aA
Publikuojame skaitytojos laišką tema, kuria neįprasta kalbėti garsiai. Tačiau tyla šiuo atveju ne gelbsti, o veda į pražūtį. Nebijokite prabilti. Gal ir jūs patyrėte ką nors panašaus? Pasidalinkite savo patirtimi - padrąsinkite kitus. Rašykite mums gyvenimas@delfi.lt.
Atviras merginos laiškas: po 7 metus trukusio košmaro mokausi gyventi iš naujo
© Shutterstock nuotr.

TYLĖTI NEGALIMA KALBĖTI

Kur dėti kablelį sprendžiame kiekvienas. Esu jauna perfekcionistė, įpusėjusi savo dvidešimt antruosius gyvenimo metus. Prieš metus man diagnozuoti panikos priepuoliai, nerimo sutrikimas ir ilgai besitęsiantys depresijos epizodai. Dabar turbūt jau tampa aiškiau, kodėl kiekvienas sprendžiame kur padėti tą nelemtą kablelį.

Mano aplinkoje, mūsų visuomenėje garsiai šnekėti apie tokius dalykus – tabu. Visi privalome tik galvoti apie kuo geresnį statusą, kuo puikesnę išvaizdą. Gink die, nesielkime kitaip, neišsiskirkime, nes „ką kaimynai pagalvos?“

TYLA PRIEŠ AUDRĄ

Būdama penkiolikmetė paauglė išgirdau verdiktą: „Dukryte, mes skiriamės.“ Skyrybos nebuvo lengvos – psichologinis spaudimas, smurtas. Procesai tęsėsi bene dvejus metus, o man teko visiškai svetimiems žmonėms įvairiose institucijose pasakoti, kas vyksta namuose. Tada aš tylėjau, sakiau sau, kad privalau likti stipri, nes šeimoje – audros, negaliu dar ir aš ožiuotis.

Paskui prasidėjo mano penkerius metus trukę santykiai, kurie nebuvo sveiki. Vienas kitu naudodavomės kaip narkotikais. Vėl ta pati istorija, kaip šeimos skyrybose - smurtas, riksmai, ašaros, isterijos, nepamatuojamo lygio pykčio priepuoliai. Aš ir vėl tylėjau. Tylėjau, nes degiau noru išgelbėti antrą pusę nuo jo paties. Nepavyko. Sulaukusi dvidešimties padėjau tašką. Ir likau viena.

AUDRA

Likusi viena jau maniau, kad viskas – problemų gyvenime nėra. Sveikas, nerūpestingas gyvenime, dabar tai pašėlsime! Vakarėliai, grįžimas namo, kai visi jau keliasi, netikri žmonės šalia, šimtai jų, dirbtinė šypsena, o viduje – tikra audra. Naktimis jau ir anksčiau jausdavau tą nežmonišką jausmą, kai imu kraustytis iš proto. Mintys tiesiog skrodžia mano galvą, aš nesusitvarkau su jomis.

Jau ir anksčiau buvau išmokusi tai užglaistyti – darbais, mokslais, linksmybėmis, apsimestiniu linksmumu. Visi juk gali būti silpni, bet ne aš. Ilgainiui niekas nebepadėjo, dienomis nebegalėdavau keltis iš lovos – nemačiau prasmės. Mintys ir toliau skrodė galvą, milijonai jų. O aš jaučiausi vis silpnesnė, negalinti nei valgyti, nei eiti, nei tiesiog kvėpuoti. Pilkas debesis sprogo – iš jo ėmė lyti nevaldomomis ašaros dienų dienas, beprasmybės žaibais trankė mano kūną, o mama, kaip mažas žmogus, tyliai išgyveno siautėjančios stichijos baimę.

ATGAIVA

Ištaškytos emocinės pievos, neturėjimas ašarų verkimui ir pasidavimas mane galiausiai atvedė prie žodžių : „Man reikia pagalbos.” Artimieji to, rodos, laukė. Jau kitą dieną buvau psichiatrės kabinete. Ji man pradėjo pasakoti siaubingus dalykus, kurių aš nemačiau beveik septynerius metus. Pasirodo, mano organizmas jau septyneri metai nežinojo, kas yra tikras miegas. (taip, tiek laiko aš viena akimi visuomet stebėdavau namus, nes bijodavau tėčio įsiveržimo arba išgyvendavau dėl dar vieno draugo pykčio priepuolio).

Tą dieną pajaučiau, kaip mano baimė atslūgsta. Ne, stebuklingai aš neišgijau, bet tada man pasidarė ramiau, nes pagaliau supratau, kad aš galiu su tuo susitvarkyti ir išvis – sužinojau, kas tiesiog tomis dienomis ir naktimis su manimi vykdavo.

