Mados – ne tik rūbuose. „Madingi“ tampa ir kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai. Apie juos dažnai kalbama viešojoje erdvėje, simptomai romantizuojami, todėl žmonės pradeda juos priskirti sau kaip statuso ženklą, jais aiškinti kasdienius sunkumus. Tarp tokių – autizmo spektro sutrikimas, o pastaruoju metu socialiniai tinklai lūžta nuo ADHD (dėmesio ir aktyvumo sutrikimas). Apie tai kalbamės su ADHD asociacijos vadovu Rolandu Būbeliu ir laikinąja Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadove, gydytoja neurologe doc. dr. Indre Bakaniene.
Specialistai nepasiruošę
R.Būbelis pastebi išaugusį susidomėjimą šiuo sutrikimu, tačiau prašo neapsigauti – viešosios erdvės situacija neturi nieko bendro su realybe psichikos sveikatos specialistų kabinetuose. Jis konstatuoja, kad Lietuvoje ADHD diagnozuojama vis dar per mažai. Tam trūksta teisinės bazės, specialistų, o esantiems – žinių.
R.Būbelis teigia, kad profesionalų, kurie gali adekvačiai įvertinti dėl ADHD besikreipiančius pacientus, trūkumas – rimta problema, ypač regionuose. „Diagnostika yra sudėtingas procesas, o ypač ribiniams atvejams, nes vertinimą apsunkina maskavimasis, socializacija nuo mažens“, – teigia pašnekovas.
Jis sako, kad diagnozuojant ligą Lietuvoje naudojamasi pasenusiomis gairėmis. „Mūsų sistema gerokai atsilieka. Net ir psichiatrai kartais mano, kad moteris ar baigęs universitetą žmogus negali turėti ADHD. Sako, koks tau ADHD, tu gi susitvarkai! Bet tai – netiesa“, – komentavo R.Būbelis.
Turi 5 proc. nepilnamečių
Pasaulinė statistika rodo, kad šį sutrikimą turi 5 proc. nepilnamečių ir kiek mažiau suaugusiųjų.
ADHD asociacijos vadovas Rolandas Būbelis teigia, kad ADHD yra svarbus paveldimumo faktorius. Tikėtina, kad jei sutrikimą turi vaikas, jį turės ir vienas tėvų. „Aukštas intelektas gali kompensuoti iš to kylančius iššūkius. Kitu atveju ADHD gali gerokai apsunkinti gyvenimą. O kur dar kiti nepalankūs aplinkos veiksniai“, – pastebi pašnekovas.
Komentuodamas ažiotažą socialiniuose tinkluose R.Būbelis mano, kad neteisingai sau priskirtas sutrikimas nėra tokia jau didelė žala: „Kad ir klaidingas paaiškinimas žmogui gali suteikti ramybę. Jis dėl to nepradės gauti stimuliantų, nes ligą diagnozuoti ir juos išrašyti gali tik psichiatras.“
Asociacijos vadovas žymiai dažniau pastebi atvirkštinį reiškinį – vietoje ADHD pripaišomą nerimą, depresiją ir nuo jų skiriamus medikamentus. Riba slidi, nes ADHD gali paskatinti minėtas būsenas.
ADHD – kas tai?
R.Būbelis teigia, kad kartais ADHD painiojamas su autizmo spektro sutrikimais. „Autizmas daugiau kalba apie socialinių įgūdžių stoką, o ADHD apie vykdomųjų, emocinės reguliacijos, planingumo ir panašiai. Visgi kai kurie bruožai persipina. Todėl dabar jau kalbama apie naują terminą – AUDHD, kuriame susilieja su minėti sutrikimai“, – pasakojo R.Būbelis.
Jis atkreipia dėmesį, kad dėl emocinės reguliacijos stokos ADHD žmonės patiria didesnę įkalinimo, priklausomybių riziką. „Į tai reikėtų atkreipti dėmesį teikiant pagalbą šių sunkumų kamuojamiems asmenims“, – kalbėjo R.Būbelis.
Siūlo pasidomėti giliau
Grįžtant prie „madingumo“ temos, ADHD asociacijos vadovas teigia, kad viešojoje erdvėje esanti informacija turėtų būti vertinama kaip galimybė atkreipti dėmesį į problemą. „Nereikia remtis trumpa, mėgėjiška informacija diagnozuojant sutrikimus sau ar aplinkiniams. Tačiau ji praverčia kaip nuoroda, būdas atkreipti dėmesį į pačią temą. Jei žmogui tai pasirodė aktualu, jis turėtų pasidomėti rimtesniuose formatuose“, – aiškino R.Būbelis.
