Duodama interviu, ekspertė pasisakė prieš rožinės spalvos įsigalėjimą mergaičių kambariuose ir įspėjo apie tarp mergaičių populiaraus personažo „princesės Lilifėjos diktatūrą“, rašo spiegel.de.
Rugpjūčio pradžioje bendrovė „Ferrero“ paskelbė, kad pradedamas gaminti „kiaušinis mergaitėms“, kuris privers „mergaičių širdis plakti stipriau“. Gali būti, kad daliai mergaičių tai bus aktualu, vis dėlto, šis kiaušinis sukėlė ir kiek kitokias emocijas – feministės ėmė protestuoti prieš kiaušinį ir jo turinį.
Lyčių tyrimų specialistė Stevie Schmiedel iš Hamburgo taip pat kritiškai vertina tokius mergaitėms skirtus produktus ir pasisako prieš tokią „rožinės spalvos sklaidą“.
- Jūs tapote judėjimo „Pinkstinks“ (vok. rožinė spalva dvokia) Vokietijoje pradininke – ką turite prieš rožinę spalvą?
Prieš spalvą tikrai neturiu nieko prieš. Mano tėvas – pagyvenęs ponas žilais plaukais ir rožinė spalva jam labai tinka. Mane neramina tai, jog mano dukters kambarį užkariauja rožinė spalva. Neramina, kad mergaitėms peršama rožinė spalva. Mane neramina princesės Lilifėjos (vok. Lillifee) diktatūra.
- Kas šioje puošnioje ir žėrinčioje fėjoje tokio pavojingo?
Šio personažo bruožai nėra tokie, kuriuos norėčiau savo vaikams pateikti kaip pavyzdį – princesė Lilifėja tėra viso labo dailutė ir lieknutė it šapelis, pudruojasi nosytę ir turi milžiniško dydžio drabužių spintą. Taigi, akcentuojama išorė, kuri nėra itin sveika.
- O ką galėtumėte pasakyti apie rožinį kiaušinį su siurprizu „tik mergaitėms“?
Čia puikiai matyti, kam tas rožinis kliedesys – kad parduotų! Rinka persisotinusi, o vaikų vis mažiau. Tad rinkodaros skyriai vis kažką sugalvoja, susikuria naują tikslinę grupę. Aš tai suprantu. Tik tėvai neturėtų prie to prisidėti. O su tuo kiaušiniu tai situacija ypatingai klastinga. Šokoladinėje pakuotėje slypi moteriška žaidimų figūrėlė iš plastiko, kurios liemens apimtis tokia, jog žarnynui vietos tikrai nebėra.
- Turite omenyje komikso „Winx-Club“ figūras?
Būtent tai. Jos ne tik nesveikai liesos, bet ir atrodo bei rengiasi pernelyg seksualiai. Tai ruošia dirvą tokioms laidoms, kaip „Kitas Vokietijos topmodelis“, kurios keičia jaunų merginų kūno suvokimą. Tai puikiai iliustruoja įvairūs tyrimai. Apklausus 12-17 metų merginas paaiškėjo, kad tokių laidų žiūrėjimas skatina nepasitenkinimą savo kūnu, o tai didina vaikų polinkį į tokius mitybos sutrikimus, kaip anoreksija ir bulimija.
- Bet ar nėra normalu, jeigu paauglys nesijaučia patenkintas savo kūnu?
Dažnai tai girdžiu, tačiau reikia kelti klausimą, ar mūsų visuomenėje taip turi būti? Juk kalbame ne apie keletą nervinančių spuogelių. Kalba apie tai, kad ištisos mergaičių kartos jaučiasi storomis.
- Jūs taip pat kritikuojate bikinių reklamą.
Tikrai ne dėl nuogo kūno, o dėl juos reklamuojančių modelių žvilgsnių. Modeliai atrodo tarsi naivios ir gašlios lolitos, nuolankiai primerkusios akis. Dabar pažvelkite į naujausią apatinio trikotažo reklamą su Davidu Beckhamu. Man skirta žinia skelbia, jog vyrai net ir su apatinėmis kelnaitėmis pasitiki savimi ir atrodo puikiai. Ir tai nėra koks nors įgimtas fenomenas, tai kultūrinė raida. Tas pats – ir su tariamai moterų mėgiama rožine spalva.
- Tokios knygos, kaip Louann Brizendine „Moterų smegenys“, kaip tik verčia mus patikėti, jog iš tiesų yra genų nulemtų lyčių skirtumų.
Žinau, kad tokios knygos bei žiniasklaidoje skelbiamos tezės lengvai parduodamos. Vis dėlto, naujausių tyrimų duomenys rodo priešingai – realūs vyrų ir moterų smegenų skirtumai tokie nežymūs, kad juos galima laikyti nereikšmingais. Neurobiologai šiandien visiškai aiškiai tvirtina, jog mūsų smegenis pirmiausia formuoja mus supanti aplinka. Taigi, jeigu šiandien penkiamečio vaiko paklausite jo mėgstamiausios spalvos...
- … ji bus įdiegta darželio, televizijos ir šeimos, todėl mergaitės, labai tikėtina, įvardys rožinę spalvą.
Kultūros istorijoje tai vertinama kaip didelis pokytis. Iki praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio raudona ir rožinė buvo karalių ir valdžios spalva, todėl tradiciškai ji buvo priskiriama berniukams. Mergaitės dėvėjo mėlyną – Mergelės Marijos spalvą.
- Taigi, kaip patartumėte elgtis tėvams?
Nemanau, kad reikėtų kažką griežtai drausti ir taip riboti vaikus. Ir mano mergaitės gali nešioti rožinės spalvos drabužius, kai to užsimano. Vis dėlto mieliau joms dovanoju drabužius ir žaislus, neatitinkančių konservatyvių vyrų-moterų klišių. O iš esmės mano pozicija tokia – kuo mažiau vietos Lilifėjai ir kuo daugiau Pepei Ilgakojinei.
