Sutrikęs vaiko gebėjimas mokytis, bendravimo sutrikimai gali būti pernelyg ilgo televizijos žiūrėjimo ir žaidimų kompiuteriu pasekmė.
Kompiuteris, vaikas
© Corbis/Scanpix
Devynerių Tomas naktimis ėmė sapnuoti košmarus, nebenori eiti į mokyklą, o pažymiai ėmė prastėti. Pasak medicinos psichologės Rasos Karalienės, panašių atvejų daug, o dažniausiai to priežastis – besaikis televizijos žiūrėjimas ir žaidimai kompiuteriu.

“Televizija, kaip ir visa kita, formuoja asmenybę. Vaikams, paliktiems prie televizoriaus ar kompiuterio sumažėja draugų poreikis, jie nenori eiti į mokyklą. Pervargimas, atminties sutrikimai, net vaiko protinė veikla gali nukentėti, jei vaikas paliktas kompiuteriui ar televizoriui. Tokie vaikai būna išsikrovę ir išsisėmę” – sako R. Karalienė.

“Televizija, internetas – tai vaiko bėgimas iš realybės į fantazijų pasaulį. Kuo realybėje sunkiau, tuo dažniau vaikas sėdi prie kompiuterio ar interneto” – įsitikinęs ir psichoterapeutas Vytautas Blažys.

Nelaimių priežastis

Prieš penkerius metus du ginkluoti 17 ir 18 metų moksleiviai įsiveržė į “Columbine High shool” (JAV). Nušovė dvylika moksleivių, mokytoją, sužeidė 23 paauglius, ir nusišovė patys.

Kaip vėliau paaiškėjo, šio nusikaltimo scenarijų padiktavo ypatingai žiaurus kompiuterinis žaidimas ,,Tactics Doom“ (nuosprendžio, žūties taktika). Taip pat šie paaugliai labai mėgo žiūrėti trilerius ir siaubo filmus.

Vaikai dažnai bando atkartoti tai, ką mato televizijoje, kompiuteriniuose žaidimuose: “Vaikams, kurie dažnai žaidžia kompiuterinius žaidimus, smurtas ima atrodyti natūralus dalykas. Atsiranda žiaurumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikai žaisdami kompiuterinius žaidimus agresyvėja. Mano praktikoje pasitaikė, kad vaikai kartodavo matytus per televizorių triukus ir susižeisdavo. Tačiau vaiką auklėja ne televizija, bet šeima, ir vien tik žaidimas netampa nusikaltimo priežastimi” – mano psichoterapeutas V. Blažys.

Pirmadienį Lietuvos spaudoje nuskambėjo įvykis, kai mažametis apdegino kito vaiko veidą. Vaikas nesėkmingai bandė pakartoti per realybės šou matytą triuką, kada barmenai pūsdavo ugnį. Po šio bandymo vaikas atsidūrė ligoninėje.

Televizija – uždelsto veikimo bomba

Mažyliams televizijos laidos – tai eilė epizodų, neturinčių jokio turinio. Maži vaikai pirmiausia pradeda suvokti tai, ką jie jau pažįsta. Jie tapatina save su kitais vaikais bei tais, kurie yra maži ir silpni, pvz., mažais gyvūnėliais. Jie taip pat tiki, kad tai, kas vyksta ekrane, įvyks ir su jais. Vaikai jaučiasi tarsi patys dalyvautų veiksme. Padrikas scenas jungti į vientisą veiksmą filme vaikas sugeba nuo šešerių metų amžiaus.

“Vaikai ima kopijuoti tai, kas daroma ekrane ir galvoja, kad smurtas - tai kasdienis juos supantis reiškinys, kiti ima bijoti juos supančio pasaulio, kai pamato, kiek smurto juos supa. Smurtas, matytas vaikystėje, gali atsiliepti ir po daugelio metų, nes daug dalykų užsifiksuoja pasąmonėje” – įsitikinusi gydytoja Teresė Ramanauskienė.

Smurtinės scenos didina vaikų agresyvumą. Žaidimai tampa agresyvūs, su kovos elementais. Daug smurto turinčias programas žiūrintis vaikas pirmas pastums, partrenks kitą.

Žurnale "Science" paskelbtame tyrime įrodytas tiesioginis smurto televizijoje ir smurto gyvenime reiškinys. Daugelis tėvų neįvertina žiniasklaidos grėsmės, nes yra įsitikinę, kad ji nepalies vaikų iš gerų šeimų. Paaiškėjo, kad tai netiesa. Be to, gerų šeimų vaikai ilgiau žiūri televiziją, todėl jiems pavojus yra netgi didesnis.

Tyrimo duomenimis, televizija veikia lyg uždelsto veikimo bomba. Jeigu keturiolikmetis pradės dažniau žiūrėti televiziją, tikimybė, jog jis pažeis įstatymus sulaukęs pilnametystės, padidės. Tarp tų, kurie būdami 14 metų televizorių kasdien žiūrėjo iki vienos valandos, įstatymų pažeidėjais tampa 6 procentai. Tačiau jei jie žiūrėjo televiziją po dvi valandas kasdien, bėdų su teisėtvarka turės jau virš 20 procentų, žiūrėjusių tris valandas - net 30 procentų vaikų.

Patarimai tėvams

Laikas, praleistas prie kompiuterio, ir vaiko amžius turi atitikti. Kompiuteriu ikimokyklinio amžiaus vaikas netūrėtų naudotis daugiau kaip pusę valandos per dieną.

