aA
Nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė sekretorė Loreta Trakinskienė apie tai, kad vaikai, kaip ir suaugusieji, turi pilietines teises, pirmą kartą sužinojo jau pati augindama savuosius – 1991 m. Būtent tiek gyvuoja 29 pasaulio valstybių aljanso, gyvuojančio jau 86-erius metus, atstovybė Lietuvoje.
Vaikai_8
© DELFI
Ne paslaptis: lietuviai siūlomoms naujovėms dėl vaikų auklėjimo pritaria gan vangiai. O kaip į jas reaguoja kitos 115 valstybių, kuriose ši tarptautinė organizacija įgyvendina savo vaikų teisių programas?

Vienas svarbiausių organizacijos tikslų – mokyti visuomenę gerbti vaikus bei jų teises. Lietuvoje apie Vaiko teisių konvenciją, kurią 1995 m. ratifikavo ir mūsų šalis, dar žino retas suaugęs žmogus, juolab vaikas. Vienas iš būdų perduoti šią žinią, jau tapęs įprastu nevyriausybinėms organizacijoms – įvairiausios akcijos. Viena iš jų tęsis iki pat Naujųjų metų. Tai paramos projektas „Svarbiausia – vaikai“, kurio ašis – vaikų piešinių konkurso „Aš moku augti“ laureatų parodos-aukcionai. Pirmo aukciono rezultatai du kartus viršijo rengėjų lūkesčius – vietoj planuotų 10 tūkst. Lt surinkta 20 tūkst. Lt.

Šiuo metu ES pirmininkaujantys britai teigia: „Nėra pinigų, nėra veiklos“. Todėl organizacijos centrinės būstinės Švedijoje reikalavimai yra gan griežti: prekinį „Gelbėkit vaikus“ ženklą gali naudoti tik 9 šalių organizacijos, kurios yra finansiškai stabilios. Tačiau ieškant rėmėjų, anot L. Trakinskienės, ne tik renkami pinigai: „Prašydama įmonės vadovo paremti projektą, siūlydama į jį įtraukti įmonės darbuotojus, perduodu žinutę daugeliui žmonių, tarp kurių yra ir tėvų“.

Rezultatai pribloškia

– Kada pradėta kalbėti, kad vaikų teisės irgi turėtų būti įtvirtintos teisės aktuose?

- Pirmą organizaciją „Gelbėkit vaikus“ 1919 m. įkūrė Anglijos mokytoja Eglantain Jebb. Įvertinusi visų nelaimių, karo padarinius šalyje, ji suformulavo pirmus Vaiko teisių konvencijos teiginius. Ji pirmoji pasaulyje prabilo, kad vaikas irgi turi teises, o suaugusieji privalo jam sudaryti sąlygas harmoningai ir sveikai augti.

1924 m. E. Jebb savo teiginius pristatė Tautų Lygoje, tačiau kaip oficialus teisinis dokumentas Vaiko teisių konvencija buvo patvirtinta tik 1989 m. Jo gimimo istorija labai spalvinga. Kaip pasakoja dokumento kūrėjai, būdavo diskutuojama dėl kiekvieno žodžio. Tad juos labai nustebino lengva pergalė ratifikuojant konvenciją. Ją pasirašė 191 šalis. Nuošalyje liko tik JAV ir Somalis. Joks dokumentas nėra pelnęs tokio dėmesio.

– Regis, Lietuvoje sulaukė dėmesio ir jūsų propaguojamas „Nemušimo įstatymas“, kuris įtrauktas į vaiko gerovės valstybės politikoje koncepcijos įgyvendinimo planą. Ar kitose valstybėse jis pasitvirtino?

– Švedai jį priėmė pirmieji – 1979 m. Beje, jam labai priešinosi tėvai. Jie net pasiskundė Strasbūrui, tačiau skundas buvo atmestas. Žinoma, įstatymas neveiks be visuomenės paramos. Todėl Švedijos valdžia ėmėsi labai aktyvios kampanijos. Kvietimas nemušti vaikų buvo spausdinamas vos ne ant kiekvieno pieno pakelio. Kalbėti apie tai buvo raginamos įvairiausios organizacijos. Po 16 metų atliktas tyrimas sukėlė didžiulius pokyčius. Apklausus 15 metų berniukus paaiškėjo, kad tik 1 proc. jų bent kartą yra gavęs į kailį. Be to, vaikai pradėjo mažiau vartoti alkoholio, narkotikų, sumažėjo jų nusikalstamumo lygis.

