aA
Man 16, bet jaučiuosi lyg man būtų 6. Labai dažnai (kitaip sakant visada) krentu į kažkokią gilią depresiją, kurioje kyla pasibjaurėjimas sau, savęs nuvertinimas. Mano klasiokai/draugai yra visiškai kitokie - neturi bendravimo sunkumų, jiems viskas tas pats, kai aš tuo pat metu pergyvenu dėl kiekvieno žodžio (ką apie mane pamanys, pasielgiau kaip durnius ir t.p.).
Atvira vaikino išpažintis: kaip išgyventi, kai tau 16
© Shutterstock nuotr.

Kas kažkiek tai laiko pasikeičia mano nuvertinamas dalykas, pvz. praeitą kartą nuvertindavau save dėl išvaizdos, ir kiekvieną kartą bendraujant su kažkuo tai įkaldavau sau į galvą, kad niekas ir taip nenori bendraut su tokia bjaurastim, tai kad gali ir nesistengt (bet aišku ir taip pergyvendavau).

Šiuo metu laikau save kvaila būtybe, nemąstančia. Esant mokykloj gan dažnai pasimetu, bandau atrodyti normalus, tiesiog galvoju ką turėčiau daryti kad atrodyčiau normalus, ir galų gale elgiuosi nenormaliai dėka to elgesio "filtro". Norėčiau tapti savanaude būtybe, kuriai niekas nerūpi, nesistengia patikti kitiems, galų gale jaučiasi gerai esant savimi, o aš tiesiog mirštu nuo dėmesio trūkumo, bet aš negaliu nieko padaryti, nes bijau, negaliu daugiau taip.

Kiekvieną dieną praleidžiu namie (dažniausiai), nes bijau žmonių. Bijau, kad kažką ne taip apie mane pagalvos, blogai pasakys apie mane. Lyg gyvenčiau dėl jų nuomonių. Dešimtmetis vaikas norėdamas mane "suvartyti" kuo puikiausiai suvartytų, nes aš tiesiog nežinočiau ką jam atsakyt, kaip pasielgt. Dėl to vengiu žmonių, nes nežinau kaip kalbėtis su jais, kaip elgtis.

Grįžtant prie proto nuvertinimo -visados kažką skaitant ar žaidžiant ateina mintis, jog tu to negali padaryti, nesurinksi to ir to nes tu nevykėlis, nesuprasi ką skaitysi nes tu kvailas, lėtai skaitysi nes tu lėtas ir pan. Tas pats ir bendraujant. Kartais pasitaiko mano diena, kai nesistengiu niekam patikt, elgiuosi taip kaip noriu, viskas tas pats, ir tada esu laimingas, gaunantis daug dėmesio, apsuptas draugų, kurie domisi manimi.

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

KAIP GYVENTI KAI TAU ŠEŠIOLIKA

Manau, kad tu nustebsi, bet ir aš kartais jaučiuosi, tarsi man būtų šeši metai. Ir labai daug įvairaus amžiaus žmonių kartais jaučiasi maži vaikai. Dėl to psichologijoje labai dažnai kalbama, kad mūsų viduje yra dalis, kuri vadinasi Vidinis Vaikas. Jį mes pajuntame įvairiai. Kartais - kaip labai optimistišką norą bėgioti, šokti, kvailioti, džiaugtis, juoktis, mylėti. O kartais - taip kaip rašai tu: „Bijau, kad kažką ne taip apie mane pagalvos, blogai pasakys apie mane. Lyg gyvenčiau dėl jų nuomonių“. Žinoma, tokioje būsenoje nesinori nei šokti, nei kvailioti, o norisi užsidaryti nuo žmonių, atrodo, jog nemokėtumei su jais elgtis.

Tokie Vidinio Vaiko nuotaikos svyravimai yra būdingi daugumai žmonių. Tik jie, kaip, tikriausiai ir tu pats, šios būsenos nerodo, nes mano, jog ji būdinga tik jiems vieniems. Ir kiekvienam atrodo, kad tik jam yra šitaip. Tai yra didžiausia kiekvieno žmogaus paslaptis.

Tačiau tau atrodo, kad tave supa labai drąsūs, linksmi ir į visus „spjaunantys“ bendraamžiai? Taip yra dėl to, kad tu jų nepažįsti pakankamai arti. Tu nežinai, kad, tarkime, šis tavo klasiokas pergyvena dėl spuogų, aną atstūmė mergina, o trečias slepia mamos alkoholizmą. Tas, kuris garsiausiai juokiasi, daug geria ir kabina visas merginas, pasirodo, turi įkyrių baimių ir niekada nejautė ryšio su savo tėčiu.

Jiems baisiai svarbu, ką apie juos pagalvos kiti. Kiti - tame tarpe ir tu! Jie tau apie tai nesako, nes žiūrėdami į tave mato ir prisimena tave visai ne tokį, kokiu tu save laikai viduje. Jie mato tave tokį, koks tu būni kartais: „Kai nesistengiu niekam patikt, elgiuosi taip, kaip noriu, viskas tas pats, ir tada esu laimingas, gaunantis daug dėmesio, apsuptas draugų, kurie domisi manimi“. Jie žiūri į tave tokį ir galvoja: „Štai - laimės kūdikis“.

Todėl tavęs lauktų labai daug atradimų, jei tu kada nors išgirstumei jų istorijas. Kartais jos išaiškėja ilgai bendraujant su artimu draugu. Kartais - psichoterapijos grupėje, kur egzistuoja atvirumo taisyklė. Jausmas po tokių pažinčių yra pritrenkiantis: didelis palengvėjimas ir suartėjimas su savo bendraamžiais.