Būtina parinkti vaikui žaidimus, kuriuose nebūtų smurtinių scenų. Taip pat sudaryti naudojimosi kompiuteriu taisykles, prižiūrėti, kokiuose interneto puslapiuose vaikas lankosi. Egzistuoja ir specialios programos, skirtos užblokuoti neigiamą įtaką vaikui galinčius turėti tinklalapius.

Nuo gimimo iki 10–12 metų auga regos organai, sparčiai formuojasi atskiros regos funkcijos. Taigi reikia riboti laiką, praleistą žiūrint į televizijos ar kompiuterio ekraną, televizorių rekomenduojama žiūrėti ne iš mažesnio kaip trijų metrų atstumo, kambaryje turėtų degti šviesa.

Žiūrėti televizijos nepatartina ilgiau kaip dvi valandas per dieną ir negalima aklai pasikliauti užrašais, nurodančiais vaiko amžių (pvz.: N-7), nes dažnai jie neatitinka turinio.

Žiūrėti televiziją vaikui patartina kartu su tėvais. Būtina kalbėti apie tai, kas gali išgąsdinti vaiką. Paaiškinti, kad filmai neatitinka tikrovės. Pasak medicinos psichologės R. Karalienės, berniukams reikalingi nuotykiai, net kovinės scenos, tačiau saikingai.

“Jeigu vaikas normaliai mokosi, žaidžia su draugais ir yra laimingas – vadinasi viskas gerai” – įsitikinęs psicoterapeutas V. Blažys.

Televizija negali pakeisti šeimos

Svarbiausia, žinoma, nepalikti vaiko televizoriui ar kompiuteriui, skirti jam kiek įmanoma daugiau laiko, bendrauti, kalbėtis apie vertybes ir smurtą. Vaikai juk elgesio mokosi iš savo tėvų, perima vertybes, sužino kas yra gera, o kas - blogai, kokius žmones reikia gerbti, o kokius smerkti.

“Vaikų, skambinančių į nemokamą vaikų liniją, aktualiausia problema yra bendravimas ir santykiai su bendraamžiais – draugystė, konfliktai, neturėjimas draugų, vienišumas ir pan. Aš iškelčiau keletą klausimų pamąstymui – kaip manote, kodėl vaikai labiau domisi televizoriumi ir kompiuteriu, bet mažiau domisi kitais dalykais? Ar stengiamės pasirūpinti kitokia vaikams įdomia veikla? O kiek mes praleidžiame laiko su vaikais, kalbamės, ką jie matė per televizorių, kaip jie supranta, ką ten rodė? Ar kartais nėra tėvams patogu, kad vaikai patys susiranda užsiėmimą ir nelenda prie jų?” – sako psichologas, Vilniaus vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis.

Taip mano ir psichoterapeutas V. Blažys: “Neigiamos šiuolaikinių technologijų įtakos nepaneigsi. Tačiau svarbiausia vaiko socialinė aplinka, jo šeima. Svarbiausia – kalbėtis apie tai, ką vaikas daro, mato. Svarbiausia – skirti pakankamai laiko vaikui”.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Galingiausią žmogų Sovietų Sąjungoje pažadino skambutis, šis sureagavo ne iškart: pasekmės buvo tragiškos (151)

Ankstyvą 1986 m. balandžio 26-osios rytą įvyko viena didžiausių atominių katastrofų...

Palangos bare gavusi sąskaitą nustėro (350)

„Jei nebūčiau pastebėjusi, būčiau tiesiog sumokėjusi daugiau nei reikia, nes padavėjas nei...

Naktinės linksmybės Palangoje: Jonines nurungė priešvestuvinis šėlsmas (11)

Joninių išvakarėse J. Basanavičiaus gatvę užliejusioje minioje buvo galima pastebėti ne vieną...

Kraupiais nusikaltimais pažymėta Vilniaus vieta, kur siautė mokytoju troškęs tapti maniakas (79)

Sostinėje esančio Pasakų parko pavadinimą žino net ir kitoje Lietuvos pusėje gyvenantys...

Kritikus apraminę vokiečiai tikisi lemtingo lūžio, švedus įsiutino nepagarba: būta „tam tikrų“ gestų (25)

Vokietija vaikščiojo labai plonu ledu ir pasaulio čempionus nuo kuklaus taško su Švedija skyrė...

Joninių laužai Kernavėje skelbia: dienos ima trumpėti (15)

Kur švęsti Jonines? Į šį klausimą vienintelį atsakymą žinantys kasmet traukia į Senąją...

Išvardijo, kokios ligos tyko vakarėlių užkandžiuose (5)

Koks vakarėlis, jei ant stalo nėra padėto didžiulio dubens traškučių ir užtepėlių jiems?...

Dramatiška vokiečių pergalė išsaugo pasaulio čempionų kailį incidentas po rungtynių (439)

Šeštadienio vakarą futbolo sirgalių dėmesį kaustė žūtbūtinė titulą ginančių vokiečių...

Atmetęs dar vieną pasiūlymą iš už Atlanto Jasikevičius nesiblaškys – lieka „Žalgiryje“ (305)

Po istorinio sezono su Kauno „Žalgiriu“ 42 metų Šarūnas Jasikevičius vos kelias dienas...

Septyni Europos nykštukai, kuriuos aplankysite per septynias dienas (15)

Nejaugi nenorėtumėte pasigirti kokią nors valstybę išmaišę skersai ir išilgai? Misija...