IŠ NAUJO

Aš vis dar sveikstu ir žinau, kad tai dar tęsis mažiausiai metus. Tik prieš metus ėmiau spręsti savo, kaip jautraus žmogaus, užslėptas ir užrakintas bėdas. Tik šiandien man jau lengviau kvėpuoti ir suvokti, kad priimu save su visais trūkumais. Mažų liūčių mano gyvenime vis dar pasitaiko.

Nepaisant to, nei vienas aplinkinis apie mano sielos ligas nežinojo. Aš dirbau ir tebedirbu, studijuoju, savanoriauju ir šiose srityse nebuvau pasidavusi net blogiausiais laikotarpiais. Pusę metų apie mano ligą težinojo tik artimiausi šeimos nariai – meistriškai viską slėpiau. Nes juk, o „ką kaimynai pagalvos?“.

Kol rudenį pajaučiau savyje virsmą, kuris man atnešė suvokimą, jei nekalbėsiu aš, kaip tada galiu būti tikra, kad žmonės, esantys draugų rate – tikri? Nemeluosiu – pasakyti išdrįsau ne visiems. Daugelis ir šiandien galvoja, kad čia tik mano kaprizai, ožiai, dėmesio stoka ar kvailystės. Tik pasikeitė viena – aš to nebebijau. Jei taip mano jie, jų vieta ne šalia manęs. Dabar gyvenu naujais potyriais – mokau savo sielą iš naujo kvėpuoti ir vaikščioti.

Mokausi suvokti save, pykti, nebebėgti nuo to, ką visada jaučiau. Mokausi susidraugauti su panika, nerimu. Kartais tenka juos per prievartą apkabinti ir sėdėti, kol nurimsta, kaip visą naktį verkiantys vaikai. O daug dažniau tenka džiaugtis naujais saulės spinduliais, mažais teigiamais atradimais ir atgimusia savimi – drąsesne, vis dar jautria, bet priimančia save tokią ir norinčia apie tai garsia kalbėti, bet ne tylėti. Tokių kaip aš šimtai ir jie vis dar tiki, kad reikia tylėti, negalima kalbėti.

Justina

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vieninteliai be pergalių Eurolygoje: dviženklę persvarą išbarstęs „Žalgiris“ lieka tuščiomis (285)

Po Eurolygos 5-ojo turo lieka tik viena komanda, kuri dar nejuto pergalės skonio: Kaune pirmas...

Agnė Pačekajė | D+

Sunku patikėti, kad ši istorija turi laimingą pabaigą: Raimondos mama nudūrė tėtį – ir tai buvo tik siaubo pradžia (2)

Septynmetei ant kojų nukrenta mamos nužudytas tėtis Tai tik siaubo pradžia. Tačiau net tokia...

Delta atmainą lygina su vėjaraupiais: daugelis mūsų susidursime su kovidu artimiausiu metu (267)

Delta atmaina plinta taip pat greitai kaip vėjaraupiai, o galbūt net dar sparčiau. Daugelis...

Medininkuose apgyvendinta migrantė turi vienintelį prašymą: aš tiesiog noriu apkabinti savo mamą, bet jie man neleidžia (66)

„Aš tiesiog noriu apkabinti savo mamą, bet jie man neleidžia“, – susisiekusi su Delfi sakė...

Per visą Lietuvą jau slenka galinga audra: kai kur žaibuoja, dalyje rajonų – kruša  įspėja dėl nakties, papildyta 21.05 (101)

Penktadienio naktį Lietuvoje numatomas stiprus vėjas, įspėja tarnybos. Jau kai kuriose Lietuvos...

Graikijoje Lietuvos prašymu suimtas Radkevičius – Ukrainos karo su separatistais dalyvis (63)

Graikijoje sulaikytas Sausio 13-osios byloje nuteistas Ukrainos pilietis Aleksandras Radkevičius...

Europos Sąjunga oficialiai turi pirmąją ponią (46)

Europos Sąjunga (ES) oficialiai turi pirmąją ponią: Amelie Derbaudrenghien Michel.

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Atpildo valanda: kaip Holokausto architektą, pasmerkusį myriop tūkstančius žydų, pačiupo Izraelio spec. tarnyba II dalis (1)

Istorijoje gausu faktų, kuomet didžiausi piktadariai teisingumo išvengia. Dažnai jiems mirtis...

Stilistė Agnė Gilytė verčia naują lapą: modeliais taps įvairaus amžiaus, figūrų ir profesijų moterys

Stilistės Agnės Gilytės spintos kapsulės prekinis ženklas „CAPSULE by Agnė Gilytė“ rudenį...

Kardiologė patarė, kaip sumažinti blogąjį cholesterolį: rezultatas pastebimas po poros mėnesių (32)

Padidėjusi cholesterolio koncentracija yra vienas didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių....