aA
Paimsiu popieriaus lapą (jei namuose dar liko nors vienas švarus), pasiskolinsiu iš miegančių (tikiuosi) vaikų spalvotą pieštuką ir surašysiu slaptus motiniškus norus. Tebūnie jų dvylika - tiek, kiek mėnesių metuose.
Šeima, namai, maisto gaminimas, mama su vaikais
© Corbis/Scanpix
1. Noriu, kad kiekvienas mano rytas prasidėtų ne anksčiau kaip aštuntą, o dar geriau - devintą valandą. Ir kad vietoj atsivodusių vyresnėlės dukros: "Mama, paduok sulčių! Mama, kelkis!" ir rūstaus jaunėlio sūnaus klyksmo girdėčiau: "Labas rytas, mamyte! Pagulėk dar trupučiuką, o mes tuo metu tyliai pažaisime." Dar noriu, kad nereikėtų nuolat naktimis aiškinti dukrai, kad spintoje tikrai nėra monstro, o po lova nesislepia joks vilkas.

2. Noriu, kad rūpestingai paruoštas ir į vaikiškas lėkštutes išdėliotas valgis neatsidurtų lėlių namelyje. Jie dar neištepliojo maistu sienų, jis dar nevirto lipdymo velniai žino ko medžiaga. Vis dėlto kartais vaikai prisigalvoja, kur dar įmanoma panaudoti maisto produktus. Pavyzdžiui, kol nebuvome nutarę rakinti vaizdo magnetofono spyna, vyrui nuolat reikėdavo ardyti aparatą ir krapštyti iš jo duonos, sausainių ar kotletų likučius. O neseniai dukters žaisluose aptikau vos ne visą maisto produktų sandėlį. Pasirodo, mergaitė ruošė vaišes nykštukams!

3. Noriu, kad vaikai nors retsykiais netriukšmautų. Galbūt tada su vyru galėtume ramiai nuo pradžios iki pabaigos pažiūrėti nors vieną filmą ir kas minutę vienas kito neklausinėti: "Ko jis paklausė? Ką ji atsakė?"

4. Noriu, kad į vaikų darželį dukra eitų noriai. Mat prisigalvoja įvairiausių gudrybių, kad eitume kaip galima ilgiau arba dar geriau - paklystume. „Nagi, mama, eime į tą pusę... Mama, noriu užeiti į parduotuvę! Mama, atsirišo batų raišteliai! Mama, eisiu bordiūru, duok man ranką! Mamyte, man skauda pilvą (koją, ranką, nosį...)" - su tokiais niurzgėjimais, zigzagais pagal principą „žingsnis į priekį, du atgal" einame kiekvieną rytą. Kai kažkokiu stebuklingu būdu atsiduriame prie vaikų darželio vartų, dukra niūriai perspėja: „Tuoj pradėsiu verkti!" Ir pradeda - kartais net ne verkti, o spiegti. Po to, sutrikdžiusi bei suerzinusi mane, nubėga žaisti į grupę.

5. Noriu, kad per artimiausias 365 dienas pavyktų užmiršti vaikų poliklinikos telefono numerį. Su kokiais tik nusiskundimais ten nesikreipėme. Be įprastinių persišaldymų, virškinimo sutrikimų ir gripo pliūpsnių, vaikų gydytojui teko gydyti vaikus nuo neaiškios kilmės išbėrimų. Aiškintis - ką šie prarijo - nuo vyšnių kauliukų iki plastmasinių karolių. Apžiūrėti nesuskaičiuojamą kiekį dukters žaizdų, atsiradusių susidūrus su stulpu, durimis ar bendraamžiais. Ir plauti skrandį sūnui, nusprendusiam užkąsti žemių iš gėlių vazono.

6. Noriu, kad eidami pasivaikščioti vaikai imtų bjaurėtis purvinomis balomis, šiukšlynais ir kirmėlėmis - visu tuo, apie ką sakau: „Negalima!" Kad jie nebandytų brukti į kišenę (vyresnioji) arba burną (jaunesnysis) visokių viliojančių radinių, tokių kaip stiklo šukės, nuorūkos, banano žievės, butelio kamšteliai. Kad kiekviena bala ir pusnis negundytų išbandyti jų gylio ir aukščio. Ir kad mažyliai liautųsi krėsti pavojingus pokštus: vidury judrios gatvės dukra ištraukia savo ranką iš manosios, o sūnus pradeda lipti iš vežimėlio ir tuo pat metu mėtyti iš jo žaislus.

7. Noriu, kad vyras parlėktų namo kaip ant sparnų ir sakytų: „Kaip pasiilgau mūsų mažylių! Pažaisiu kelias valandas su jais", užuot skubėjęs įjungti televizorių, net nereaguodamas į mano replikas. Ir kad laisvadieniai su šeima jam neatrodytų tris kartus siaubingesni už darbo šiokiadienius (nors širdies gilumoje sutinku su juo).

8. Noriu, kad atžalos liautųsi kariavę, nutrauktų partizanines kovas ir šiltai rūpintųsi vienas kitu kaip brolis ir sesuo. Pavargau nuo dukters skundų, kad broliukas visą laiką verkia, kad jis paėmė visus jos žaislus, akd jam skiriama daugiau dėmesio nei jai. Mane tiesiog pribaigia peštynės, kurių metu jaunesnysis bando įdurti sesei į akį, o vyresnioji - įgnybti arba vos man nusisukus jį išgąsdinti. Kai tik rūsčiai atsisuku, skriuadėja klastingai įkalbinėja brolį: "Nereikia verkti. Nebūk toks žliumba!"