Švedų pavyzdžiu jau pasekė 12 valstybių (tarp jų ir Rumunija). Prie Jungtinių Tautų sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja, kiek smurtaujama prieš vaikus atskirose valstybėse. Susidoroti su šia problema nereikia daug pinigų – tereikia pakeisti visuomenės požiūrį. Su vaiku būtina kalbėtis kaip su suaugusiu žmogumi. Tėvai dažnai sako: „Kai užaugsi, sužinosi“. Tačiau vaikas žinių trokšta dabar, o ne kai užaugs. Jis nuo mažens turi tapti visateisiu savo šeimos dalyviu, mokytis priimti sprendimus: perkant naujus baldus, planuojant atostogas ir pan.

Tarsi futbolo stadione

– Šiandien tėvai neretai piktinasi, kad mokykla nori nusimesti vaikų auklėjimo atsakomybę, o pedagogai kaltina tėvus, esą šie per mažai rūpinasi savo vaikais. Ką manote apie tai?

– Konvencijoje numatyta, kad tėvai atsako už savo vaikus, bet valstybė turi padėti tėvams oriai juos auginti. Sovietmečiu buvo paplitusi darželių sistema. Šiandien užsienio ekspertai laužo galvas, kaip padaryti, kad ji vėl veiktų, mat labai svarbu, jog jaunas žmogus galėtų dirbti. Darbo rinkoje reikia rankų.

Svetur prie darželių, mokyklų, bažnyčių ar kitų įstaigų veikia bendruomenės. Iš pažiūros jose tarsi nieko nevyksta: geriama arbata, kalbamasi, vaikai žaidžia. Tačiau bendruomenėje dirbantys specialistai stebi šeimas ir žaibiškai reaguoja į jų bėdas. Pas mus pirma vaikas užmušamas, tik paskui prabylama, esą jis rodė signalus, bet nebuvo, kas juos pamato. Kvalifikuotų specialistų labai trūksta.

Neretai kaime socialiniu darbuotoju dirba buvusi buhalterė ar kitos specialybės žmogus, neturintis reikiamų žinių. Svetur tokiose bendruomenėse žmonės dirba be atlygio. Mūsų tikrinti buvo atvykęs finansininkas iš Švedijos, kuris be atlygio padeda atlikti finansines apskaitas trims bendruomenėms. JAV, kur nevyriausybinis sektorius labai stiprus, neatlygintina piliečių veikla skaičiuojama valandomis. Turbūt neatsitiktinai čia itin išvystyta ekonomika.

– Ne vienas mokytojas skundžiasi, kad vaikai, išgirdę apie savo pareigas, pradeda jomis piktnaudžiauti.

– Jei mokytojas su mokiniu dažniau diskutuotų, kas yra malonu ir nemalonu, manau, kiltų mažiau bėdų. Deja, mūsų švietimo sistema orientuota į žinias, o socialiniai reikalai paliekami nuošalyje. Su vaiku mokytojas galėtų susidraugauti kitokioje aplinkoje – žygyje, rengdamas įvairius projektus. Patirtis rodo, kad mokiniams bendraujant su mokytojais neformalioje aplinkoje jų santykiai iš esmės pasikeičia.

Kai kuriose mokyklose pagal švedų modelį įgyvendinamas mūsų inicijuotas vaikų grupių prieš smurtą projektas. Mažieji patys ieško būdų, kaip atpažinti auką, kaip įtikinti prie jų prisidėti peštukus, kaip įtraukti mokytojus.

Jei neišmanai standartų

– Teigiama, kad liberaliau į vaikų auklėjimą žiūri tie žmonės, kurie gyvena šalyse, kur pragyvenimo lygis aukštesnis. Ar iš tiesų taip yra?

– Regis, yra skurdo mažinimo strategijų, jų įgyvendinimo mechanizmų, tačiau kas išties gyvena skurde? Juk nemaža žmonių, gyvenančių aukščiau skurdo ribos, kurią nustato valstybė, irgi skursta. Kai buvo bandoma išmatuoti skurdo lygį, pasirodė, kad įvairiose šalyse jis suprantamas nevienodai. Beje, pagal Norvegijos matavimo rodiklius daug žmonių gyventų skurde, jei nebūtų išplėtota socialinių paslaugų. Mes jų visiškai neturime.

Vaikų globos namams visame pasaulyje skiriama daug dėmesio, gyventojai juose dažnai lankosi, atneša mažiesiems dovanų. Tačiau kaip jaučiasi su viena mama gyvenantis vaikas, kuris negauna nei pakankamai maisto, nei juolab dovanų? Televizijos laidose jis mato, kaip rūpinamasi globos namų auklėtiniais, kaip jie kviečiami į įvairius koncertus, todėl pradeda kaltinti mamą, kad ši negali jam viso to suteikti. Argi mama kalta, kad gyvena skurde? Konvencija įpareigoja valstybes imtis atitinkamų teisinių ir administracinių priemonių šeimoms padėti. Tačiau dabar mes, mokesčių mokėtojai, už vaiką, gyvenantį globos namuose, per mėnesį skiriame 1500 Lt, nes nėra sistemos, kuri padėtų auginti vaiką padidėjusios rizikos šeimoms. Yra žmonių, kurie psichologiškai nepajėgūs auginti vaikų, o tokie atžalų paprastai turi daug.

