– Kaip manote, kodėl kyla toks noras meluoti?
– Daugelis suaugusių meluoja net nesusimąstydami, kad meluoja, daro tai nesąmoningai, nes visi taip elgiasi, jiems patiems vaikystėje tėvai taip pat melavo. Kiti nurašo savo melą į „šventų“ melų sąrašą. Treti teigia, kad nori vaikams sukurti stebuklą. Gajus mitas, kad vaikams, kol dar jie vaikai, reikia tikėti stebuklais, o suaugusiems jau lyg ir ne. Manau, kad tikėjimas stebuklais liečia visus vienodai, tiek suaugusius, tiek vaikus, bet vargiai tai turi kažką bendro su Kalėdų Seneliu.
– Retas kuris susimąstome, kiek dėl tokio melo patys sau prisidarome rūpesčių ir nepatogumų. Gal prisimenate, kokių turėjote jūs?
– Kiek save pamenu, visada jaučiausi dviprasmiškai meluodama vaikams apie Kalėdų Senelį. Stengiausi nepasakoti ir nekurti kažkokių stebuklo istorijų, nesivelti į visuotinį „stebuklo kūrimą“, tiesiog supakuodavau dovanas ir palikdavau po eglute. Tačiau vaikai begalę dalykų prisigaudo iš aplinkos. Mano jaunėlis net sausainių ir pieno palikdavo Kalėdų Seneliui, o šito aš jo tikrai nemokiau, bet tai labai populiaru Anglijoje, kur mes gyvename. Matydama ką jis daro, visada jaučiausi nejaukiai ir labai laukiau, kada jis išaugs iš tikėjimo Kalėdų Seneliu amžiaus, kad man nebereikėtų prisidėti meluojant.
– Kada Jums pirmą kartą atėjo į galvą mintis, kad Kalėdų Senelio pasaka sunkiai protu suvokiama?
– Labai seniai, gal prieš penkiolika metų, kai supratau, kad visas kalėdinis dovanų pirkimo bumas yra absoliutus marketinginis triukas, kuris nieko bendro neturi su kalėdiniu stebuklu ir tikėjimu. Tada susimąsčiau, kam aš tas dovanas visiems šeimos nariams, draugams, giminėms perku? Ir tuomet pradėjau kepti visiems meduolius, daryti savo rankų darbo dovanas. Tiesiog nustojau dalyvauti visuotinėje kalėdinėje pirkimo ir išprotėjimo akcijoje. Tuomet pradėjau garsiai apie tai kalbėti. Po vieno tokio straipsnio apie kalėdinį bumą jūsų portale gavau tokį srautą negatyvo, jog negalėjau patikėti žmonių nesąmoningumu. Praėjo dešimt metų, dabar mes daug daugiau kalbame apie vartotojiškumo mažinimą, daromės sąmoningesni, tačiau elgesys per Kalėdas nepasikeitė. Žmonės perka dovanas ir meluoja vaikams nieko nemąstydami. Tai tarsi dalyvavimas veiksme užmerktomis akimis. Man atrodo, kad per tuos dešimt metų visuotinis melas apie Kalėdų Senelį dar labiau paplito, sustiprėjo. Dabar Kalėdų Senelių visur pilna: darželyje, miesto aikštėje, bendruomenės centre, namuose ir net iš prekybos centro gali paskambinti ar internetu susisiekti. Kažkokia masinė Kalėdų Senelių psichozė, kuri nieko bendro neturi nei su tradicijom, nei su tikėjimu, o juo labiau stebuklu.
– Pasvarstykime, kokią žalą vaikams gali atnešti aklas tikėjimas Seneliu, noras būti paklusniam, geram, kad gauti taip išsvajotas dovanas?