Jis pastebi, kad prie asociacijos feisbuko puslapio taip pat šuorais prisijungia žmonės, matyt, apie sutrikimą sužinoję iš viešosios erdvės, pažįstamų: „Pokalbis su bendruomene padeda jiems gauti patikimų žinių, apsaugo nuo dezinformacijos.“
Autizmo spektro sutrikimai
Panašią nuostatą apie autizmo spektro sutrikimų „išpopuliarėjimą“ turi ir laikinoji Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadovė, gydytoja neurologė doc. dr. Indrė Bakanienė: „Autizmo spektro sutrikimų (ASS) populiarėjimas viešojoje erdvėje iš tiesų gali sudaryti įspūdį, kad ši diagnozė tapo „madinga“. Dažnai apie tai kalbama neprofesionaliai, o suaugusieji kartais patys sau priskiria ASS požymius, remdamiesi informacija iš socialinių tinklų ar kitų nepatikimų šaltinių.“
Tačiau šios tendencijos ji kaip ir prieš tai kalbėjęs R.Būbelis prašo nepainioti su realia diagnostikos situacija.
„Lietuvoje autizmo spektro sutrikimai diagnozuojami žymiai rečiau – 2022 metais buvo diagnozuoti 0,46 proc. vaikų (2 339 atvejai), o tai gerokai mažiau nei kai kuriose Vakarų šalyse, kur paplitimas siekia iki 2 proc. Nors diagnozių skaičius pastaraisiais metais augo, tai labiau susiję su geresne diagnostikos prieiga, specialistų mokymu ir didėjančiu visuomenės bei tėvų dėmesiu vaikų raidai, o ne su hiperdiagnostikos tendencijomis“, – pažymi doc. dr. I.Bakanienė.
Užmaskuoti atvejai
Doc. dr. I.Bakanienė neatmeta, kad Lietuvoje gali būti vis dar nediagnozuotų atvejų. Ypač tai aktualu mergaitėms ir lengvesnėms formoms, kurios dažnai neatpažįstamos dėl mažiau ryškių simptomų. „Suaugusiesiems autizmo spektro sutrikimų diagnostika sudėtingesnė, nes jų simptomai gali būti užmaskuoti išmoktais socialiniais įgūdžiais. Todėl kai kuriems suaugusiesiems šie sutrikimai tikrai galėtų būti nustatyta oficialiai, o ne savarankiškai“, – sako gydytoja neurologė.
„Taigi, nors viešoji diskusija kartais gali būti paviršutiniška ar perdėta, realių diagnozių Lietuvoje vis dar trūksta, o pastangos gerinti diagnostiką ir informuoti visuomenę yra būtinos, kad kiekvienas galėtų sulaukti tinkamos pagalbos“, – teigia ji.
Kada atkreipti dėmesį?
Kada svarbu iš tiesų pasitikrinti vaikams ar suaugusiems dėl autizmo spektro sutrikimų? Doc. dr. I.Bakanienė teigia, kad pasitikrinti dėl autizmo spektro sutrikimų svarbu tada, kai vaikas ar suaugęs patiria funkcionavimo sunkumų, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui, mokymuisi, darbui ar santykiams.
„Jei kyla ilgalaikių problemų, būtina ieškoti jų priežasčių – tai gali būti autizmo spektro ar kitas sutrikimas. Diagnostika padeda geriau suprasti situaciją ir pritaikyti tinkamą pagalbą, – teigia gydytoja neurologė. – Vaikams tikrintis reikėtų, jei pastebimi aiškūs raidos sutrikimų požymiai, tokie kaip socialinio bendravimo trūkumas, kalbos vėlavimas, pasikartojantis ar stereotipinis elgesys, jautrumas jutiminiams aplinkos dirgikliams. Suaugusiesiems kreiptis į specialistus svarbu, jei sunkumai socialinėse situacijose, emocijų reguliavime ar prisitaikyme trikdo gyvenimo kokybę ir jų nepavyksta įveikti savarankiškai.“
Svarbu
Doc. dr. I.Bakanienė pabrėžia, kad tikrintis „dėl viso pikto“ ar be aiškios priežasties nereikia: „Diagnostikos procesas turėtų būti pagrįstas realiais sunkumais, nes autizmo spektro sutrikimo diagnozė nėra tik „atsakymas“, bet ir įrankis, leidžiantis identifikuoti specifinius poreikius ir rasti tinkamus sprendimus – ar tai būtų terapija, pritaikyta aplinka, ar pagalba kitose srityse. Tinkama diagnozė gali padėti vaikui ar suaugusiajam geriau suprasti save, išnaudoti stiprybes ir įveikti sunkumus.“