– Su savo vaikais šiandien mažai bendrauja ir tvarkingi tėvai, nes yra nuolat užimti.

– Mokslininkai paskaičiavo, kad kasdien su vaikais pabendraujame 8–12 min. Net yra toks posakis: „Vaikai auga žiūrėdami mums į nugaras“. Kartais visiškai pakanka tų 12 min. – svarbiausia, kad jos iš tiesų būtų skirtos vaikui. Tiesiog sustokime – juk viso pasaulio pinigų neuždirbsime. Beje, palyginti su amžinybe, gyvename labai trumpą akimirką.

– Jums ši veikla – daugiau nei darbas. Kaip užsikabinote?

– Į pirmą organizacijos suvažiavimą patekau beveik atsitiktinai, bet tai, ką išgirdau, mane užbūrė. Per suvažiavimą tvirtinta, kad matydami negeroves ir tylėdami tampame bendrininkais. Tačiau kad galėtume įvertinti situaciją, turime išmanyti standartus. Šiuo atveju tai yra Vaiko teisių konvencija. Kuo daugiau žmonių šį standartą išmanys, tuo labiau bus nepakantūs negerovėms.

Gan keista, bet nuo mažens domėjausi vaikais. Kai buvau 10 metų, dviem dienoms man paliko globoti trijų mėnesių mergytę. Tada jau buvau perskaičiusi daugybę knygų apie vaikų priežiūrą: kur turi stovėti lovytė, kiek reikia turėti vystyklų, kaip ir kuo kūdikį maitinti. Lėlės man iki šiol kaip žmonės. Skaudu matyti, kaip vaikai jas tampo. Deja, tėvai manęs teisinga linkme nenukreipė – tapau inžiniere ekonomiste. Ilgai dirbau ministerijoje. Pradėjusi čia dirbti, baigiau socialinius mokslus. Tačiau gyvenime praverčia visos įgytos žinios. Kai švedų paklausi apie profesiją, jie atsako: „Jei dirbu – vadinasi, galiu“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kauno centre, prie ligoninės, mirė vyras: liudininkė negalėjo patikėti personalo abejingumu (589)

Penktadienį grupelė kauniečių su mirtimi susidūrė tiesiog vienoje miesto centro gatvių. Čia...

Medžioklė tęsiasi: naujas „Žalgirio“ magas ir pagrindinis Šaro tikslas šių metų Eurolygoje (32)

Kauno „Žalgirio“ vyrai iš medžioklės Nemuno saloje pagaliau grįžo su laimikiu: penktadienį...

„Baltarusiškų“ krevečių eros pabaiga: Rusija kaimynei metė rimtus kaltinimus dėl sankcijų pažeidimų patyrė milijoninius nuostolius (67)

Rusija eilinį kartą apkaltino Baltarusijos valdžią sankcionuotos produkcijos reeksportu iš...

Ekspertai: nueinanti prezidentė valdantiesiems dar gali sugadinti reikalus (479)

Artėjant prezidento rinkimams pasigirsta pačių netikėčiausių teorijų. Viena jų – kad...

Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį (185)

Montrė miestelis Šveicarijoje daug metų buvo legendinio Freddie Mercury slėptuvė nuo viso...

Kineziterapeutė rekomenduoja: gražios ir stiprios rankos – be svorių kilnojimo ar atsispaudimų paprasčiau nebūna (23)

Kineziterapeutė Jūratė Kliukaitė šįkart labiausiai kreipiasi į moteris. Ypač tas, kurios...

Išdalinti „Žmonių“ apdovanojimai: paskelbti metų svarbiausieji, jautri Vido Bareikio žinutė ir skandalu tapęs įvykis (299)

Penktadienio vakarą šou pasaulio žvaigždės rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto...

Kalėjimų sistemą toliau drebina skandalai: už pinigus, kuriuos sumokėjo, turėtų stovėti prabangūs viešbučiai (14)

Apie kalėjimų sistemos ydas viešai prabilusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo...

Graikų nusivylimas po nesėkmės Kaune: Pitino – ne magas, Kilpatrickas – ne Jordanas

„Turime tai, ko nusipelnėme“, – skelbia antraštė viename Graikijos krepšinio naujienų...

Aklas pasimatymas su kandidatu. Maldeikienė visą skyrių savo knygoje paskirs Tapinui (129)

Parlamentarė Aušra Maldeikienė teigė, kad jos dalyvavimo prezidento rinkimuose tikslas nėra...