuvau į apžiūrą. Daktarė pasakė, kad gimdymas neprasidėjęs, tačiau jau guldys į ligoninę. Tada dar nusprendė patikrinti vandenis. Tada ir pastebėjo - 3 cm. Taigi vietoj įprastinės palatos keliavau į gimdyklą. Atsisveikinau su tėčiu, čiupau knygą ir likau viena.

Po valandžiukės man paskambino teta, mat jai paskambino mama verkdama, kad ji pernelyg susijaudinus, kad galėtų padėti man gimdyti. Teta paklausė ar norėčiau, kad ji ateitų. Aš, aišku, visai norėjau palaikymo. Susitarėm, kad ji atbėgs po darbų apie 19:30. Tai nugirdusi akušerė, pasakė, kad teta jau gali nebespėti. Spėjo... ir dar visai lengvoje stadijoje, sąrėmiai dar buvo tokie, kad vis dar galėjau skaityti knygą (sąrėmio metu mesdavau ją ir lėkdavau aplink stalą).

Dviese laikas bėgo linksmiau. Daktarė ateidavo, apžiūrėdavo ir vėl išeidavo... pasirodo, gimdos kaklelis atsidarinėjo laaaabai lėtai. Vienu metu daktarė paklausė kaip labiau skauda gulint ar vaikštant, atsakiau, kad vaikštant ir tuoj pat buvau pastatyta ant kojų.
Slampinėjom su teta po palatą ir po koridorių.

Apie 24 val jau prasidėjo tikrosios linksmybės, skausmas jau rimtas, dar prisidėjo vėmimas. Gavau lašelinę. Kas kartą atbėgus daktarė ar akušerė klausė vis to paties - ar nenoriu pakakoti. Tuo metu tai pasirodė tikrai juokingas klausimas, vėliau jis pradėjo erzinti - ponios, aš juk gimdau, o jūs tokių niekų klausinėjat.

Paskutinis sąrėmių pusvalandis buvo "smagiausias" - sąrėmiai nepakeliami, jų metu tūpiausi, įsitverdavau sau į plaukus ir rėkiau rėkiau rėkiau. O tada staiga paaiškėjo, kodėl buvau klausinėjama to kvailo klausimo. Supratau, kad jau laikas stumti.

Vaikelio (ko laukiuosi, nežinojau) tonusai pradėjo kristi, išgirdau, kad mano vaikas dūsta: ( Apėmė panika, mano mažutis dūsta, o aš neįstengiu jam padėti. Eilinio sąrėmio metu buvau prakirpta, tačiau to skausmo nepajutau, tik čekštelėjimas ir viskas. Dar pora kartų pastūmiau ir pajutau, kaip mano kūdikėlis atėjo į šį pasaulį.

Man niekas vaikelio neuždėjo ant krūtinės, neparodė ir net nepasakė kas gimė... puolė gaivinti (kaip sužinojau vėliau, virkštelė buvo apsivyniojus kakliuką), teta sušnabždėjo "mergaitė", o po kelių akimirkų išgirdau jos verksmą...

Dabar, praėjus dešimčiai metų, nebepamenu nei skausmo, nei nepatogumo, tačiau puikiai prisimenu tą jausmą kaip gimsta mano dukrytė. Ir akyse vis dar stovi vaizdas mano mažutės gulinčios plačiai atmerktomis akytėmis...

Joks skausmas negali įveikti to džiaugsmo, kai gimsta mažas angelėlis.

Giedrės mama

Labai dėkojame Giedrės mamai už įkvepiančią istoriją!

******

Pripažinta, kad per pastaruosius du dešimtmečius neabejotinai sustiprėjo moterų baimė gimdyti.

Pasidalinkite savo istorija, kuri galėtų sumažinti šią moterų baimę. Padėkite toms, kurios nori tapti mamytėmis, bet labai bijo...

Savo istorijas siųskite el. paštu: gyvenimas@delfi.lt

Įkvepiančius rašinius publikuosime šioje DELFI Gyvenimo skiltyje „Namai ir šeima“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (42)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (2)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (22)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (39)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (202)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (32)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (59)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2418)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (24)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (8)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...