– Meluodami vaikams, net ir tą „šventą“ melą, mes tarsi duodame leidimą meluoti. Jeigu mes, suaugę, taip darome, reiškia ir vaikai gali „šventai“ meluoti. Nors jokio švento melo nėra. Melas yra melas. Dar baisiau yra tai, kad daugelis tėvų manipuliuoja vaikais: „būk geras, nes Kalėdų Senelis neateis“, „jeigu neklausysi, Kalėdų Senelis tave įtrauks į blogų vaikų sąrašą“, o atvedę vaiką pas Kalėdų Senelį sako: „Nagi, prisipažink Kalėdų Seneliui, koks negeras tu buvai.“ Tai yra absoliutus melas ir manipuliacijos vaikais, puikus pavyzdys iš tėvų. Labai greitai vaikai pradeda patys taip daryti. Tuomet tėvai skundžiasi paaugliais, kad jiems kažkas nesuvokiamo darosi, kad per laukus eina, rūko, geria, o tėvams meluoja. Man tai čia viskas labai savo vietose, nes vaikai mokosi iš suaugusių. Kaip tėvai meluoja, taip ir vaikai iš jų išmoksta. Daugelis suaugusiųjų turi keistą nuostatą, kad suaugę turi teisę meluoti, nes jie suaugę, o va vaikams tai šiukštu to daryti negalima.
– Kaip manote, ar tas tikėjimas stebuklu, kaip dažnai mėgsta pasakyti psichologai, atsveria tą nuoskaudą išaiškėjus tiesai? Ar vaikai po to gali pasitikėti tėvais, kurie sąmoningai jiems melavo?
– Mano vaikai sako, kad jiems svarbiau ne tikėjimas, o pačios dovanos. Koks skirtumas, iš kur jos atsiranda, svarbu, kad jos yra. Tad tikėjimas Kalėdų senelio stebuklu man visai neskamba kaip stebuklas. Stebuklas yra tai, kas nutiko Kalėdų naktį, gimus Jėzui, tačiau mes vėl nei kiek nemąstydami viską suplakam į vieną – kalbėdami apie kalėdinį stebuklą mes turime omeny tikėjimą katalikų religija, bet apie tai daugelis irgi nemąsto, sako, kad kalėdinis stebuklas yra Kalėdų Senelis. Manau, kad toks tėvų melavimas tikrai gali duoti pagrindą vaikams nepasitikėti savo tėvais. Jeigu melavo apie Kalėdų Senelį, tai gal ir kažkur kitur meluoja? Kai garsiai apie tai kalbu, atgal gaunu tokius argumentus: visi taip daro; man labai patikdavo mamos kuriamas stebuklas, tai ir aš kuriu jį savo vaikams. Tikrai mums stinga sąmoningumo stabdyti tai, ką darome metai iš metų, karta iš kartos.
– Suprantama, taip giliai įsišaknijusių tradicijų tikrai nepakeisime, bet gal turite kokių idėjų ar pasiūlymų tėvams, kaip subtiliau išlaviruoti Senelio tema, kad visiems būtų gerai?
– Jeigu jau kalbėti apie lietuvių tautą, tai Kalėdų Senelių ir dovanų bumas yra iš viso naujas, trisdešimtmečio reiškinys, nieko bendro neturintis nei su mūsų tradicijomis, nei su tikėjimu, nei su religija. Tai kažkokia masinė, marketinginė psichozė, kuri labai lengvai įsišaknijo mūsuose. Taip lengvai atėjusi, greitai prigijusi, gal gali būti lengvai ir išrauta? Manau, kad reikia apie tai kalbėti ir raginti suaugusius mąstyti apie tai, ką jie daro. Man atrodo, jeigu sakytume vaikams tiesą, pasakotume nuo mažens kaip yra iš tikrųjų, tai tikrai sulauktume atpildo santykiuose: daug didesnio atvirumo, pasitikėjimo. Kalbėčiau su vaikais taip, kaip dera atsakingam suaugusiam žmogui ir pasakočiau apie šv. Mikalojų, kad buvo toks istorinis personažas, kuris dalino vargšų vaikams dovanas, ir iš jo kilo legenda apie Kalėdų Senelį, kad šiuolaikinis Kalėdų Senelio stebuklas yra tik pasaka, tokia pat kaip išgalvota istorija apie Harį Poterį. Ir jeigu jau taip svarbus yra kalėdinis stebuklas, tai jo ieškoti reikia tikėjime, ėdžiose, pasakoti apie religiją, bet ne apie Kalėdų senelį, kuris viską girdi, viską mato ir įtraukia vaikus į blogų vaikų sąrašą. Net šiurpu klausyti tokių manipuliacijų ir melų.