9. Noriu, kad vaikai nevertintų manęs kaip nuosavybės, nereikštų savo pretenzijų pačiu netinkamiausių momentu.

Pavyzdžiui, kada tikinu viršininką, kad du vaikai - tikrai ne kliūtis mano darbui, kad kaip ir anksčiau galiu gerai atlikti savo pareigas. Tuo metu dukrai atsiranda daugybė neatidėliotinų poreikių: „Mama, noriu į tualetą! Mama, duok atsigerti! Atidaryk duris!" O sūnelis tuojau pat jai pritaria, kurtinamai spiegdamas ir trinkele belsdamas į lovytės kraštą. Svečiai taip pat priversti išskirtinai bendrauti su mūsų atžalomis, nestokojančiomis išmonės, kad suaugusieji negalėtų vienas su kitu persimesti net pora žodžių. Kai vaikų žaidimų aikštelėje prie manęs prisiartina koks nors pašnekovas, dukra rėkia: „Tai mano mama!" O tai reiškia: nėra čia ko su svetimomis mamomis kalbėtis! Ir mažasis sėdėdamas vežimėlyje pritaria: "Mama!"

10. Noriu, kad savo nepasitenkinimą vaikai išmoktų reikšti civilizuotai. Protestuodama dukra griūna ant grindų (arba žemės) ir pradeda maskatuoti rankomis bei kojomis, išrėkdama visą vaikų darželyje girdėtų žodžių tiradą, o mažasis pradeda žliumbti ir taikosi ant manęs išbandyti savo neseniai išdygusių dantukų tvirtumą. Tuomet išlikti ramiai sunku.

11. Noriu, kad para turėtų 48 valandas ir nors 10 iš jų galėčiau skirti sau. Tarkime, neskubėdama apsipirkti arba apsilankyti grožio salone. Iki soties pasivolioti lovoje - su knyga rankose arba be jos. Arba tiesiog pagulėti karštoje vonioje, o ne žaibiškai palįsti po dušu ir nuolat užsukinėti vandenį, kad įsitikinčiau, ar viskas gerai.

12. Noriu, kad tyla, kartais vis dėl to įsiviešpataujanti namuose, nekeltų baisių įtarimų. Ir svarbiausia, kad tie įtarimai nepasitvirtintų. Visi tėvai žino: tyla vaikų kambaryje nežada nieko gero. Kaip anekdote: "Eik pažiūrėti, ką daro Petriukas ir Onytė, ir pasakyk, kad jie to nedarytų".

Baigusi sąrašėlį (kurį, beje, galėčiau dar tęsti ir tęsti) paimsiu žvakę ir jį sudeginsiu. Po to prisiminsiu, kaip prieš kokius penkerius metus taip pat ant popieriaus lapo rašiau savo norus, svajojau, kad turėčiau šeimą - mylimą vyrą ir vaikų, geriausia - du. Ir dar šauniau, jei berniuką ir mergaitę... Tada suprasiu, kad svajonės iš tiesų pildosi. Ir kad esu labai laiminga.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vaikų pramogos vandens parke vos nesibaigė skaudžia tragedija: teismas nurodė atlyginti žalą (46)

„Sužinok, kodėl net bebaimiai maorių kariai čia spiegia iš baimės! Išlaikęs ekstremaliausią...

Lietuviai Vokietijos greitkelyje pateko į policijos akiratį – gavo baudą ne tik už greitį (100)

Vokietija garsėja savo greitkeliais, kuriuose greitis – neribojamas. Tačiau drauge šalis garsi ir...

10 didžiųjų Lietuvos miestų eglių laukia jūsų balsų: išrinkite gražiausią (149)

Visus didžiuosius Lietuvos miestus jau puošia kalėdinės eglės. Kiekviena jų savaip ištaiginga...

Istorinis vakaras: Putinas su Zelenskiu pirmą kartą susitiko akis į akį nuolat atnaujinama (843)

Prezidento pareigas gegužę pradėjęs eiti politikos naujokas Volodymyras Zelenskis pirmadienį...

Sandra Vilimaitė

Ar nori likusį gyvenimą nedirbti?

Tokį klausimą užduoda finansinės sėkmės patarėjai, pinigų užkalbėtojai ir gerovės...

Kurtinaitis – be nuostolių VTB lygos fronte: pergalių serija pratęsta Sankt Peterburge (1)

VTB Jungtinės lygos čempionate pirmadienį vakare susitiko du Eurolygos klubai: Sankt Peterburgo...

Siaubingą incidentą Kėdainiuose norėjo nuslėpti: sprogus fejerverkui kilo panika, apdegė žmonės

Nešventinis incidentas per eglutės įžiebimo šventę Kėdainiuose. Šou atlikėjo rankose sprogus...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Matuosimės eglutėmis, nes daugiau neturime kuo matuotis (54)

Matavomės ir matuosimės, varžysimės, pyksimės, dėliosim širdeles ir spaudysim „patinka“,...

Įtampa Kauno stadiono statybų aikštelėje: atlyginimų negaunantys turkai ruošiasi streikui (215)

Panašu, kad pigiausiu S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos pasiūlymu susiviliojusi...

„Stiliaus DNR“. Su stiliste šturmavo parduotuvę, į kurią įžengti kuklinasi daugelis

Jei nuo kasdienio klausimo „o ką gi šiandien rengtis?“ įsiskaudėjo galva, laida „ Stiliaus...