aA
Pripažinkite - arba jūs, arba daugelis jūsų draugų pasakytų, kad išauklėti vaiką be diržo ir pakelto balso – kone neįmanoma! Tuo labiau, kad beržinės košės skonį dažnas esame pajutę patys, ir dėl to nesijaučiame labai jau nuskriausti. Tačiau Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologės Vitos Čioraitienės nuomone, mušimas ir rėkimas – mūsų bejėgiškumo, trūkusios kantrybės požymis, o ne vaikų auklėjimo būdas.
Bausmė, smurtas
© Corbis/Scanpix
Išauklėti mušimu ir rėkimu neįmanoma, bet kad be to neišsiverčiame - tiesa. Pyplys užsiožiavo – šlept per užpakalį, rėkia dar garsiau ir negirdi įkalbinėjimų nutilti – nelieka nieko kito, kaip dar kartą užploti ir užrikti. Bet ar susimąstėme, kodėl mums norisi mušti ir rėkti? Nes suaugusieji bando nustatyti ribas vaikui, pagal kurias jis turi gyventi. O vaikas gali nesutikti su tomis ribomis ir bandyti jas pažeisti.

Mes jaučiamės bejėgiai tą vaiką sustabdyti, ir iš savo bėjėgiškumo netenkame kantrybės, kad mūsų nepaiso. Iš tiesų toks mažojo neklaužados “sutramdymas” tėra išorinis. Gavęs mušti vaikas gal ir nustos daręs tai, kas jus suerzino, tačiau kas tuo metu dedasi mažylio viduje? Viduje besikaupianti agresija gali pasireikšti vėliau ir labai nemaloniais būdais: narkotikų vartojimu, pabėgimu iš namų, alkoholizmu ir t.t.

Tai nereiškia, kad tėvai neturi nustatyti vaikui ribų. Priešingai, ribos vaikui būtinos, kad šis jaustųsi saugus, ir žinotų, ką daryti. Bet jos turi būti nustatytos susitarimais. Nėra vaikų, su kuriais neįmanoma susikalbėti. Gal tik tėveliai neranda būdo ir per greitai netenka kantrybės. Mes norime, kad paklustų šią minutę, kad vaikas darytų tai, ką norime mes, bet gal vaikas to nenori arba nėra tam pasiruošęs?

Rėkimas – primityviausia elgesio forma, kuria mes žeminame ne tik savo vaiką, bet ir save. Rėkimą ir mušimą reikėtų pakeisti susitarimu. Pažvelkime į situaciją smėlio dėžėje. Vaikas pripuola, atima ką nors iš mažesnio, dar trenkia jam kastuvėliu per galvą. Kas vyksta toliau? Ogi mažylio mama vožia jam per užpakalį, kad neskriaustų mažesnių. Kokią pamoką gauna vaikas? „Mama mane mušdama įrodinėja, kad neturiu mušti mažesnio“ – tikra nesąmonė, ar ne? Mūsų rėkimas ir mušimas yra noras tą vaiką pastatyti „į vietą“, kaip galime reikalauti, kad jis kažko nemuštų, patys jį mušdami?!

Kai kurie dabar būtinai pasakys, kad kol “susitarsi” su vaiku, jis jau bus spėjęs prikrėsti aibes šunybių, nuo jo gali nukentėti artimieji ar bendramoksliai. Tačiau toks scenarijus įmanomas tik tuomet, kai ribos nustatomos neteisingai, jas laužo patys tėvai.

Pirma taisyklė, kad susitarimai su mažuoju būtų veiksmingi - reikia gerbti vaiką ir jo norus. Kas yra tos ribos? Taisyklės, pagal kurias gyvena šeima. Sakykim, yra taisyklė „eini miegoti aštuntą valandą vakaro“. Na, sėdi vaikas vonioje - jau pusė devynių, o jis vis dar pliuškenasi. Ką daro tėvai? Nieko - taip tos ribos ir išsitrina.

Jei vienos taisyklės leidžiama nepaisyti, vaikas negerbs ir kitų taisyklių. Jei norime, kad 20:00 vaikas atsidurtų lovoje, jau 19:30 turime pradėti sakyti, kad jau pusė aštuonių, jau turėtum baigti savo darbus, tau liko 15 minučių, liko 5 minutės, jau turėtum eiti praustis ir t.t. Taip brėžiamos ribos. O jei pasakoma, kad televizorių vaikas gali žiūrėti valandą per dieną, o po to visai nekontroliuojama, ir jis spokso į ekraną po 6 valandas – ribų nėra. Taigi antroji taisyklė - tėvai turi būti nuoseklūs.