Ko gero, tai yra svarbiausias tavo amžiuje uždavinys - surasti save tarp kitų. Suprasti, kad esi labiau panašus į kitus, nei pats manai. Išmokti užjausti tuos kitus nepaisant suprantamo noro nugalėti, išsiskirti, nukonkuruoti.

Tu rašai, kad bandai atrodyti „normalus“. Ką, jei būti normaliu ir reiškia būti truputį „crazy“? Galbūt, tie, kuriems pavyksta neišsiskirti iš kitų, tiesiog įvaro tą savo nenormalumą į sielos vidų? Ir po to jaučia, kaip jis veržiasi atgal: nenoru gyventi, nesuprantama agresija, vienišumu, alkoholizmu ir t.t. ir pan.?

Kada nors jie atranda jį ir tuomet prieina vis tos pačios išvados: jo nesunaikinsi, jį galima tik pamėgti. Kaip galima pamėgti tokį nemalonų dalyką, kaip varžymąsi, nepasitikėjimą savimi, neadekvatumo jausmą? Argi nenormalumo nereikia gydyti, kratytis jo?

Pabandyk nekovoti su tuo savo „nenormalumu“, o smalsiai pažiūrėk į jį. Kartais jis reiškia tik tiek, kad šalia savęs tokio, koks tu šiai dienai esi, tu pastatei didžiulį spindintį idealą - savęs tokio, koks tu turėtumei būti. Šis idealas yra toks nepasiekiamas, kad atrodo, jokios vilties pamėgti save nėra.

Ir nereikia žiūrėti į tą idealą. Jis nefunkcionalus, nes jo pagrindu žmogus negali būti nei gyvas, nei mylimas. Niekas nemyli idealių žmonių, net jei tokių ir būtų. Myli kiek juokingus, keistokus, tačiau atvirus ir artimus žmones. O idealais žavisi iš toli. Tu geriau suprasi tai, jei pagalvosi: ar tau labiau patiks kieme rastas benamis šuniukas, jei parodoje jis laimės porą medalių? O gal tas šuniukas tau mielas be jokių medalių?

Artimas ryšys, įsimylėjimas, santykiai su draugais ir merginomis mezgasi ne dėl to, kad tu esi spindintis, žavus, gražiai šokantis ir bendraujantis alfa- patinas. Jis mezgasi DĖL PANAŠUMO. Dėl atvirumo. Galų gale tiesiog dėl abipusio siekio surasti kažką artima, kad nebūtum toks vienišas. Ir šis siekis - universalus.

Kaip bebūtų keista, tavo amžiaus būdamas aš suradau keletą draugų ne iš labiausiai pasitikinčių žmonių tarpo, nes pats savimi nepasitikėjau. Vėliau mano draugais tapdavo tokie žmonės, koks aš pats. Ir aš dėl to ne kiek nesigailiu. Juolab per tą laiką dėl gyvenimo aplinkybių ir darbo pobūdžio teko sužinoti nemažai paslapčių. Pirmiausiai iš tų žmonių, kurie išoriškai atrodo labai savimi pasitikintys.

Todėl labai linkiu tau ieškoti panašumų. Visais atžvilgiais tave suprantu.

Sėkmės.
Olegas Lapinas

***********************

Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Išgyvenote kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi - rašykite gyvenimas@delfi.lt

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Užkalnis. Gyvenimo jums niekas nekompensuos (28)

„Man pradingo kelionė, pinigus sumokėjau, kas man dabar viską kompensuos per tą karantiną?“,...

Paviešintos išvados dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės: ar miesto valdžia ir prokurorai gavo tą patį? (53)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vieną dieną prabilo apie galimai gresiančią...

Šioje Europos šalyje ligoninės baugina ne mažiau už koronavirusą

Kai praėjusį mėnesį regioninėje Rumunijos ligoninėje pasirodė pirmieji pacientai su COVID-19...

Parduodamas žinomas viešbučio kompleksas: kainą sumažino trečdaliu (1)

Vieniems šis kol kas dar neilgas sunkmetis yra pabaiga, o kitiems – galimybė. Ypač tiems, kurie...

Kaip atskirti, ar jums COVID-19, erkinis encefalitas ar sezoninė alergija? (15)

Atšilus orams ir prasidėjus žydėjimo metui, ne vienas žmogus pajuto prasidėjusią sezoninę...

Gamta atsigauna ne visur: ozono skylė Arktyje Lietuvai atnešė nemalonią dovaną (35)

Ozono sluoksnis virš Lietuvos suplonėjo, tačiau tai dar nėra laikoma ozono skyle , teigia...

Artėjant ilgajam savaitgaliui – žinios iš sinoptikų: netrukus bus ir perkūnijos, ir šlapdribos (22)

Tokių gerų dienų , kokios buvo savaitės pradžioje, per Velykas tikėtis nereikėtų. Nors pagal...

Kasiulevičius: Velykų šventimo efektas bus juntamas tik po 10 dienų (54)

Vis garsiau skambant mintims ir prašymams švelninti karantiną, apie galimas pasekmes perspėja...

Iš Marijampolės koronaviruso židinio žinutė: gal pirma susitvarkome, po to einam švęsti? (40)

Paskelbus, kad Lietuvoje siekiant stabdyti koronaviruso plitimą pratęsiamas karantinas, o Velykų...

|Maža didelių žinių kaina