Kitas dalykas, kai vaikai pradeda laužyti nustatytas ribas, tėvams reikėtų pagalvoti, gal ribos jau per siauros? Vaiko melavimas, vėlavimas yra ženklas tėvams, kad galbūt vaikas užaugo ir jam reikia daugiau laisvės. Netvarka, jei devynmečio ribos yra tokios pačios, kaip trimečio. Viskas turi keistis – kišenpinigiai, ribos, laikas miegoti, laikas grįžti namo ir t.t. Daugelis tėvų teisinasi, kad „aš tais laikais irgi neturėdavau, man duodavo tik...“, bet laikai kitokie. Ir reikia žiūrėti ne atgal, o paklausti vaiko, kodėl taip yra. Jei tėvai kažko neturi – gerai, bet vaikas turi žinoti, kodėl jis negali gauti, pavyzdžiui, daugiau pinigų.

Noriu tvirtai pasakyti, kad griežtesnis auklėjimo būdas nesusijęs su išaugusio žmogaus disciplina. Hitlerį tėvas irgi mušė, ir mes žinome, kas iš jo išaugo. Jo vaiksytę išanalizavę psichologai rado akivaizdžių sąsajų tarp jo vaiksytės ir baisių žiaurumo brandžiame amžiuje.

Tinkama bausmė yra ne mušimas, o pasekmių, padarinių pajautimas. Kai vaikas savo kailiu pajunta, kiek jam “kainuoja” blogas elgesys. Pavyzdžiui, vaikas ima ir išleidžia taupytus pinigus. Bausmė šiuo atveju turėtų būti ne tėvų pyktis ir agresija, o tai, kad prisipirkęs bulvių traškučių jis nebeturi pinigų ir negali eiti į kiną ar suptis karuselėse, kol vėl nesusitaupys ar negaus kišenpinigių. J

ei pyplys žino, kokios taisyklės namuose, jis nesives namo draugų šokinėti ant sofos su batais. O jei jis juos visgi pasikvietė ir nesuvaldė, bausmė turi būti skiriama iškart – pavyzdžiui, prisidėti iš taupyklės už sofos išvalymą ar pačiam nuvalyti sofą. Po savaitės nukeliama bausmė – tarkim, draudimas eiti į draugo gimtadienį – tai neadekvati bausmė, nes atima malonumą, kuris su prasižengimu visiškai nesusijęs.

Bausmė turi būti susijusi su tuo, ką vaikas padarė. Beje, bausdami turite būti visiškai tikri dėl to, ką darote. Jei tik truputį suabejosite, mažasis tironas tuo pasinaudos ir sumanipuliuos. Nereiktų trankyti durimis ar kreipti dėmesį į mažylio klykimą. Net ir rėkdamas jis jus puikiausiai girdi! Ramiu balsu reikia pasakyti, ką toliau darysite, kaip elgsitės ir ... taip ir daryti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skvernelis kirto Grybauskaitei: prezidentės politiką iliustruoja „tulpių paštas“ valdančiuosius bandoma „sumonstrinti“ (943)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentės Dalios...

Palygino kelionių organizatorių pasiūlymus: poilsis ten pat, o kainų skirtumas – 400 eurų (112)

Planuojant kelionę visuomet svarbu gauti norimo tipo poilsį už geriausią įmanomą kainą. Vis...

Karbauskis: atsakomybę už etatinio apmokėjimo klaidas turi prisiimti ir Grybauskaitė (7)

Atsakomybę už etatinio mokytojų apmokėjimo modelio klaidas turi prisiimti ir prezidentė Daia...

Pristatė, kaip galėtų atrodyti nacionalinis stadionas papildomai siūlo oro gondolą iš miesto centro (39)

Aukščiausiojo Teismo į konkursą sugrąžinta įmonė „ Vilniaus nacionalinis stadionas “...

Prie derybų stalo susėdę mokytojai sulaukė užsienio žiniasklaidos dėmesio: nuotaikos – kalėdinės (115)

Ketvirtadienio rytą mokytojai su laikinai Švietimo ir mokslo ministro pareigas einančiu Roku...

Eligijus Masiulis kaltina prof. Landsbergį užleidus Lietuvą „valstiečiams“ (371)

Į politiką grįžtantis ir į Klaipėdos merus kandidatuojantis teisiamas buvęs Liberalų...

„Revolut“ Lietuvoje tampa banku (125)

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonė „ Revolut “ Lietuvoje gavo specializuoto...

Atviras dvyliktokės laiškas: bijau, kad niekur nebeįstosiu (46)

Esu paskutiniuosius metus gimnazijoje žingsniuojanti abiturientė. Šis tekstas nėra skirtas...

Įvertino Vyriausybės darbą skirtingose srityse: turi sunerimti dėl keturių (343)

Lapkričio 4 – gruodžio 3 dienomis Rinkos tyrimų centras Tėvynės Sąjungos – Lietuvos...

Tragedija laivų statykloje: lūžo krano kabina, žuvo du žmonės (89)

Ketvirtadienį, 7.48 val., pranešta, kad Klaipėdoje, Vakarų laivų gamyklos teritorijoje, lūžo...